Moterį per tą laiką nužudė jos daug kartų teistas sutuoktinis, teismo įpareigotas nesiartinti prie namų, kuriuose gyveno žmona.
Šis nusikaltimas aiškiai atskleidė tokias smurto artimoje aplinkoje problemas, kaip:
1. Pasekmių už teismo draudimo artintis prie nukentėjusiojo nesilaikymo nebuvimą.
2. Įvykių paskirstymo į kategorijas problematiką.
3. Komunikacijos problemas.
Galima būtų vardyti ir daugiau, tačiau geriau – aiškiai ir po truputį.
Dėl pirmojo punkto problemos, ją pripažįsta tiek teisėjai, tiek policijos pareigūnai, taigi reikėtų tinkamai užtikrinti teismo sprendimų vykdymą ir tobulinti įstatyminę bazę. Dėl antrojo – šis įvykis buvo priskirtas prie C kategorijos, o t.y. mažiausiai reikšmingi, dažniausiai nepasitvirtinantys įvykiai. Įstatymas numato, kad reikėtų atvykti per valandą. Tačiau tokiais atvejais Lietuvos policijos pareigūnai, kaip pripažįsta Policijos generalinis komisaras S. Skvernelis: „Atvažiuoja ir po šešių valandų, ir po aštuonių arba visai neatvažiuoja. "
Tyrimai parodo, kad būtent tuo metu, kai susvyruoja smurtautojo „autoritetas,“ kyla didžiausias pavojus moters gyvybei ir sveikatai. JAV advokatė Cheryl Tomas, 2013 m. sausio mėn. vedusi mokomuosius seminarus Lietuvos policijai, perspėjo, kad pajutęs jo galios kvestionavimą, smurtautojas pradeda siautėti. Kaip žinome, šiuo atveju smurtautojas mažamečių vaikų motiną nužudė dieną prieš įsiteisėjant teismo sprendimui, kuriuo jo „galia“ bauginti šeimą būtų buvus apribota įkalinimo įstaigos sienomis.
Dėl komunikacijos problemų: jų yra tiek tarp Bendrosios pagalbos linijos ir policijos pareigūnų, tiek ir tarp policijos ir Specializuotos pagalbos centrų (SPC). Nėra priimtina, kad policija tiesiog pamiršta adresą, kuriuo buvo ne kartą kviesta, ir nėra priimtina perduoti duomenis, reikalingus teikiant pagalbą, tik po mėnesio, arba jų visiškai neperduoti. Pavyzdžiui, dėl vieno miesto SPC nuo įstatymo įsigaliojimo nėra gavęs informacijos apie smurtą (kaži, ar tai tikrai ypač taiki vieta gyventi?), kitame – gavęs po mėnesio, rado smurtautoją jau pasikorusį, trečiame – tik iš žiniasklaidos sužino apie baisiausius prievartos atvejus. Taigi, komunikacijos srityje taip pat yra kur tobulėti – juk nuo to galų gale priklauso gyvybės.
Rato išradinėti nebūtina
Su probleminiais klausimais susiduriame ne tik Lietuvoje, todėl svarbu analizuoti, kaip su šia problema kovoja kitos valstybės, ką numato tarptautinės teisės aktai.
Lietuva yra pasirašiusi Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (toliau – CEDAW konvencija). Konvencija yra skirta kovoti su diskriminacija, o smurtas lyties pagrindu (įskaitant smurtą šeimoje, pagal Rekomendaciją Nr. 19, 1992 m.) yra viena jo formų. Taigi, pagal šiuo metu Lietuvai galiojantį tarptautinės teisės aktą, smurtas prieš moterį šeimoje yra suvokiamas per diskriminacijos sąvoką.
Naujoje, 2011 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl prevencijos ir kovos su smurtu prieš moteris ir smurto šeimoje atribojamos „smurto artimoje aplinkoje“ (arba šeimoje – angl. domestic violence) ir „smurto lyties pagrindu“ sąvokos. Numatyta nemažai prevencijos priemonių: profesionalų apmokymas dirbti su aukomis; informuotumo apie įvairias smurto formas bei jų traumuojantį poveikį didinimas; mokymo medžiagos rengimas ir platinimas; NVO, žiniasklaidos, privataus sektoriaus bendradarbiavimas, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį. Taigi, Konvencija sustiprintų kol kas silpnąją Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje grandį – prevencijos priemones, ir pagaliau būtų sėkmingai nusitaikyta į smurto priežastis.
Pagal šį dokumentą, valstybės taip pat yra skatinamos taikyti Konvenciją kitoms smurto šeimoje aukoms, tokioms kaip vyrai, vaikai bei pagyvenę asmenys. Lietuvai svarbu stiprinti visų šių aukų teises, ir ypač – vaikų teises.
