R. Bogdanas. Kas nukenksmins Šiaurės Korėją?

 (392)
Šiuo metu pasaulyje yra viena šalis, pasirinkusi labai savitą išgyvenimo strategiją – duokite maisto, arba padarysime kažką baisaus. Tai Šiaurės Korėja. Iki šiol jai toks sumanymas sekėsi – jei jos būklę galima apskritai vadinti sėkme.
© AFP / Scanpix

Tačiau grėsmė vis didėja – nuo įprastinės ginkluotės prie branduolinės ir toliau iki vandenilinės bombos, nuo kaimynų šiurpinimo iki grūmojimo visam pasauliui tarpkontinentinėmis raketomis.

Komunistinis rojus

Šiaurės Korėja atsirado kaip Antrojo pasaulinio karo padarinys. Į Korėjos pusiasalį, okupuotą japonų, 1945 m. iš pietų įžengė amerikiečiai, o iš šiaurės – sovietai. Jie nustatė savo zonų ribą palei 38 lygiagretę – panašiai, kaip nustatė zonas Vokietijoje. Pirmasis Šiaurės Korėjos vadovas buvo sovietų generolas Terentijus Štykovas, vėliau tapęs TSRS ambasadoriumi Pchenjane ir užleidęs vado vietą Kim Ilsungui. Tai jis drauge su dabartinio diktatoriaus seneliu 1950 m. metais įkalbėjo Staliną pritarti puolimui prieš Pietus. Užsitikrino ir paramą iš Mao Dzedungo, kuris prieš metus buvo laimėjęs pilietinį karą Kinijoje.

Per porą mėnesių 1950 m. komunistai iš Šiaurės užėmė beveik visus Pietus, liko tik nedidelis placdarmas pakrantėje. Tada amerikiečiai susizgribo ir drauge su Pietų armija taip rėžė atgal, kad užėmė beveik visą Šiaurę.

1994 m. Šiaurės Korėjoje kilo toks badas, kad mirė apie 3 mln. žmonių. Būtų dar blogiau, jei ne per Jungtines tautas organizuota tarptautinė pagalba.
Ramūnas Bogdanas

Žlugimas buvo neišvengiamas. Į pagalbą broliams komunistams sieną peržengė šimtai tūkstančių „savanorių“ iš Kinijos. Panašų scenarijų rusai neseniai ėmėsi kartoti Donbase. Karas truko trejus metus. Amerikiečių aviacija masiškai bombardavo Šiaurę, ir raudonieji buvo priversti išmokti slėptis tuneliuose.

Pasiekus paliaubas, taikos sutartis nesudaryta iki šiol. Šiaurės Korėja, remiama TSRS, maždaug iki 1980 m. laikėsi visai pakenčiamai. Sąstingiui ėmus ėsti sovietų ekonomiką, reikalai pablogėjo. Visai blogai tapo žlugus sponsoriui.

Ramūnas Bogdanas
Ramūnas Bogdanas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

1994 m. Šiaurės Korėjoje kilo toks badas, kad mirė apie 3 mln. žmonių. Būtų dar blogiau, jei ne per Jungtines tautas organizuota tarptautinė pagalba.

Šiandien BVP vienam Šiaurės gyventojui yra apie 600 JAV dolerių, o Pietų Korėjoje – apie 26 000 JAV dolerių. Palyginimui, Lietuvoje – apie 15 000 JAV dolerių (žlungant sovietų valdžiai, buvo apie 2000 JAV dolerių).

Galimo karo pasekmės

Korėjos pusiasalis yra maždaug trijų Lietuvų ploto. Šiaurėje gyvena 25 milijonai, o Pietuose – net 50 milijonų. Palyginimui - pagal Lietuvos tankį turėtų gyventi apie 6 milijonus. Taigi, ten gana ankšta.

Be pabūklų, raudonieji turi vieną didžiausių pagal kareivių skaičių kariuomenių pasaulyje – virš milijono.
Ramūnas Bogdanas

Ties demarkacine linija Šiaurės Korėja sutelkusi apie 15 000 artilerijos pabūklų. Tokio masto įprastinių sviedinių salvės niekas nepajėgus užkardyti. Seulas su 10 mln. gyventojų įsikūręs vos 40 km nuo sienos. Artilerija pasiektų ir didelę dalį iš 30 000 JAV karių, dislokuotų Pietų Korėjoje kaip atgrasymas Šiaurei. Be pabūklų, raudonieji turi vieną didžiausių pagal kareivių skaičių kariuomenių pasaulyje – virš milijono.

