Šiame tekste neaiškinsime, ką reikia daryti, kad tokie taptume. Tiesiog pateiksime keletą fiktyvių ištraukų iš ateities straipsnių Lietuvos ir pasaulio spaudoje ir paklausime, ar norime jas perskaityti iš tikrųjų.

Lietuvos universiteto ambicija – tapti vienu geriausių bei sukurti unikalų miestą

„Lietuvos universitetas (buv. Vilniaus, Gedimino technikos ir Klaipėdos universitetai) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su vienu žymiausių pasaulio universitetų Imperial College London. Manoma, kad tai padės greičiau įgyvendinti Lietuvos universiteto ambiciją per ateinančius dešimt metų tapti vienu iš dvidešimties geriausių Europos Sąjungos universitetų, pritraukiančiu profesorius bei studentus iš viso pasaulio.

Imperial College sutiko įkurti savo filialą Lietuvoje sulaukęs itin viliojančio pasiūlymo – galimybės kartu su Lietuvos universitetu sukurti koncepciją ir įgyvendinimo planą naujajam dipoliui tarp Lietuvos dviejų didžiausių miestu, Vilniaus ir Kauno, ViKai.

ViKa pretenduoja tapti moderniausiu ir ekologiškiausiu Europos miestu, į kurį atvykti, čia kurti, statyti miestą kartu bus kviečiami viso pasaulio gyventojai. Tam pasiekti planuojama įdiegti išvystytą susisiekimo sistemą, skirti didelį dėmesį kultūrai, švietimui bei verslui. „Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas, įkūręs Vilnių 1323 metais, savo laiškuose skatino amatininkus iš įvairių šalių atvykti į sostinę dešimčiai metų atleisdamas nuo mokesčių. O ViKa kviečia viso pasaulio intelektualus – mokslininkus, menininkus, inovatyvius verslininkus – suteikdama neribotas galimybes. Jie čia gali kurti beprotiškiausias idėjas. ViKos stebuklas yra tas, kad jos bus įgyvendintos, – teigia projekto koordinatorius. – ViKa – tai miestas, įkūnijantis ES Lisabonos strategiją bei pačios Lietuvos tikslus: vystyti inovacijomis, žiniomis paremtą ekonomiką kultūringoje visuomenėje.“

Jau dabar ViKa yra sparčiu internetu sujungta su visomis Lietuvos gyvenvietėmis, todėl kiekvienas norintis gali dalyvauti ViKos renginiuose realiame laike. Glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos ir pasaulio architektūros bei statybos įmonėms taip pat garantuoja, kad ViKoje sparčiai statomi patys moderniausi pastatai regione. Žadama net „architektūros stebuklo“ – didžiausio kongresų centro Baltijos šalyse, kuriame jau suplanuota pasaulinė konferencija sintetinės biologijos tema, šiuo metu itin aktualia pasaulyje – statybos. ViKoje greitai bus baigti ir Gugenheimo – Ermitažo muziejaus bei tarptautinio dizaino centro statybų darbai. Meno pasaulyje ViKos vardas pamažu įsitvirtina šalia tokių miestų kaip Niujorkas, Bilbao, Berlynas, Venecija ar Abu Dabis. Iš Lietuvos tikrai verta pasimokyti nebijojimo galvoti novatoriškai ir elgtis drąsiai.“

Financial Times, 2009

Ateities miestas jau pakrikštytas

„Vakar buvo galutiniai nuspręsta, kad naujasis Vilniaus ir Kauno dipolis vadinsis ViKa. ViKa – trumpas, skambus, lengvai įsimenantis pavadinimas, sukeliantis malonias asociacijas su žodžiu Victoria, pergale. ViKa pavadinimas bus ir itin patogus šalies prekinis vardas. Tai gali padėti išspręsti sunkiau įsidėmimų pavadinimų įsiminimą. Pavyzdžiui, anglams įprastas „Lithuania“ yra visiškai nepanašus i vietinį žodį „Lietuva“ ar vokiškąjį „Litauen“. Jei lietuviai nuspręstų reklamuoti šalį per ViKą, galėtų išvengti su tuo susijusių keblumų.“

Dienas Bizness, 2008

Nacionalinė reklamos agentūra skatina atvirumą visoms tautoms

„Vakar lietuvių Nacionalinė reklamos agentūra išrinkta sėkmingiausiu praėjusių metų reklamos projektu Europoje. Ši nepelno siekianti nepolitinė organizacija pasižymėjo savo originaliomis idėjomis kuriant Lietuvos įvaizdį bei reklamą, ji taip pat nuolat teikė pasiūlymus instaliacijoms bei renginiams, padedantiems Lietuvai išsiskirti, atkreipti į save dėmesį.

