Pasak liūdnai pagarsėjusios Agnės Širinskienės dar liūdniau pagarsėjusios disertacijos, „naujausi žmogaus biologijos atradimai tvirtina, kad po apvaisinimo atsiradusioje zigotoje jau yra susiformavęs naujo žmogiškojo asmens identitetas“ (psl. 10). Jokių nuorodų į šiuos naujausius atradimus, žinoma, nėra.
Nida Vasiliauskaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Gaila, nes aš trokšte trokštu pamatyti, kaip atrodytų biologijos mokslo atradimai, parodantys, kad zigota turi asmens identitetą: kokiu būdu apskritai įmanoma aptikti biologijos mokslo priemonėmis... asmenį ir jo identitetą? Interviu paimti iš tos zigotos ar ką? Čia kaip teleskopu bandyti įrodyti, jog plaukimas krauliu gražesnis už plaukimą delfinu, arba barometru nustatinėti grikių košės cheminę sudėtį.

Galima šaipytis neribotai, tarus, jog ši ištarmė – tiesiog keliaaukštė nesąmonė (ir ji tikrai tokia yra, jeigu mėgina pozuoti tarsi apie identitetą ir asmenį kalbėtų įprastomis socialiniuose ir humanitariniuose moksluose prasmėmis), tačiau, vietoje šaipymosi, kur kas svarbiau būtų išryškinti, kodėl ji išsakoma (paaiškinimas „iš nežinojimo ir kvailumo“ netinka, net jei konkretūs taip teigiantys individai neretai išties pasirodo esą neperprotingi – juk ne patys taip susigalvojo, jie tik nuomoja lūpas, rankas ir pavardes tiems, kas mąsto už juos, kas kuria terminus, kas duoda daiktams vardus), ką tiksliai reiškia, kokiomis prielaidomis vadovaujasi, kokius tikslus numato – o tada ir visiems parodyti.

Idant aišku būtų – kokia tiksliai yra vizija, kuriai atstovauja ir minėta Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė. Taigi: koks identitetas? Kokio asmens? Kas šioje paradigmoje yra „asmuo“?
„Biologijos mokslo atradimai“, kurių ji nepateikia, bet, veikiausiai, laiko vietoje, vadinamoje omeniu, netiesiogiai nurodomi kitur. Pvz., jos disertacijos vadovo Andriaus Narbekovo su bendrautoriais 2008 metais išleistame vadovėlyje „Lytiškumo ugdymo etika“. Ten sakoma: „Tą pačią tiesą [kad lytiškumas priklauso žmogaus esmei] atskleidžia ir šiuolaikinis mokslas, įrodydamas, kad jau nuo pat prasidėjimo, nuo pat zigotos yra nulemta lytis“(p. 114). Tikrai, lytis nulemta, bet išvada, kurią iš šio mokslo fakto padaro vadovėlis, mokslą paleidžia pasivaikščioti į pievas: „lytiškumą“ paskelbia žmogaus esme, identitetu ir netgi asmeniu.

Neapsinešęs vaidmenimis asmuo čia matomas kaip pažeistas ir todėl skubiai gelbėtinas pasitelkiant ištisą pedagoginės prievartos aparatą – įvaryti moksleivį į buvimą lytišku reiškia išskleisti jo kaip asmens laisvę, jeigu šia „laisve“ nepakankamai pasirūpino jo šeima. Šitą, veikiausiai, ir numato R. Karbauskio „kompensacinis ugdymas“ vaikams iš „nepilnų“ šeimų „Darnios Lietuvos“ programoje.
Nida Vasiliauskaitė

