Spaudoje paskelbta informacija apie šalies universitetų reitingavimo konkursą laimėjusią viešąją įstaigą Demokratinės politikos institutas ir jos vadovo, Lietuvos Respublikos Seimo nario dr. Manto Adomėno reakciją į kritiką savaitraštyje „Veidas“ sukelia nemažai minčių. Anaiptol ne tik apie konkursą, kuriame dalyvavo vienintelis DPI, ir apie faktą, kad jo vadovas yra LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys. Šis komitetas tiesiogiai kontroliuoja LR Švietimo ir mokslo ministerijos darbą, tad kalba šiuo atveju eina apie negrabiai maskuojamą politinį nepotizmą ir stambaus masto korupciją.
Leonidas Donskis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Deja, būtent taip. Du su puse milijonų litų, skirtų tam, kad politinė ir akademine prasme neekspertinė institucija trejus metus dirbtų darbą, kurį save gerbiančioje Europos valstybėje turi užsakyti patys universitetai kreipdamiesi į Europos universitetų asociaciją, – tokio begėdiško ir ciniškai atviro pinigų melžimo siekiant didinti savo politinę įtaką srityje, kuri yra iš esmės tarptautinė, man dar neteko matyti.

Palikime ramybėje faktą, kad savaitraštis „Veidas“ pats daug metų ir už ganėtinai kuklias lėšas reitingavo šalies universitetus, o dabar įvyko paprastas įtakos ir finansinių galių persiskirstymas tam panaudojus parlamentaro statusą ir ryšius Švietimo ir mokslo ministerijoje. Jei Lietuvoje galiotų politinės garbės ir atsakomybės kodeksas, tokios machinacijos dalyvių jau nebebūtų šalies politinėje scenoje. Deja, eilinį kartą Lietuvoje spengia tyla, po kurios greičiausiai nieko ir nebus. Tad mus paralyžiuoja ne resursų stoka, o etikos nebuvimas. Tuo dar kartą įsitikinome.

Nedidelė šalis niekada neišlaikys tarptautinės intelektualinės ir akademinės konkurencijos, jei neinternacionalizuos savo sistemos, užuot žaidusi beprasmius vidaus jėgos ir įtakos žaidimus.
Leonidas Donskis

Bet kur jau ten savigarba ir politinė etika – ko nėra, to nėra, tad nebelieka apie ką ir kalbėti. Geriau pasvarstykime, ar apskritai prasminga mums patiems reitinguoti savo šalies universitetus. Ką mes tuo pasiekiame? Koks efektas tokios procedūros, kuriai nepašykštėta sumos, apie kokią nedrįstų nė pasvajoti aukščiausio lygio tyrimų institutas ar universiteto katedra, vykdanti tarptautinės svarbos ir masto akademinį projektą?

Leiskite pasakyti tiesiai šviesiai – ne apie padėties analizę, o apie jos kontrolę čia eina kalba. Universitetai ir jų rektoriai išsiners iš kailio, kad tik įtiktų institucijai, kuri nuožmios ir aukštojo mokslo sistemos reformos dar paskatintos konkurencijos dėl studentų sąlygomis savo ataskaitomis siunčia žinią visuomenei ir būsimųjų studentų tėvams, kur verta studijuoti, o kur ne. Sykiu ir apie galimybę politiškai kontroliuoti universitetus, „teisingai“ pasirenkančius prioritetinius jų vertinimo kriterijus ir socialinius partnerius. O kas tie socialiniai partneriai, jei ne politinę klasę palaikantys svarbūs ir galingi asmenys, įgyjantys galimybę dar ir lemti akademinių institucijų vystymosi kryptį?