Be to, Šiaurė turi raketų. Užfiksuoti bandymai rodo, kad jau pasiekta stadija, kada raketomis jie gali smogti į Japoniją, jau nekalbant apie trumpo nuotolio raketas visai Pietų Korėjos teritorijai padengti.

Branduolinis ginklas

Buvo laikas, kai Sovietų Sąjunga padėjo šiauriečiams imtis branduolinės programos. Prieš tai šie įsipareigojo nekurti branduolinio ginklo. Sumontavo draugams reaktorių, apmokė. O tada šie išstojo iš sutarties ir ėmėsi bombos kūrimo. Kol kas taip pasielgusi yra tik ši vienintelė valstybė.

JAV prezidentas Billas Clintonas pasinaudojo sunkia ekonomine Šiaurės padėtimi 1994 m. ir išspaudė susitarimą, jog ši įšaldys branduolinę programą. Padėję parašą, šiauriečiai toliau slapta sodrino uraną. Pagaliau žvalgybos išsiaiškino apgavystę. 2005 Šiaurės Korėja prisipažino, jog kuria branduolinį ginklą savigynai.

Kinija yra stipriausias žaidėjas, galintis paveikti Kim Džonguną, ir mieliau tą ji padarys pati, negu žiūrės iš šalies į JAV karinius veiksmus savo pašonėje, – jeigu tik rimtai tikės, jog priešingu atveju D. Trumpas kirs pats.
Ramūnas Bogdanas

Nuo 2006 m. iki 2016 m. Pchenjanas įvykdė penkis branduolinius sprogdinimus. Vakarų žvalgybų nuomone, Šiaurės Korėja turi apie 20 branduolinių užtaisų, tačiau jie yra didelių gabaritų ir gali būti tik metami iš lėktuvų kaip bombos. Bet jų programa jau tiek pažengusi, kad tik laiko klausimas, kada jie išspręs užduotį ir turės branduolinį užtaisą, tinkantį raketai.

Sparčiai vystoma pačių raketų programa. Prie to yra prisidėjusi Kinija, pagrindinis šiauriečių advokatas. Ekspertai sako, jog iki Donaldo Trumpo kadencijos pabaigos Šiaurės Korėja jau turės tarpkontinentinę raketą su branduoliniu užtaisu, kuri galės pasiekti bet kurį JAV tašką.

Raudona D. Trumpo linija

Tiesioginiai veiksmai, skirti Šiaurės Korėjai, kol kas buvo tik netikėtas D. Trumpo sprendimas nukreipti link Korėjos pusiasalio lėktuvnešį „Carl Vinson“ ir jo kovinę grupę, iš Singapūro plaukusį į Australiją. Tačiau buvo dar keli netiesioginiai veiksmai.

Du iš jų paminėjo viceprezidentas Michaelas Pence‘as, per Velykas lankydamasis Korėjos demilitarizuotoje zonoje. Pirma – raketų smūgis Sirijoje, kuris rodo JAV prezidento ryžtą. Antra – didžioji bomba Afganistane, sunaikinusį požemių tinklą. Kaip minėjau, šiauriečiai yra dideli tunelių meistrai. Jie yra net bandę kastis po Pietų Korėja. Iranas juos kvietėsi į pagalbą, kai slėpė savo branduolinius objektus po žeme. Afganistane JAV parodė, kad turi vaistą nuo tokių slapukų.

Užbrėžta raudona linija yra šeštas branduolinis bandymas. Žvalgybiniais palydovais nustatyta, jog jam yra pasirengta, ir žinoma vieta. Sekmadienis galėjo tapti labai bloga diena, nes buvo didelė tikimybė, jog Šiaurės Korėjos įkūrėjo Kim Ilsungo 105-ąsias metines jo anūkas gali papuošti šeštuoju branduoliniu sprogimu. O tada D. Trumpas turėtų arba nusileisti, ir spaudimas subliūkštų, arba smūgiuoti su baisiomis pasekmėmis.