Tačiau ne demaskuoti nemokšiškumą/nemoksliškumą (su visais non sequitur) čia noriu, o atkreipti dėmesį į sąvokų, kurias šios – šiandien keistai „krikščioniška“ vadinamos – platformos atstovai vartoja, turinį: jiems viskas pagrįsta ir logiška, nes prielaida, kuria ir be minėtų mokslo duomenų remiamasi, yra ši: žmogus yra tik todėl asmuo (atitinkamai, tiek žmogus, tiek laikytinas politiniu subjektu, tiek gerbtinas), kad jis yra tam tikros biologinės lyties, o tuo pačiu – kiek „įeina į [lyties] vaidmenį“ (tarti, kad biologinė lytis yra tik biologinė, niekaip savaime nesukibusi su atitinkama psichika – baisusis „genderizmas“), kiek su juo tapatinasi, kiek būna ne žmogumi-apskritai, o „vyru“ arba „moterimi“, griežtai prisižiūrinčiais pagal tradicionalistinį scenarijų. Kiek nemoka ir neleidžia sau būti „visu“, o ne „puse“. Normaliu, o ne groteskiška karikatūra. Mąstančiu padaru su pretenzija į visuotinybę, o ne buitiškume užsikapsčiusiu patinu arba patele. Valdančiu savo biologinius parametrus, o ne jų funkciją. Kas, beje, yra veikiau antikrikščioniška (plg. evangelinę „žmogaus esmę“, vertą Amžinojo Gyvenimo, kuriai „lytiškumas“ ir atitinkami vaidmenys aiškiai nepriklausė: „Kai prisikels iš numirusių, tai nei ves, nei tekės, bet bus kaip angelai danguje“ MK 12, 18–27).

Neapsinešęs vaidmenimis asmuo čia matomas kaip pažeistas ir todėl skubiai gelbėtinas pasitelkiant ištisą pedagoginės prievartos aparatą – įvaryti moksleivį į buvimą lytišku reiškia išskleisti jo kaip asmens laisvę, jeigu šia „laisve“ nepakankamai pasirūpino jo šeima. Šitą, veikiausiai, ir numato R. Karbauskio „kompensacinis ugdymas“ vaikams iš „nepilnų“ šeimų „Darnios Lietuvos“ programoje. Kol kas nespecifikuotas, bet specifikuotinas.

O kokie būreliai yra reikalingi vaikams iš „nepilnų“ šeimų būtent todėl, kad jie – iš „nepilnų“? Ne šiaip ko – meilės, dėmesio, materialių dalykų – stokojantiems vaikams ar tiems, kurių tėvai, pvz., visą dieną užimti, bet stokojantiems būtent to, ką jų bendraamžiai gauna šeimose, nes jos „pilnos“, o šie negauna, nes „nepilnos“? Kokią stoką jie turi „kompensuoti“ (būtent toks pasirinktas žodis)?
Nida Vasiliauskaitė

Pirma mintis: gerai, čia siūlomi papildomi įvairius įgūdžius lavinantys būreliai. Bet: o kokie būreliai yra reikalingi/trūkstami vaikams iš „nepilnų“ šeimų būtent todėl, kad jie – iš „nepilnų“? Ne šiaip ko – meilės, dėmesio, materialių dalykų – stokojantiems vaikams ar tiems, kurių tėvai, pvz., visą dieną užimti, bet stokojantiems būtent to, ką jų bendraamžiai gauna šeimose, nes jos „pilnos“, o šie negauna, nes „nepilnos“? Kokią stoką jie turi „kompensuoti“ (būtent toks pasirinktas žodis)? Tai jau turbūt stoką „tėvo“ ir „motinos“ asimetrinių interakcijų kaip sektinų pavyzdžių apie teisingą lyčių tvarką – juk būtent šitai esą užtikrina „pilna“ šeima ar bent turi, jų supratimu, užtikrinti, tai tuo ji geresnė ir pranašesnė. Būreliai apie „buvimą vyru“/„buvimą moterimi“, apie „bendravimo su kitu“, kurio aukščiausia forma galop yra reprodukcija, svarbą ir pan. Bent logika šios iniciatyvos tokia. Nustebčiau, jei jos nesilaikys.

Taigi: „žmogiškasis asmuo“ čia viso labo yra… lytis. Atitinkamai, jo laisvė – asmens laisvė – yra subujojęs ir socialiai išskleistas „lytiškumas“. Sutampantis, savo ruožtu, su „sąžine“: pastaroji šioje paradigmoje laikoma įgimta, o jos turiniai identiški Katalikų Bažnyčios mokymui ir, vadinasi, tradicionalistiniams papročiams. Jei neidentiški – reiškia, tą „sąžinę“ pagraužė „aplinkos poveikio“ kirminas: „Jeigu sąžinė laikoma tik aplinkos poveikio produktu, tuomet neįvertinamas mažų mažiausiai santykinis atskiro žmogaus savarankiškumas. Tokia sąžinės neįvertinimo išraiška būdinga totalitariniams režimams“ (p. 85). T.y. totalitarinis A. Narbekovui, A. Širinskienei et alia yra pats tikėjimas, kad asmuo arba visuomenė gali redeterminuoti žmogaus esmę.