Agentūroje įkurtas IT skyrius atidarė pirmąją virtualią Lietuvos ambasadą bei virtualų Lietuvos Kultūros centrą (įkurtą virtualioje ir kiek išsiplėtusioje Trakų pilyje). Skyrius nuolat rūpinasi jų tobulinimu, seka naujausių technologijų raidą bei garantuoja, kad Lietuva kuo daugiau jas išnaudoja tiek informacijai apie save skleisti, tiek pačios šalies vystymuisi skatinti.

Vakar pristatytas ir naujausias Nacionalinės reklamos agentūros projektas, nereikalaujantis daug lėšų, tačiau originalus. Tai tarptautinė žodžių mozaika, kurioje prie sakinio „Lietuva – vieta, kur gera visiems“ žodžius savo kalba kryžiažodžio principu gali „lipdyti“ bet kuris pasaulio gyventojas. Jau dabar Google paieškos svetainėje įvedus žodžius „kryžiažodis“, „puzlė“, „mozaika“ ar jų atitikmenis kitomis pasaulio kalbomis, atrandama nuoroda į organizacijos internetinį puslapį, kuriame galima pamatyti dabartinį mozaikos variantą ir pasiūlyti naują žodį bei jo vietą. Iki metų galo mozaika bus pildoma, o tuomet įamžinta viename šalies parkų.“

Le Monde, 2010

Lietuvos moksleiviai ragaus seimo duonos kasdieninės

„Jau kelis dešimtmečius Jungtinių Tautų sėkmingai vykdomo projekto „Modelis, Jungtinės Tautos“ pavyzdžiu nusprendė pasekti ir Lietuva. Ateinančia savaitę ViKoje bus imituojamas Seimo bei Vyriausybės darbas. Politikais vienai dienai taps moksleiviai bei studentai iš visos Lietuvos. Kaip ir Jungtinių Tautų modelyje, dalyviai negalės pasirinkti savo partijos ar pareigų.

Taip tikimasi skatinti geresnį pažinimą pažiūrų, kurių realiame gyvenime dalyviai galbūt nepripažintų, juk būtent jas įsijautę į paskirtą vaidmenį jaunuoliai turės ginti. Projekto tikslas – gilesnis jaunosios kartos supažindinimas su Lietuvos politine sistema bei šaliai aktualiais, šiuo metu valdžios institucijose svarstomais, klausimais. Taip pat tikimasi, kad vis daugiau jaunų žmonių bus paskatinti įsitraukti į politiką, matys politinę karjerą ne kaip asmeninės naudos siekį, bet kaip itin prasmingą darbą Lietuvai.

Projekto uždarymo ceremonijoje sekmadienį bus paskelbti ir konkurso „Seimiukas“ nugalėtojai. Jais tapo moksleiviai pateikę sėkmingiausią interneto puslapio vaikams, kuriame paprasta kalba mažiesiems aiškinamas Seimo darbas, siūlomi įvairūs mokomieji žaidimai, raginama reikšti savo nuomonę, variantą.

Jau paskelbtas ir kitas grandiozinis projektas „ViKa – vaikų šypsenų miestas“ serijoje. Tai Vaikų Olimpiada, į kurią dalyvauti sporto ir mokslo rungtyse susirinks moksleiviai iš viso pasaulio. Net keletas Nobelio premijos laureatų sutiko atvykti į Olimpiados atidarymo ceremoniją, paskatinti nuolatinio Lietuvos dėmesio mokslui bei jaunosios kartos ugdymui.“

Atgimimas, 2010

Mokslo šaknys nebe karčios, kai valstybė padeda už jas susimokėti

„Vakar Seimas priėmė nutarimą, kuriuo studentai Lietuvoje galės gauti paskolą aukštojo mokslo išlaidoms apmokėti. Pasiūlymas parengtas remiantis sėkminga praktika Jungtinėje Karalystėje. Paskolos palūkanos bus lygiavertės infliacijai, o skolą reikės pradėti grąžinti uždirbant ne mažiau nei 5000 Lt į mėnesį arba iškart, jei po studijų žmogus nusprendžia dirbti ne Lietuvoje. Šiuo projektu siekiama mokslą padaryti prieinamu visiems bei skatinti kuo daugiau studentų likti Lietuvoje.“