Paprastai šnekant, tai dar viena vinis į Lietuvos universitetų autonomijos karstą. O ką daryti, jei ne įsiteikimas darbdaviams ir šalies rinkos prisodrinimas kvalifikuotos ir nebrangios darbo jėgos, bet inteligentijos ir šalies elito rengimas yra strateginis universiteto tikslas? Juk akivaizdu, kad laisvės ir atviros, kritiškos minties brandinimas ir išmėginimas akademinėje terpėje tampa visos šalies visuomenės ateities scenarijų bei alternatyvų ydingai dabarčiai formavimo galimybe. Ką daryti, kai pats dabartinis šalies elitas iš visų jėgų mėgina pakirpti universitetų sparnus ir taip paversti juos politiškai kontroliuojama specialistų rengimo kalve?

Estija šito absurdo jau seniai atsikratė. Nei jie patys savo universitetus vertina, nei jie juos reitinguoja. Prieš penkiolika metų įvedę vieną rimtą doktoratą ir atsikratę dvigubo doktorato, jie netruko atnaujinti šalies akademinį sluoksnį ir atjauninti profesūrą. Lygiai kaip jie panaikino studijų programų ir akademinių institucijų vertinimą šalies viduje, pradėję taikyti tarptautinės akreditacijos bei vertinimo praktiką.

Pats 2002 m. dalyvavau Talino universiteto Filosofijos ir kultūros teorijos katedros vertinime (kaip vertinamasis, o ne kaip vertintojas – kadangi esu šios katedros ekstraordinarinis vizituojantis profesorius, turėjau teisę dalyvauti procedūroje) ir mačiau, kaip išmintingai ir lengvai estai išvengė tų vidinių universitetų karų ar susitarimų nekenkti vieni kitiems, kurie provincializavo ir deformavo Lietuvos akademinės sferos vertinimo darbą.

Estija šito absurdo jau seniai atsikratė. Nei jie patys savo universitetus vertina, nei jie juos reitinguoja. Prieš penkiolika metų įvedę vieną rimtą doktoratą ir atsikratę dvigubo doktorato, jie netruko atnaujinti šalies akademinį sluoksnį ir atjauninti profesūrą
Leonidas Donskis

Nedidelė šalis niekada neišlaikys tarptautinės intelektualinės ir akademinės konkurencijos, jei neinternacionalizuos savo sistemos, užuot žaidusi beprasmius vidaus jėgos ir įtakos žaidimus. Arba universitetas pats savo prestižo, patikimumo ir ateities vardan užsisako tarptautinę akreditaciją ir įvertinimą, o reitinguoja jį tarptautinės įstaigos, arba mes vėl paskęstame liūne, kuriame vieni iki tobulumo ištobulina virtuoziškas konformizmo galias, o kiti neapsikentę arba emigruoja, arba tyliai perkelia visus kūrybinius savo projektus į užsienį ir šiaip ne taip ištveria vietinį absurdą.

Pastaruoju metu nemažai kalbama ir rašoma apie mūsų inteligentijos skilimą, jos tarpusavio vaidus ir informacinius karus. Tai tiesa – pripažinkime, kad joks ateities projektas nebevienija mūsų iš tikrųjų apolitiškos, nebrandžios ir neretai ganėtinai tamsios šviesuomenės, tad gal nebent (neduok, Dieve) grėsmės valstybei atveju įvyktų kokia nors trumpalaikė jos konsolidacija. Bet juk šito skilimo esmė – anaiptol ne tik nuožmi konkurencija dėl įtakos ir prestižo naujojoje valstybėje ir jos galios struktūroje, bet ir konkurencijos (arba kovos, jei kam labiau patinka marksizmo terminai) priemonių pasirinkimas.

Vieni be jokių skrupulų renkasi valstybės aparatą, verslo ir žiniasklaidos junginius ir jėgos struktūras savo ambicijoms patenkinti ir kūrybos ar informacijos lauko oponentams neutralizuoti, o kiti vis dar tiki inteligento pasišventimu savo profesijai ir šaliai, sykiu ir žmogišku bei europietišku solidarumu. Štai ir visi skilimai.
Ką gi, dar kartą įsitikiname, kad valdžia gadina. O politinės etikos ir demokratinių institucijų nekontroliuojama valdžia demoralizuoja. Ir gan greitai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (1)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (22)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (36)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (1)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (11)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (87)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (476)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (17)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (2)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...