Būreliai apie „buvimą vyru“/„buvimą moterimi“, apie „bendravimo su kitu“, kurio aukščiausia forma galop yra reprodukcija, svarbą ir pan. Bent logika šios iniciatyvos tokia. Nustebčiau, jei jos nesilaikys.
Nida Vasiliauskaitė

Priešingas dalykas tam yra determinizmas – nuostata, kad žmogui geriau ir net kad jis privalo būti tuo, kuo determinuotas yra, skleisti savo esamas dispozicijas. Jeigu bemaž visiems kultūriniams herojams ir raktinėms Vakarų civilizacijos figūroms, pradedant Prometėju, būti determinuotam yra nelaisvė, o pasaulėvaizdis, kuriame redeterminacija galima – laisvės pasaulėvaizdis (žmogus yra tuo žmogus, kad gali save perdarinėti, užuot aklai paklusęs „instinktams“, ir netgi jo „prigimtis“ tai tuo žmogiška, kad nefiksuota ir labili), tai „lytiškumo ugdymo“ teologų kompanijai redeterminacijos galimybė ir praktika yra vergovės grėsmė, o priešingas dalykas, determinizmas – žmogaus laisvės ir orumo laidas.

Kas vadovaujasi šia logika – pritaria ir naujajai katalikiškai determinizmo sampratai bei metafizikai; pvz., jei teigia, kad zigota yra asmuo, tuo tyliai pritaria, kad lytis yra asmens esmės pagrindas ir, vadinasi, nusprendžia charakterį; jei nepritaria ar, pagalvojęs, nebenori pritarti – tegu pasako.

O jeigu tikrai pritaria, tai pritaria išties įspūdingiems dalykams, nukreiptiems ne tik prieš modernybę, bet ir prieš visuomenę, kokia ji iki šiol visuomet buvo: jeigu „asmeniu“ laikomas lyties vaidmenų (gender role) paketas, tai, kuomet kalbama apie „asmens laisvę“, iš tiesų kalbama apie terpę, kurioje niekas netrikdo tų vaidmenų atlikimo ir visokeriopai padeda – terpę, kurioje veši jų „asmuo“, ir kuri nuodytų tai, ką mes vadintume „asmeniu“, jei norėtume šį žodį vartoti pozityviai. „Laisvė“ tuomet jiems yra ne išcentrinė galia eiti pačiam, užuot buvus einamam, o vegetatyvinis gebėjimas „būti rope“ – turėti ropės ar kopūsto sąmonę, kuri nežino, kas joje dedasi ir kodėl, negali kitaip, nieko neredeterminuoja, yra grynasis automatizmas, kuriame dalykai vyksta patys (kaip virškinimas žmogaus pilve ar kvėpavimas plaučiuose), nes juos taip sutvarkė ir užsuko mechanizmą ne ši sąmonė, o kažkas jai nepažinaus, išorinio, transcendentinio.

Kopūstas „nelaisvas“, jeigu jo automatizmai trikdomi perkėlinėjant į neįprastas sąlygas, apkarpant ar pan. Jis „pats“ tenori kopūstint. „Laisve“ čia vadinama „gamta“, stichiškas savaimingumas, netrikdomas refleksijos, netrikdomas sąmonės apskritai (kas paaiškina, kodėl visas antikomunistinis patosas suvedamas į „Kokie niekšai! Taikėsi pakeisti prigimtį!“). Štai taip jie suvokia žmogų. Štai šito jam linki.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (118)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (196)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ nauja O.Pikul-Jasaitienės reakcija (66)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Iš Norvegijos – perspėjimas apie parduodamas vogtas lašišas (8)

Europos Sąjungos Administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo sistema išplatintas Norvegijos...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (21)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

D. Trumpas žengė pirmą žingsnį prekybos konflikto su Kinija link (12)

JAV administracija tiek įtikinėja, tiek spaudžia Kiniją bendradarbiauti dėl Šiaurės Korėjos,...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (6)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu – kaip jo išvengti

Sepsis yra gerai žinomas medikams, bet mažokai girdėtas ir suprantamas su sveikatos problemomis...

Studija: nervingi žmonės gyvena ilgiau už atsipalaidavusius (5)

Jei ištisomis dienomis nervingai bumbate kaip Woody Allenas , graužiate savo nagus ir nuolat...