Politikos ir verslo elito skaitomas britų dienraštis Financial Times šią savaitę bedė pirštu į Lietuvos veiksmų ir žodžių neatitikimą. Lietuva neša sankcijų Baltarusijai vėliavą, tačiau šalies prekyba su Baltarusija pernai paaugo 50 procentų. „Pinigai nekvepia“, visgi retorika ir pažadai politikoje lyginama su veiksmais bei atsakomybe.

Lietuvos vyriausybės „nieko nekeisti“ reakcija į baltarusiškų trąšų skandalą nėra vien komunikacijos klausimas. Beje, niekas tarp valdančiųjų neprisiėmė atsakomybės už „prastą komunikaciją“. Priminsiu, kad, Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėja Aistė Šuksta atsistatydino dėl... blogos komunikacijos.

Lietuvos vyriausybės „nieko nekeisti“ reakcija į baltarusiškų trąšų skandalą nėra vien komunikacijos klausimas. Beje, niekas tarp valdančiųjų neprisiėmė atsakomybės už „prastą komunikaciją“.

Priminsiu, kad, Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėja Aistė Šuksta atsistatydino dėl... blogos komunikacijos. Jos sprendimą nulėmė „neigiama visuomenės reakcija“. Reitingai, ir ne tik jie, taip pat rodo neigiamą visuomenės reakciją į pastaruosius užsienio politikos įvykius. Atsakomybės pavyzdžių valdžioje yra, tvarumo – nelabai.

Kitas kritikuotinas atvejis yra Taivano klausimas. Nei Valdas Adamkus, nei Dalia Grybauskaitė ar ankstesni prezidentai nepadarė tokio žingsnio užsienio politikoje kaip mūsų URM. Iš pažįstamų diplomatų teko girdėti istoriją, jog mūsų politikams post factum ieškant užtarimo pas Vakarų partnerius po atstovybės atidarymo Taivano vardu paskelbimo, užsienio partneriai sakė: „tai kokiu ten vardu mes pas save vadiname? A, Taibėjaus. O jūs? Taivano?!. Įdomu…“ .

Verslas vis garsiau kalba apie kone ekonominę Lietuvos blokadą pasauliniu lygiu. Ministrė Aušrinė Armonaitė neatmeta galimybės, kad, Kinijai taikant ribojimus lietuviškiems verslams, dabar planuojamų 136 mln. eurų pagalbos priemonėms gali neužtekti. Ko gero, neturime, kur pinigų dėti. Vyriausybės programa teigia „261. Suvokdami ir pripažindami didėjantį Kinijos globalų ekonominį bei politinį vaidmenį, siekdami taikaus, abipusiai naudingo, tarptautinės teisės normomis grindžiamo dvišalio bendradarbiavimo“.

Abipusės naudos ir dvišalio bendradarbiavimo nematyti. Lietuvai pripažinus „vienos Kinijos“ statusą, tarptautinės teisės interpretacija Lietuvoje yra dviprasmiška.

URM bravūra dėl Taivano pamiršo, kad pagal Konstituciją pagrindinius užsienio politikos klausimus sprendžia prezidentas, o vykdymas yra Prezidento ir vyriausybės reikalas. Statyti vežimą prieš arklį galima, bet rezultatai netenkins.

Lyg to būtų maža, skirtingai, nei skelbia valdančiųjų politikai, Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu palaikė 34 procentai apklaustųjų (nepalaikė 41). URM bravūra dėl Taivano pamiršo, kad pagal Konstituciją pagrindinius užsienio politikos klausimus sprendžia prezidentas, o vykdymas yra Prezidento ir vyriausybės reikalas. Statyti vežimą prieš arklį galima, bet rezultatai netenkins.

Suprantama, kad su, ko gero, Rusijos užantin su(si)grūstam baltarusių diktatoriui reikia duoti rimtą atsaką. Hibridinės atakos prieš Lietuvą, neadekvatūs grasinimai ir de facto Rusijos karinis priartėjimas prie Lietuvos-Baltarusijos sienos verčia stiprinti Lietuvos saugumą.

Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu palaiko pusė Lietuvos gyventojų (nepritaria geras trečdalis). Ir diktatoriškos Kinijos, kurią mūsų svarbiausias strateginis partneris JAV mato kaip pagrindinį iššūkį, sulaikymas yra vienas iš prioritetų, tačiau tam reikia pasidaryti namų darbus. Jie yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai.

Jei norime daugiau vertybių, turėsime prisiminti ir kitas valstybes, kuriose pažeidinėjamos žmogaus teisės ar nesibaigusi okupacija. Nesu tikras, ar tai patiks strateginiams partneriams.

Trumpuoju laikotarpiu, reiktų atnaujinti politinių partijų susitarimą dėl užsienio ir saugumo politikos. Paskutinis baigėsi 2020 m. Suderinus pagrindines gaires, galėsime sakyti, kad užsienio politika yra grįsta ne kivirčais, o konsensusu.

Norint imtis iniciatyvų, reikia prieš tai suburti draugus užsienyje. Pavyzdžiui, Suomija, siūlydamas ES išoriniams santykiams Šiaurinę dimensiją 1998 metais, sugebėjo įtikinti ES šalis ir rasti kompromisą. Blogiausiu atveju, iniciatyva turi duoti labiau naudą nei kaštus.

Politika Taivano atžvilgiu kol kas yra nuostolinga, savo ES ir NATO partnerius pastatėme prieš faktą, niekas neseka mūsų vertybiniu pavyzdžiu. Jei norime daugiau vertybių, turėsime prisiminti ir kitas valstybes, kuriose pažeidinėjamos žmogaus teisės ar nesibaigusi okupacija. Nesu tikras, ar tai patiks strateginiams partneriams.

Ilguoju laikotarpiu mažųjų valstybių studijos rodo, jog valstybė savo viduje galią gali didinti stiprindama karinę galią ir didindama ekonominę diversifikaciją, o išorėje remdamasi sąjungininkais. Jei aklai kliausimės sąjungininkais ir neinvestuosime į savo gynybą, būsime valstybė-klientas, jei be paramos imsimės brangių iniciatyvų – valstybė-rizikuotoja. Parama atsiranda, kai vertybinė politika įtraukiama į realistinę. Ir vertybinė politika nėra tiesiog pavadinimas. Tai ilgalaikis procesas.

Skandinavijos tyrinėtojai, nagrinėdami tarptautinių normų atsiradimą (pvz. žalioji ekonomika, tvari plėtra, konfliktų vadyba, tarptautinės teisės ir institucijų svarba), pabrėžia, jog tik vidaus politikoje nuosekliai taikant tam tikras normas signalizuojame pasauliui, jog tos normos veikia ir gali būti geroji patirtis tarptautiniuose santykiuose.

Paklauskime savęs pirma, kokios vertybės per 30 nepriklausomybės metų yra išskirtinės, nuosekliai puoselėtos ir gali būti patrauklios kitiems. Konsensuso politika? Idėjinis nuoseklumas? Galbūt demokratizacija ir katalikiškos kultūros simbolizmas. Visada galima rasti vertybių įprasminimo viduje.

Pagerbti ar net įprasminti Tiananmenio ir Tibeto aukas, skirti gausias stipendijas baltarusių studentams ar riboti kinų pavojingų technologijų diegimą – tik keletas paprastų idėjų, dėl kurių galima susitarti. Norint Lietuvos užsienio politikos kaip bravūros antrosios reikšmės, pirma reikia suderinti instrumentus ir gerai sugroti šalies viduje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (35)