Kim Džongunas pasirinko nors ir nedidelį, bet atsitraukimą: iššovė raketą. Tačiau ši sprogo vos paleista. Viena iš galimų avarijos priežasčių yra programišių įsilaužimas į raketos kompiuterinę sistemą, kurioje turi būti ir amerikietiškų aplinkiniais keliais gaunamų komponentų, ir kiniškų. Taigi, šiauriečiai dabar turi galvosūkį aiškintis, ar negavo tokiu būdu įspėjančio signalo iš Kinijos.

Panaudok draugą priešui pašalinti

Širdingus santykius su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu, kurie prasidėjo priėmimu savo rezidencijoje, kai per jųdviejų vakarienę JAV paleido „Tomahaukus“ į Siriją, D. Trumpas naudoja ir Šiaurės Korėjos problemai spręsti. Jis atsitraukė nuo savo kalbų apie naują puslapį ekonominiuose santykiuose su Kinija, kuri esą išnaudoja amerikiečius ir pati kraunasi pelną. Mainais jis laukia kinų įtakos Šiaurės Korėjai.

Senovėje kinai tokį manevrą vadindavo „užmušti svetimu peiliu“. Pirmus žingsnius Pekinas jau žengė: apgręžė nuo savo uostų šiauriečių laivus su anglimi, paskelbė embargo angliai, kuri yra pagrindinis valiutos šaltinis Šiaurės Korėjai.

Kinijai nenaudinga, jei JAV sustiprins Pietų Korėjos gynybą nuo branduolinio smūgio, nes naujos sistemos veikimo spindulys apimtų ir dalį Kinijos teritorijos. Be to, kinus turėjo įsiutinti Kim Džonguno brolio nužudymas Malaizijoje, dėl kurio įtariami šiauriečiai. Nužudytasis gyveno azartinių žaidimų saloje Makao ir kinai jį laikė prie savęs kaip galimą palankų kandidatą į Šiaurės Korėjos vadus, jei prireiktų naujo.

Kinija yra stipriausias žaidėjas, galintis paveikti Kim Džonguną, ir mieliau tą ji padarys pati, negu žiūrės iš šalies į JAV karinius veiksmus savo pašonėje, – jeigu tik rimtai tikės, jog priešingu atveju D. Trumpas kirs pats.

Sėkmės tikimybė nėra didelė, nes Šiaurės Korėjos elitas branduolinį ginklą suvokia kaip vienintelį savo išlikimo garantą. Beje, derėdamiesi šiauriečiai galės priminti, kas nutiko pažadais patikėjusiai ir branduolinio ginklo atsisakiusiai Ukrainai.

Situaciją nuo karo gali išgelbėti tik Kinijos kaip garanto vaidmuo. O jei šiauriečiai apgaus Kiniją, tada jau ji pati savais metodais turės tvarkyti sutarties laužytoją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

I. Makaraitytė. Akmenėlis Gretos bate – prekė naivuoliams (419)

Vasara už lango, žmonės atsipalaidavę, ilsina kūnus ir protus. Ir du skandalai lygioje vietoje.

A. Užkalnis. Ir kaip jums vasara Lietuvoje? (296)

Aš kažkada esu sakęs, kad, skirtingai nuo kitų, kurie tirpsta ir lydosi nuo vasarų, jų visiškai nelaukiu. Visai.

R. Vainienė. Kaip atsakyti į klausimą: kvalifikuotas aš ar ne? (104)

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui.

E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Lenkija imasi Aukščiausiojo Teismo valymo (51)

Demokratijai Lenkijoje iškilo dar didesnė grėsmė. Naujuoju Aukščiausiojo Teismo įstatymo pakeitimu gali būti naikinamas valdžių atskyrimo principas ir teismų nepriklausomumas.

A. Milašius. 7 priemonės sugrąžinti emigrantus (595)

Draugiškai paminėjus Valstybės dieną, su ašaromis ant akių bendrai sugiedojus himną, dar vieną ašarą išspausti gali paskelbta statistika. Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio–birželio mėnesiais savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo beveik 23 tūkst. gyventojų.