Be to, Konvencijoje pristatomi nauji baudžiamieji nusikaltimai, tokie kaip moters lytinių organų žalojimas, priverstinė santuoka, persekiojimas, priverstinis abortas bei priverstinė sterilizacija. Tai reiškia, kad šalys narės turėtų apibrėžti svarbius nusikaltimus, kurie anksčiau jų teisinėse sistemose neegzistavo. Lietuvoje šie nusikaltimai taip pat jau yra aktualūs, tačiau mūsų teisės ir teisėsaugos sistema jiems kol kas nėra visiems jiems tinkamai pasirengusios.
Kas trukdo?
Anksčiau žiniasklaidoje jau buvo pasirodę žinučių, kad Lietuva šiuo klausimu „sutinka su Vatikanu,“ todėl naujos ET Konvencijos neratifikuos.
Šventasis Sostas, kuris turi stebėtojo statusą ET, ir Rusija, išreiškė nepritarimą Stambulo Konvencijos 4 straipsniui (Pagrindinės teisės, lygybė ir nediskriminavimas). Kritikuota tai, kad šiuo straipsniu draudžiama diskriminuoti dėl lyties tapatumo ir seksualinės orientacijos.
Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį, kad tiek 4 straipsnyje nurodytas nediskriminavimo principas, tiek 3 straipsnyje (Apibrėžtys) pateikiami terminai taikomi tik Konvencijos taikymo srityje. Pagal 2 straipsnį (Konvencijos taikymo sritis),
1. Ši Konvencija taikoma visoms smurto prieš moteris formoms, įskaitant smurtą šeimoje, kai moterims kyla didesnė grėsmė.
2. Šalys yra skatinamos šią Konvenciją taikyti visoms smurto šeimoje aukoms.
Tai reiškia, kad valstybės, įgyvendindamos šią Konvenciją, turės vienodą pareigą nuo smurto ginti ir moteris, kurios yra lesbietės, biseksualios, translytės (o taikant Konvenciją visoms aukoms – ir homoseksualius, biseksualius, translyčius vyrus). Toks prieštaravimas vargu ar aktualus Lietuvai, nes šiuo metu galiojanti teisinė bazė ir taip neleidžia atsisakyti suteikti pagalbą smurto atveju išvardytiems asmenims: LR įstatymo taikymo sritis pakankamai plati, kad apimtų ir tokias šeimas.
Skaitant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo grupės, kuri praeitų metų pabaigoje pateikė išvadas dėl šios Konvencijos, susidaro įspūdis, kad vienas iš didesnių trukdžių – abejonė, ar lyčių vaidmenų stereotipai yra blogai, o taip pat, ar jie – stereotipai:
„Diskutuotina, ar visais atvejais stereotipiniu laikomas moteriai ar vyrui priskirtinas vaidmuo, elgesys ir pan., yra vertintinas tik kaip neigiamas ir dėl to naikintinas. Be to, pastebėtina, kad dalis stereotipiniais laikomų lytims priskirtinų vaidmenų gali būti vertinami kaip lemti ne socialinių priežasčių, o biologinių procesų, t.y. yra įgimti.”
Pagirtinas pagarbus ir į diskusiją kviečiantis minčių formulavimas, tačiau kartu, reikia pabrėžti, kad Konvencija ir nėra siūloma „naikinti“ moterų ar vyrų elgesio (suknelių dėvėjimo, žaislų pasirinkimo, ir t.t). Norint sėkmingai kovoti su smurtu (lyties pagrindu) artimoje aplinkoje, tiesiog būtina numatyti priemonės, kuriomis siekiama kovoti su tokiais lyties stereotipais ir tradiciniais požiūriais, pagal kuriuos viena lytis vis dėlto laikoma pranašesne už kitą, ir yra įprasta ir priimtina neigiamas emocijas išreikšti fiziniu smurtu.
Neretai būtent lyčių vaidmenų stereotipai, nerealūs lūkesčiai, ir ribotos galimybės uždaro į smurto ratą tiek moteris, tiek vyrus Lietuvoje. Nuo smurto kenčia tiek moterys – nes „pačios išprovokuoja zyzimu“, tiek vyrai – nes „berniukai neverkia“, tiek vaikai – nes „vaikas dar ne žmogus.“ Būtina keisti tokias nuostatas, nulemiančias aukų baimę prabilti ir užkirsti kelią besitęsiančiam smurtui.
Vasario pradžioje LR ministrui pirmininkui, LR prezidentei, Teisingumo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo išplatintas kreipimasis dėl ET Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo.
Kreipimąsi pasirašė 35 nevyriausybinės organizacijos (moterų NVO, SPC, žmogaus teisių organizacijos, ir kt.), o taip pat politikai, bei Seimo nariai. Girdint siaubingas besitęsiančio smurto šeimose istorijas, visiems reikia bendradarbiauti, jei norime patobulinti sistemą ir išvengti dar daugiau aukų.