Esą informacijos surinkta pakankamai, ir iškėlimas būtų labai brangus, tačiau beprasmis. Iš pradžių Vyriausybė kalbėjo apie iškėlimą, todėl turbūt ne piniguose esmė. Gal ir be iškėlimo jau žinoma, kas ištiko An-2? Bet visuomenei kol kas pranešama daugiau apie paieškos operacijos nagrinėjimą, o ne apie avarijos priežastis.
An-2 nėra „Boeing“ ar „Airbus“, jis tesveria apie 3 tonas. Jei, kaip pranešama, nulūžę sparnai – tai dar mažiau. Kai žvejai traukia jūrinius tralus ar kelia tinklus, svoris irgi būna nemažas, bet pagauta žuvis sąnaudas padengia.
Sparnai ir propeleris
Atkreipia dėmesį, kad matosi dugne gulinčio lėktuvo atviras variklis. Vadinasi, susidūrimas su vandeniu buvo toks stiprus, kad nuplėšė variklį gaubiančio kapoto skardas. Ir dar viena svarbi detalė: keli atskirai kalbinti specialistai, studijavę ne vieną avariją, man tvirtino, jog taip užlankstytos propelerio mentės rodo, jog jos turėjo suktis, kai palietė vandenį. Reikštų, kad variklis tuo metu dirbo?
Pranešama, kad lėktuvas buvo rastas vos 700 m nuo tos vietos, kur jį paskutinį kartą fiksavo švedų radaras. Skrydžio aukštis buvo 1200 m. Jei švedai davė koordinates skrydžio aukštyje, kritimo būta stataus: tiesiog įsivaizduokite statųjį trikampį, kurio vertikali kraštinė aukštesnė už horizontalią.
Kas galėtų nutikti lėktuvui, kad jis staiga kristų žemyn su veikiančiu motoru, o du labai patyrę pilotai net nespėtų paspausti mygtuko ir taip pasiųsti nelaimės signalą „Mayday“?
Pavojingi rusų skraidymai
Nuo Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios labai pagausėjo rusiškų naikintuvų virš Baltijos, kurie laksto su išjungtais atsakikliais, todėl jų neįmanoma identifikuoti. Kartais NATO oro policijos naikintuvai kyla iš bazių Lietuvoje ir Estijoje po kelis kartus į dieną.
Praėjusį gruodį iš Kopenhagos skridęs keleivinis orlaivis vos nesusidūrė su kariniu lėktuvu netoli Švedijos. Švedų pareigūnai nustatė karinio lėktuvo modelį, tačiau atsisakė jį paviešinti. Danai vėliau patvirtino, kad grėsmę sukėlė rusų lėktuvas, tačiau irgi nesileido į detales dėl modelio.
Neaišku, ar tai buvo ruso klaida, ar beprotiškas oro chuligano elgesys. Norvegijos karinės oro pajėgos susilaikė nuo komentarų, tepažymėdamos, jog rusų karinių skrydžių yra labai padaugėję.
Šiemet kovo mėnesį rusų naikintuvas praskrido vos už 100 m nuo SAS keleivinio lėktuvo virš Baltijos. Ne kartą yra viešai pareikšta, jog tokie rusų skraidymai su išjungtais atsakikliais kelia rimtą grėsmę civilinei aviacijai.
Su kariniais NATO lėktuvais rusų aviacija pradėjo elgtis ypač rizikingai. Gegužės 30 d. virš Juodosios jūros rusų naikintuvas praskrido vos už trijų metrų nuo JAV žvalgybinio lėktuvo. Balandžio 7 d. virš Baltijos jūros tarptautinėje erdvėje į šiaurę nuo Lenkijos skrido JAV žvalgybinis lėktuvas, kai pro jį vos 6 m atstumu prašvilpė rusų naikintuvas Su-27. Amerikiečiai tokį poelgį pavadino neatsakingu, o Rusijos gynybos ministerija pareiškė, jog pilotas tik norėjęs pažiūrėti žvalgybinio lėktuvo numerį ant uodegos.
Radaro paslaptys
Štai tokiame kontekste kyla klausimas, ar negalėjo An-2 avariją sukelti panašus įvykis? Tuomet skeptikas manyje pakelia antakius: kodėl švedų radarai neužfiksavo rusų naikintuvo? Atsakau jam: o kas teigė, kad neužfiksavo?
Kita priežastis nutylėti būtų karinė. Visos didesnį gynybos biudžetą turinčios šalys, įskaitant Rusiją, kaupia oro gynybos bibliotekas, iš kurių vėliau nustatomi priešininkų oro apsaugos ypatumai. Todėl švedams būtų nenaudinga karine prasme atskleisti savo radaro ypatumus ir galimybes.
Dar gali būti, jog hipotetinis rusų naikintuvas galėjo taktinio skrydžio metu panaudoti radijo elektroninius trukdžius (angl. electronic warfare), kad taptų nematomas švedų radarams ar juos suklaidintų.
Turbina prieš biplaną
Klausiau specialistų, kas įvyktų, reaktyviniam lėktuvui praskridus netoliese An-2? Reaktyvinis variklis veikia, išmesdamas paskui save didžiulės jėgos oro srautą. Kada įjungiamas turbinos forsažas (angl. afterburner) bandymų žemėje metu, už šimto metrų esantys medžiai linguoja. Reaktyviniams naikintuvams žemėje statomos kampu pasvirusios užtvaros, kad oro srautą nukreiptų aukštyn. Liepsnos liežuvis siekia 4-5 metrus, tačiau net už dešimčių metrų priekyje AN-2 paforsuota turbina galėtų akimirksniu suvartyti biplaną ar net suplėšyti jo medžiaginius sparnus, paversdama jį nevaldomu ir nepaskrendančiu.
Kita galima avarijos priežastis galėtų būti turbulencijos pėdsakas, kurį palieka reaktyvinis lėktuvas. Pėdsako išlikimo trukmė priklauso nuo konkrečių oro sąlygų, bet jei An-2 įskristų į tokį pėdsaką greičiau nei per minutę po naikintuvo praskridimo, galėtų būti rimtų problemų, kaip automobiliu įvažiavus į nematomą duobę. O jei praskrenda keli naikintuvai, pėdsakas bus dar pavojingesnis.
Mano nuomonė yra viso labo galimos prielaidos, kurias darau remdamasis paskirais faktais ar tikimybėmis. Tik nuoseklus kompleksinis tyrimas galėtų išaiškinti, kas vis dėlto nutiko. Neatmestina, kad galimos ir tokios avarijos priežastys, kurių šiuo metu nesinorėtų atskleisti nei Lietuvai, nei jos sąjungininkams, nes po to situacija keistųsi blogyn ir darytųsi privalomi kažkokie veiksmai.
Visai kaip numušto virš Donbaso MH17 atveju. Tarptautinės komisijos išvadų paskelbimas iš vasaros nukeltas į rudenį, bet įvairūs šalutiniai tyrimai jau rodo galimą atsakymą, kurį turės lydėti Rusijai nepalanki politinė reakcija. Tačiau, nepaisant politikams kylančių sunkumų, demokratinė visuomenė turi teisę žinoti tiesą apie galimus pavojus ir jų sukėlėjus.