L.T., 2009

Rusija ir Lietuva – praeities barikadas pakeitė verslo tiltai

„Vakar Maskvos Kremliuje Lietuvos Prezidentei buvo įteiktas apdovanojimas už sėkmingus Lietuvos ir Rusijos santykius, svarbiausia, nuolatinę Lietuvos paramą Rusijos prekių patekimui į Europą. Abi šalys pastaraisiais metais nuolat bendradarbiavo priimant abipusiai naudingus įstatymus, skatinančius laisvą prekybą ir tranzitą. Taip Lietuva palaipsniui tapo tvirtu tiltu tarp Europos ir Rusijos verslo.“

Izvestija, 2014

Senjorai važiuoja ir į senjoritų šalį

„Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus žmonių įsitraukia į edukacines programas bei keliauja svetur, skelbia socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti tyrimai. Teikti akivaizdžią naudą pradėjo nuolatinė valstybės parama vyresnio amžiaus žmonių universitetams bei plati reklaminė kompanija, kad mokytis visa gyvenimą yra ir įdomu, ir naudinga. Kelionių agentūros taip pat atrado nišą įperkamoms, tačiau senjorams patogioms ir įdomioms kelionėms.“

delfi.lt, 2013

Į Lietuva plūsta „imigrantai“

„Lietuva vis dažniau laikoma „medicinos emigrantų“ rojumi. Kaip niekur kitur, į Lietuvą atvykusiems užsieniečiams lengva atlikti kokybiškas planines operacijas už prieinamą kainą. Be to, Lietuva, kraštas be žemės drebėjimų, taifūnų ar ugnikalnių, traukia savo ramybe, žalia gamta, švariu oru, ekologišku maistu ir draugiškais žmonėmis.

Šiuo metu populiariausios yra širdies, ortopedinės ir organų transplantacijos operacijos. Lietuva taip pat sulaukia rekordinio skaičiaus pacientų, norinčių pasidaryti plastines operacijas. Šalyje kuriasi ir vis daugiau „senjorų pensionatų“, kuriuose gyvena vyresnio amžiaus žmonės iš visos Europos, jiems Lietuva tapo prestižine vieta džiaugtis senatvės malonumais. „Senstančiam“ žemynui tai savotiškas išsigelbėjimas, nes dauguma šalių nebesuspėja patenkinti išaugusios tokio tipo paslaugų paklausos, o Lietuvos sveikatos įstaigų ir verslo bendradarbiavimas įgauna teigiamą pagreitį.

Tik įstoję i Europos Sąjungą turėjome vieną žemiausių finansavimų sveikatos apsaugos sistemai, dabar su tam skiriamais 7% lėšų nuo BVP esame pažangūs lyderiai Centrinėje Europoje. Investicija į sveikatos apsaugą atsiperka su kaupu ir matome, kaip iš 3.4 milijonu tampame vos ne dvigubai didesne klestinčia valstybe.“

Verslo žinios, 2016

Agentas 007 šnipinės Lietuvoje

„Po pirmosios bondiados dalies su Danieliu Craigu nufilmuotos Prahoje, Bondo komanda vėl grįžta į Centrinę Europą. Paskutinis iš trijų bondiados filmų su šiuo aktoriumi bus filmuojamas Lietuvoje. Tarp daugybės vietų filmavimui pasirinktas Vilniaus televizijos bokštas, Kuršių Nerijos kopos bei naujasis Europos ateities muziejus.

Būtent šis unikalus muziejus nulėmė sprendimą filmuoti Lietuvoje. Muziejuje surinktos novatoriškiausios Europos bei pasaulio firmos demonstruoja savo naujausias idėjas: vaikščiojančius robotus, erdvines televizijas ar organų auginimą iš ląstelių, o architektai atskleidžia savo beprotiškiausius projektus. ViKa būdama labiausiai į rytus nutolusiu Europos Sąjungos megapoliu taip demonstruoja rytu kaimynams Europos galimybes. Jomis pasinaudodami bondiados kūrėjai ir žada sukurti dar vieną, kaip visuomet įspūdingą filmą.“

Rolling Stones, 2011

Mada vykti visuomeniniu transportu

„Pagal paskutinius tyrimus, vis daugiau žmonių Lietuvoje persėda iš nuosavų mašinų į visuomeninį transportą. O tarp šalies intelektualų atvykimas į susitikimą automobiliu tapo tiesiog blogu tonu. Prie to prisidėjo sėkminga reklaminė kampanija, primenanti apie kiekvieno žmogaus atsakomybę mažinti eismo kamščius ir oro užterštumą taip gerinant klimatą pasaulyje, bei akcentuojama galimybė naudingiau praleisti laiką ne sėdint už vairo, autobuse skaitant knygą.

