Žemaičiai sugalvojo išeitį, kas vietoj jų gali judinti raugą. Ogi katinas, įmestas į statinę! Vargšai tapo gorbačiovinės kovos aukomis, iki paskutinio atodūsio be perstojo kapanodamiesi raugo statinėse ir ruošdami beširdžiams ištroškusiems brogą katininiam samagonui varyti.
Aš tuo metu dirbau „Vagos“ leidykloje, kur ne vienas autorius knygos išėjimo proga užsukdavo į redakciją nešinas butelaičiu. Kada partija ir vyriausybė uždraudė gėrimą darbe, buvo pereita prie valgymo darbe: rašytojai ateidavo su stiklainiukais „širšių medaus“, suplakto iš spirito ir kondensuoto pieno, ir mes sėdėdavome kabinete, laižydami šio medaus šaukštus ir užgerdami kava.
Sovietų valdžia dar buvo uždraudusi prekybą alkoholiu iki 14 val. Kitoje gatvės pusėje buvusioje visų pamėgtoje „Rūtos“ kavinėje, nežiūrint grėsmingų KGB seklių, mielos baristos pažįstamiems vietoj kavos įpildavo puodelį spalvotos trauktinės ar likerio. Sėdi žmonės su tais puodeliais ir šnekučiuojasi. Iki puodelių turinio uostymo net kagėbistai nesmuko.
Prohibicija
Dar po ketverių metų į Niujorką atvykęs Berlyno meras Gustavas Boessas klausė jį pasikvietusio Niujorko mero Jameso J. Walkerio, kada suveiks prohibicijos įstatymas. 1929 m. keltas klausimas rodo, kaip veikė dešimtmetį galioję draudimai, kuriuos įvedant tikėtasi, jog žmonės leis pinigus limonadams, rūbams, vaikščios į teatrus. Deja, daugybė sričių patyrė nuostolius, restoranai neišsilaikydavo, rūbų pirkimas neišaugo, o nusikalstami susivienijimai suklestėjo, apraizgydami kyšiais visą teisėsaugą.
Bobučių atgimimas?
Šiais laikais galima apsirūpinti alkoholiu be jokios kontrabandos iš kaimyninių šalių. O kada reikės skubiai, ir nebus, atgims senoji bobučių paslauga. Visi Vilniaus taksistai draudimų laikais žinojo ne po vieną tašką, kur nuvežti ištroškusį.
Štai kas gali išsiristi iš dabar ten stovinčio Užupio kiaušinio! Ne angelas, o bobutė su visa palyda nusikaltėlių. Gal taip „žalieji valstiečiai“ tikisi sustabdyti jaunuolių emigraciją, atverdami jiems galimybę užsidirbti juodoje alkoholio rinkoje?
Nenorintys paremti bobučių verslo internete ras daugybę instrukcijų, kaip pasigaminti pačiam ir sutaupyti. Aišku, ne vienas apsinuodys besimokydamas, bet tam ir valstybė, kad gydytų.
Draudimai neišvengiamai skatins dalį žmonių juos laužyti. Rasis naujas žaidimas – kaip apmauti kvailą valdžią. Tokį požiūrį praktiškai būtų labai sunku atsverti gerais darbais. Visų institucijų autoritetas dar labiau smuktų.
Autoritetas ir korupcija
Be išlygų sutinku, kad lietuvių santykis su alkoholiu yra keistinas. Daugiausiai šia linkme pasiekė vyskupas Motiejus Valančius, neturėjęs jokių represinių galių, ir veikęs autoritetu.
Paskaičius Pasaulinės Sveikatos Organizacijos 2012 – 2020 m. Plano Europai dėl alkoholio rekomendacijas, pirmoje vietoje ir dabar minima lyderystė, sąmoningumas, įsipareigojimas. Antroje vietoje yra sveikatos sistemos reagavimas.
Žmonės, stumiantys keistus draudimus, panašūs ne į lyderius, o į vidinių fantomų kamuojamas asmenybes. Kova prieš savo pagundas tam tikromis sąlygomis perkeliama į išorės pasaulį, nes agresija turi tendenciją plėstis.
Svarbu pastebėti, jog minėtame 53 valstybių pasirašytame Plane dėl alkoholio Europai keliamas tikslas sumažinti žalingą alkoholio vartojimą. Kertinis žodis yra „žalingą“.
Italai ir ispanai per kelis dešimtmečius sumažino alkoholio vartojimą ne draudimais, o autoritetų pagalba skiepydami supratimą apie gėrimų kokybę ir pigių vynų vartojimą keisdami į principą „verčiau mažiau, bet kokybiškiau“. Kitaip nei Ramūnas Karbauskis, tikiu, kad ir lietuviai gali išmokti skirti skonius.