Baltijos kelio 25-metis duoda peno įvairiems apmąstymams. Apie Rusijos neofašistines grėsmes, apie užsilikusių sovietinių stabų ir skulptūrų vietą Grūto parke ar Lietuvos okupaciją menančiame muziejuje, apie mūsų ir Ukrainos saugumą praėjus ketvirčiui amžiaus po valstybingumo atkūrimo bei apie baltiškąją savastį.
Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai. Iš kairės: partizanas Aidas-Vaidila, Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Kudirkos rajono vadas Juozas Paliūnas-Rytas, Kostas Kudokas-Diemedis. Apie 1949 m. (LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondo nuotr.)

Williamas Shakespeare'as yra kadaise pasakęs: „Mes žinome, kas esame, tačiau nežinome, kuo galime virsti“. Tai iš esmės apibrėžia tapatybės (kas mes esame) esmę: nėra duoto ir nekintamo identiteto. Pavyzdžiui, „lietuvio“ savivoka XIII a., XVIII a. ir XIX a. antroje pusėje apėmė skirtingus elementus, susijusius su lojalumu valdovui, valstybingumo išskirtinumu ar kalbiniais–etniniais pagrindais. Tapatybė yra palaikoma pasakojimu istorijos vadovėliuose, tęstinėmis pastangomis švietimo, mokslo ir kultūros srityse, politinėse ir privačiose praktikose puoselėjamomis ir daugėjančios tradicijomis – šlovė ir garbė istorijos tyrinėtojams ir mokytojams. Jie kantriai stovi Lietuvos (kartais geros, kartai mažiau geros, bet savos) istorijos pasakojime ir mūsų savasties palaikyme. 

Baltijos valstybių laimėjimai istorijoje – būti nepriklausomiems, rinktis savo kryptį ir vis sėkmingiau įsitvirtinti Vakarų pasaulyje – rodo atsparų baltiškąjį tvarumą geopolitinių negandų akivaizdoje.
Mindaugas Jurkynas

Nepasakysiu nieko nauja: jei mes nepasakosim savo, žinoma, moksliškai grįsto, o ne mitologizuoto ar mistifikuoto istorijos paveikslo, jį mums apibrėš kiti ir, tikėtina, kitaip. Nežinodami praeities, mes ne tik „vaikais liksime“ , bet apskritai savivokos ir savivertės nustosime. Iš istorijos mes atsirenkame savo sėkmės istorijas, pasididžiavimo ir dvasinės stiprybės šaltinius ir, reaguodami į šiandieninio pasaulio ekonominius, socialinius, galios pokyčius, kuriame rytdienos tradicijas, rytdienos tapatybę. 

Tapatybė yra mūsų sąveikos su kitais rezultatas. Mes gimstame tarp žmonių, įvairiomis formomis būname tarp jų, taigi santykis su kitais žmonėmis apibrėžia mus pačius, mūsų vertybes, interesus, draugus ir priešus. Globalizacija, tradicinių ideologijų nykimas, išskirtinumo ir netgi tuštybės paieškos virtualiame pasaulyje niekada neleis mums būti „negyvenamoje saloje“, t.y., be žmonių. Netgi Robinzonas Kruzas turėjo Penktadienį. Išjunkite savo mobiliuosius įrenginius, prieigą prie socialinių tinklų, pabandykite nebendrauti – pajusite vis didėjanti poreikį socializuotis, būti tarp žmonių, ieškoti, pateikti ir apsibrėžti save. Buvimas didesniame žmonių ir jų kuriamų institucijų rate (šeimos, draugų, giminės, tautos, regiono) suteikia saugumo, pasitikėjimo ir bendra(darbia)vimo galimybių. 

Sąmoningas būrimasis į tam tikras grupes natūraliai atskiria „savus“ ir „svetimus“. „Savo“ ir „svetimo“/„kito“ atskyrimas tinka/taikytinas tiek žmonėms, tiek valstybėms. Baltiškasis, Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrumas atėjo iš sovietmečio ir su dainuojančia revoliucija transformavosi į bene nuolatinį bendrai suvokiamą nerimą dėl savo saugumo – Rusijos režimo veiksmai pagrįstai sustiprina Kremliaus, kaip „Kito ir Svetimo“ suvokimą.