Svarbus buvo ir nuolatinis paslaugų kokybės kėlimas naujomis transporto priemonėmis, didesniu maršrutų skaičiumi bei įvedant pačias moderniausias technologijas klientų aptarnavimo srityje. Mokestis už kelionę dabar gali būti nuskaitytas pačioje transporto priemonėje nuo keleivio telefone integruotos specialios mikroschemos, o trumpąja žinute išsiuntus stotelės pavadinimą galima sužinoti maršrutų tvarkaraštį ar greičiausią būdą nukeliauti iki pasirinktos vietos bei kelionės trukmę.“

Lietuvos rytas, 2010

Kultūros šauklių sąskrydis

„Vakar Lietuvių kultūros ambasadai sukako vieneri metai. To paminėti iš įvairiausių pasaulio ir Lietuvos kampelių į ViKą suvažiavo apie du tūkstančiai kultūros ambasadorių. Projektas pradėtas po sėkmingo „Vilnius, kultūros sostinė 2009“ pavyzdžio, kai kiekvienas buvo skatinamas skleisti žinią apie artėjančius renginius bei patį miestą.

Ambasadoriais gali tapti kultūroje pasižymėję ar tiesiog jei prijaučiantys žmonės, pasižadėję kurti ar kitaip prisidėti prie kultūros projektų. Kiekvienas ambasadorius gauna ir savo virtualią erdvę, kurioje gali pasakoti apie Lietuvą, jos kultūrą, rodyti savo darbus, kurioje ir pats yra nuolat informuojamas apie renginius Lietuvoje.

Pasidžiaugta, kad Lietuva – tai nuostabi erdvė kūrybai. Ambasadoriai ypač įvertino valstybės organizuojamus konkursus, pradėtas teikti stipendijas tiek Lietuvos, tiek pasaulio menininkams, siekiantiems prisidėti prie šalies miestų puošimo instaliacijomis, skulptūromis ar net fontanais.

„Atvykę i Lietuvą užsieniečiai skatinami pažvelgti į mūsų šalį kaip į drobę, molį, kaip į kūrybą įkvepiančią bei drąsiai priimančią terpę. Lietuviškasis menas juk yra ne tik tas, kurį lietuviai atlieka, bet ir tas, kurį pati Lietuva sukelia, paskatina,“ – teigia Kultūros ambasados vadovas. – „Pagaliau supratom, kad neverta pamiršti praeities pamokų. Pavyzdžiui, XVI amžiuje, Bonos Sforcos gyvenimo Vilniuje metu, italai daug prisidėjo prie Lietuvos kultūros veido formavimo. O ir tuo, kad tarpukariu profesorius L. Karsavinas pasiliko Kaune net gavęs kvietimą į Oksfordo universitetą verta tik didžiuotis, tokios visiems patrauklios Lietuvos siekti.“

Jau dabar ViKa pasaulį stebina tuo, kad netikėtos erdvės – stotys, viešojo transporto priemonės, biurų vestibiuliai – yra tapę ten dirbančių ar tiesiog eilinių žmonių kūrybos eksponavimo vietomis. Joje taip pat klesti muzikai: pernai atidaryta tarptautinė talentingų vaikų muzikos mokykla. Investicijos į meną pamažu atsiperka ne tik estetiniu pasitenkinimu šalies gyventojams, bet ir pritrauktais turistais, abipuse lietuvių ir kitų šalių menininkų galimybe bendradarbiauti bei mokytis ir pelnu iš vis gausiau Lietuvoje organizuojamų tarptautinio masto meno aukcionų.“

Arts Magazine, 2011

Ar neįlūš lytis Richardui Bransonui plaukiant per Lietuvą?

„Korporacija „Virgin“, žinoma novatoriškiausių ir beprotiškiausių idėjų kūrėja ir įgyvendintoja, surizikavo dar karta – perplaukęs Nemuną ledo lytimi Richardas Bransonas ViKos centrinėje aikštėje šiandien atidarė „Virgin Atlantic“ Centrinės Europos būstinę ir savo vardo oro uostą, iš kurio kasdien keleiviai bus skraidinami į Čikagą, Niujorką, San Franciską, Honkongą, Pekiną, Delį bei į didžiausius Europos ir Rusijos miestus. Taip ViKa taps svarbiausiu centru amerikiečiams, skrendantiems į išsibarsčiusius milijoninius Rusijos miestus, o kinams – į Europos sostines, perimdama dalį keleivių srautų iš perkrautų Maskvos ir Frankfurto oro uostų.

Būstinėje dirbs daugiau nei du tūkstančiai darbuotojų iš visų Centrinės Europos šalių. Bus įdomu stebėti ViKą, kuri atsivers dar didesnei kultūrų ir įvykių paletei ir tikriausiai pritrauks dar daugiau tarptautinių kompanijų įsikurti Lietuvoje.“

The Economist, 2017