Ši darbo grupė išplėtė dvigubos pilietybės žmonių ratą. Ją galės turėti svetur gimę Lietuvos piliečių vaikai, nes kai kurios valstybės savo teritorijoje gimusiems vaikams iškart suteikia pilietybę. Dvigubi piliečiai galės būti užsieniečių sutuoktiniai. Pati didžiausia tokių piliečių dalis – pasitraukusieji iš šalies ar ištremti nuo 1919 iki 1990 metų (ir jų palikuonys). Galima būtų ginčytis, ar reikia suteikti dvigubą pilietybę ir tiems, kurie išvyko iš prieškarinės laisvos Lietuvos. Gal geresnė nuostata leisti turėti dvigubą pilietybę prievartiniams emigrantams nuo okupacijos pradžios – 1940-ųjų.
Tačiau tikrai reikia sutikti, kad šis naujas projektas daug geresnis negu visi buvę priimti įstatymai, kurių vieną KT pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, kitą (juo irgi bandyta apgauti Konstituciją) vetavo Prezidentas. Naujojo projekto esmė: dauguma naujųjų ekonominių emigrantų negalės turėti dvigubos pilietybės. Tiesa, lieka Prezidento teisė suteikti mūsų šalies pilietybę kitų šalių piliečiams už nuopelnus Lietuvai.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė, iki šiol aktyviai kovojusi už dvigubą pilietybę, dabar jau kiek gudrauja: „Mes prašome ne dvigubos pilietybės, o kad įteisintų prigimtinę teisę. Negalima be jokios teisinės procedūros atimti Lietuvos pilietybės.“
Tai ko nori tie mūsų išvykėliai? Dalyvauti dviejų šalių politiniame gyvenime? Po nepriklausomybės atgavimo iš Lietuvos išvyko apie pusę milijono žmonių. Kažin ar koks vienas procentas iš jų gavo kitą pilietybę? O pastaruosiuose Seimo rinkimuose savo politine teise balsuoti pasinaudojo tik kiek daugiau negu 10 tūkst. užsienio lietuvių. Nereikia R.Narušienei kovoti už prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę. Visi lietuviai ją turi: kai tik atsisako kitos pilietybės, iškart gauna Lietuvos. Projektą rengusi darbo grupė siūlo ir Lietuvio kortą. Ir dabar išduodamas toks pažymėjimas, liudijantis asmens teisę į Lietuvos pilietybę, bet siūloma dar atskiru įstatymu suteikti Lietuvio kortos turėtojams visas socialines teises, išskyrus politines. Lietuvio kortos turėtojas nebus susietas politiniais įsipareigojimais su Lietuva, todėl neatsitiks tokių nesusipratimų kaip su Lenko korta, kai mūsų Seimo nariai lenkai buvo įtariami priesaikos laužymu. Turėdami kitos valstybės pilietybę lietuviai galės dalyvauti tos valstybės politiniame gyvenime.
Ir kitos valstybės turi panašias kortas ryšiams su savo tautiečiais užsienyje. Izraelis turi Žydo kortą, Airijos emigrantai irgi turi specialaus ryšio su tėvyne statusą. Jei Airijos emigrantai turėtų teisę balsuoti, tai šios šalies likimą nuspręstų Amerika. Bent jau taip juokauja Airijos politikai.
Taip ir neaišku, ko nori užsienio lietuviai ir D.Kuolio pilietininkai? Kolekcionuoti pilietybes? Ar ne geriau būtų, jei Pilietinės visuomenės institutas labiau diegtų piliečio pareigas ir atsakomybę? Kam reikia blefuoti valdžios prievarta ir lietuvio baudžiauninko koncepcija? Ne tik valdžia kalta, kad sunkiai mezgasi visuomenės dialogas. Visuomeninės organizacijos neturėtų spausti valdžios antikonstitucinėmis užgaidomis.