M. Jastramskis. Nauja Darbo partijos pradžia ar laidotuvės?

Apeliaciniam teismui paskelbus sprendimą dėl juodosios buhalterijos Darbo partijoje (DP), atsinaujina kalbos dėl šios politinės jėgos ateities. Rezultatas „darbiečiams“ lyg ir palankus, tačiau abejočiau, kad jie rimtai pretenduos į laimėtojus Seimo rinkimuose.

Kai Viktoras Uspaskichas paskelbė, kad traukiasi iš DP, teigiau, kad tai galbūt tam tikras žaidimas, tikintis švelnesnio nuosprendžio. Lyg demonstracija, jog sudedami ginklai ir siekiama leidimo atsitraukti pro galines duris. Tačiau daug kas nesitikėjo, kad tos galinės durys V. Uspaskichui bus atidarytos taip plačiai.

Dešimt metų trukusios bylos rezultatas yra 6,8 tūkstančių eurų bauda lyderiui ir jokios atsakomybės partijai, kaip organizacijai. Tiek, pasirodo, teisiškai yra verta juodoji buhalterija ir milijonai neaiškių pajamų. O juk yra ir kita DP veiklos pusė – rinkimus po rinkimų besikartojantis naivių rinkėjų apgaudinėjimas primityviais pažadais, destrukcijos valstybėje skleidimas.

Žinoma, dėl pastarųjų dalykų „darbiečius“ turi bausti ne teismai, o laisva valia balsuojantys rinkėjai. Ilgai diskutuoti apie tai, ar būta kažkokio politinio susitarimo (spaudimo) dėl bylos, neverta – jokių faktų vis tiek nebus. Gerokai svarbiau yra tai, kad DP vis tiek dalyvaus Seimo rinkimuose.

Dėl DP galimybių yra įvairių nuomonių. Oponentai norėtų, kad rinkėjai skirtų griežčiausią bausmę – nulį mandatų Seime. Naujas „darbiečių“ lyderis Valentinas Mazuronis vis bando įpiršti, kad tiki partijos pergale. Realus rezultatas bus kažkur per vidurį – jeigu reikėtų nurodyti skaičių, sakyčiau, apie 20 (gal kiek mažiau, gal kiek daugiau) mandatų Seime. Kodėl?

Pirma, sprendimas neturės esminės įtakos V. Uspaskicho įvaizdžiui. Juodosios buhalterijos byla tęsėsi tiesiog per ilgai, o apeliacinis teismas visos kaltės nepanaikino. Todėl svajoti apie „išteisinto“ partijos įkūrėjo sugrįžimą į reitingų viršūnes „darbiečių“ rėmėjams neverta. Žala pasitikėjimui padaryta, pagal apklausas V. Uspaskichą neigiamai vertina dvigubai daugiau žmonių, nei teigiamai.

Remiantis viešųjų ryšių ekspertu Mykolu Katkumi, neigiamo V. Uspaskicho šešėlio atsikratymas gali atverti naują pradžią, galimybes vėl įjungti politinės reklamos mašiną. Ją DP tikrai turi labai profesionalią. Vis dėlto susiformavusį, rinkėjų galvose „nusėdusį“ įvaizdį (pastaraisiais metais jis buvo siejamas su juodosios buhalterijos byla) pakeisti yra sunku. Kiek daugiau nei pusės metų, ypač būnant valdžioje, gali neužtekti.

2012 metų Darbo partijos kampanija su „močiutės blynais“ ir „1509“ buvo viena profesionaliausių per Lietuvos rinkimų istoriją. Tačiau ji pati nelėmė rezultato, o realizavo potencialą. Populiaria jėga „darbiečiai“ tapo dar 2009 metais, save įtvirtinę kaip vieną pagrindinių alternatyvų krizinei Vyriausybei. Jau tada jie su socialdemokratais pirmavo apklausose, kitas partijas palikdami antrojoje lygoje.

Pagal 2012 m. porinkiminį tyrimą, tik apie 49 procentai DP rinkėjų buvo apsisprendę, už ką balsuos, seniai prieš rinkimus. Tačiau dar apie 24 procentus apsisprendė kelis mėnesius iki rinkimų: tai rodytų, kad jei greitu laiku „darbiečių“ reitingai nepakils, jų šansai staigiai mažėja. Likęs ketvirtadalis apsisprendė likus kelioms savaitėms ar dienoms iki rinkimų dienos. Tai – tikrasis rinkimų kampanijos efektas.

Į dabartinę situaciją labiau panašus periodas prieš 2008 m. rinkimus. DP jau buvo opozicijoje, tačiau po Vyriausybės griuvimo, juodosios buhalterijos bylos pradžios ir V. Uspaskicho kelionės į Rusiją. Partijos reitingas tada laikėsi apie 10 procentų. Panašiai ir gauta rinkimuose, 9 procentai balsų ir 10 mandatų Seime.

Todėl DP neturėtų dėti didelių vilčių net ir į pačią profesionaliausią politinę reklamą. Ji neveikia viena, o santykyje su kontekstu. Jeigu esi gana populiarus, gerai vertinamas, iš opozicijos kritikuoji dešiniuosius – reklama bus efektyvi, gal net gausi daugiau balsų, nei žadėjo reitingas. Jeigu turi neigiamo įvaizdžio šleifą, neįgyvendini gausiai dalintų pažadų, esi valdžioje – net ir geriausia reklama nepadės laimėti rinkimų.

O kaip naujas lyderis, V. Mazuronis? Gal ir būtų papildomų galimybių, jeigu jis partijos vairą aiškiai paimtų į rankas, atsiribotų nuo V. Uspaskicho. Tačiau V. Mazuronis to negali padaryti ir nedarys. Todėl neigiamas šleifas paskui jį ir jo vedamą partiją vilksis toliau.

Kita vertus, nepervertinčiau V. Mazuronio, kaip sąrašo lyderio, sugebėjimų. Prieš 2008 metų rinkimus TT turėjo šansus puikiai pasirodyti, tačiau į priekį praleido ne tik konservatorius, bet ir Arūno Valinsko partiją. V. Mazuronis niekada nėra laimėjęs vienmandatės apygardos. Pagal 2012 m. porinkiminį tyrimą, TT rinkėjai jį vertino aiškiai blogiau, nei R. Paksą (todėl abejotina, kad pritrauks į DP daug TT balsų).

Kaip populistas ar demagogas, DP pirmininkas nusileidžia „natūraliems“ šio amato meistrams. V. Mazuronio palankūs vertinimai išaugo ne būnant opozicijoje ir kritikuojant valdžią, o dirbant Aplinkos ministru. Jis būtų vertinamas ten, kur reikia tikros kompetencijos, kalbama apie tam tikro išmanymo reikalaujančius sprendimus. Tačiau DP nėra ta partija, kuriai šie dalykai labai rūpėtų, kuriais ji bandytų pasiekti rinkėją.

DP pateks į Seimą, tačiau nė dėl V. Mazuronio ar agresyvios politinės reklamos. Jiems padės svarbiausias V. Uspaskicho palikimas, partinė organizacija. Gerai išplėtota regioninė struktūra ir gausi narystė leis peržengti 5 procentų barjerą, dar prisidės keli procentai ištikimų rinkėjų. Visgi jie nebus ta partija, kuri lems valdančiosios koalicijos ašį.