Koordinuota ir apčiuopiama pagalba Ukrainai galėtų būti postūmis nuo žodžių prie vertybes palaikančių darbų, kartu tai būtų susimąstyti skatinantis signalas „saviems“ europiečiams.
Mindaugas Jurkynas

Kita vertus, baltiškoji tapatybė yra daugiau nei tai ir jos bei baltiškojo bendravimo apleidimas būtų klaida, nes lietuvių, latvių ir estų patirties Sovietų Sąjungoje atmintis, šių trijų mažų valstybių laimėjimai istorijoje – būti nepriklausomiems, rinktis savo kryptį ir vis sėkmingiau įsitvirtinti Vakarų pasaulyje – rodo atsparų baltiškąjį tvarumą geopolitinių negandų akivaizdoje. „We are the winners!“ baltiškasis identitetas atranda vis daugiau sąlyčio taškų ir bendradarbiavimo trajektorijų su Šiaurės Europos valstybėmis. 

Kadaise buvęs URM ministras Audronius Ažubalis rašė: „Bunda jau Baltoskandija“. Ji, vaizdžiai tariant, pabudusi, akis prasikrapščiusi ir mėginanti krapštyti kitiems Europoje, ypač po V. Putino ideologinės megalomanijos, gangsteriškos korupcijos ir brutalios autokratijos – paskaitykite nuolatinius Švedijos URM ministro C. Bildto ar Estijos prezidento T. H. Ilveso tweet‘us. JAV prezidento B. Obamos vizitas į Taliną suteikė progą Baltijos valstybių vadovams aptarti kylančias grėsmes regiono saugumui ir tolesnio bendradarbiavimo su JAV ir tarpusavyje kryptis. Reikia būti ne tik prašytojais, bet ir siūlyti savo indėlį. Ne vienas politikos komentatorius yra nurašęs Baltijos vienybę arba pabrėžęs entuziazmo bendrauti trūkumą. Ekonominiai interesai gali skirti ir giminaičius – ką jau bekalbėti apie valstybes. Mažų valstybių su panašia istorine patirtimi ir geopolitine padėtimi galia tarptautinėje politikoje dažnai yra maža. Todėl pasitikėjimas kitos (giminingos) mažos valstybės parama bei šliejimasis prie stipresnių šalių ar jų blokų yra logiška išdava globaliame pasaulyje.

Lietuva, Latvija ir Estija turi kalbinių, religinių, kultūrinių skirtumų, tačiau jie mažėja. Anglų ar net jumoristiškai vadinama „Baltlish“ kalba griauna komunikacinius barjerus, religinės praktikos ir religingumas mąžta Šiaurės Europoje, europėjimas ir bendros politinės praktikos ES kontekste daro mus panašesnius, o galbūt net purena dirvą Baltoskandiškam regionui ateityje. Ar tai gerai, ar blogai – politinis ar net ideologinis klausimas, tačiau tai nepaneigia fakto, jog tarpusavyje baltai panašesni nei anksčiau ir tai galima išnaudoti kaip abipusiškai naudingą bendradarbiavimo, visų pirma politinio bendradarbiavimo, platformą. 

Dažnesnis aukščiausio lygio Baltijos (ir Šiaurės šalių) vadovų bendravimas ir bendrų, kad ir trumpalaikių, inovatyvių, saugumą didinančių bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas duotų ir praktinės naudos, ir kartu palaikytų Baltijos kelio dvasią. Koordinuota ir apčiuopiama pagalba Ukrainai galėtų būti postūmis nuo žodžių prie vertybes palaikančių darbų, kartu tai būtų susimąstyti skatinantis signalas „saviems“ europiečiams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (84)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (99)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (12)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (64)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (152)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (109)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

A. Bagatskis mėgavosi lietuvių komplimentu Latvijos rinktinei

Latvijos nacionalinė komanda laimėjo didelį susidomėjimą kėlusias draugiškas rungtynes Rygoje...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (72)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Siekiama patikslinti Tarybų Sąjungos Lietuvai padarytą žalą (166)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras neranda mokslininko, kuris už vidutinį centro...

Priežastys, kodėl apsilankius tualete vargina nemalonūs pojūčiai (2)

Deginimo pojūtis šlapinimosi metu yra vienas nemaloniausių dalykų. Štai kodėl svetainė...