A.Valinsko kalba per televiziją ir atsisakymas atsistatydinti sukėlė didžiulę neigiamų komentarų bangą tiek jo, tiek su juo likusių žmonių atžvilgiu. A.Valinskas tokiu būdu tapo savotišku dirgikliu žiniasklaidai. Mes visi turime progą pamatyti, kaip žiniasklaidos lauke intensyviai transliuojami A.Valinską peikiantys ir jį ginantys tekstai, reportažai ar net atskiros laidos. Manau, greitu metu pamatysime ir vaizdelius apie jo kūdikystės laikais pridirbtus vystyklus.
Išties beveik visiško skaidrumo prieš visuomenę pavyzdys, na, gal skaidrumo iliuzijos pavyzdys, nes realiai A.Valinsko buvimas politikoje yra pakankamai neskaidrus ir sunkiai prognozuojamas. Mat nuo pat Seimo darbo pradžios - tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos atstovams tapo aišku, kad dirbti su A.Valinsku bei jo frakcija bus sudėtinga: neaiškios politinės vertybės (arba įtartinos), neaiškūs tikslai ir nesuvaldomi frakcijos nariai, kurie gali bet kokiu metu iškrėsti "nekaltą" šunybę - leptelti nesąmonę viešumoje, įsivelti į buitinį konfliktą su namo kaimynais arba tiesiog išgėrę ekstravagantiškai pasielgti. Taigi nevaldomų ir neprognozuojamų individų frakcija buvo visų dėmesio centre ir rūpestį kėlė visiems.
Todėl dažnas Andriaus Kubiliaus sakymas, kad jie (TS-LKD) nesikiša į kitų frakcijų reikalus, kad jie laukia partnerių sprendimų ir nenurodinėja jiems, buvo diplomatiškas bandymas paraginti veikti, susikoncentruoti ties Seimo darbu ir kartu nesipykti bent koalicijos viduje. Po A.Valinsko pareiškimo ir po to kilusios visuomenės bei žiniasklaidos reakcijos tapo aišku, kad ši politinė struktūra praranda blaivų požiūrį į situaciją ir remtis A.Valinsku reiškia viena - tęsti beprasmį chaosą dėl vieno asmens ambicijos.
Dabar akivaizdu, kad TPP atstovai Seime yra pakrikę ir nesugeba adekvačiai reaguoti į sparčiai kintančią situaciją. Bet kartu jie gyvybiškai reikalingi koalicijai. Todėl A.Kubiliaus siūlymas koalicijos partneriams stoti į TS-LKD, manyčiau, yra savalaikis ir, matyt, vienintelis racionalus siūlymas abiem TPP grupėms. Tai leistų disciplinuoti praradusius orientaciją TPP narius ir savaip nugesintų jų vidinį "karą".
Tačiau TPP atstovai nėra tik su A.Valinsku susipykę politikai, jie jau spėjo įvertinti ir visų partnerių galimybes bei veikimo būdus. Taigi suirusios frakcijos nariai greičiausiai gali išsivaikščioti labai įvairiomis kryptimis. Tikėtina, kad dalis suartės su liberalais bei liberalcentristais, dalis (manau, kad nedidelė) gali ateiti pas konservatorius, dalis dar gali bandyti kurti atskiras frakcijas, telkdamiesi aplink L.Dinių bei A.Valinską. Ir dalis neišvengiamai pereis į opozicines frakcijas.
Socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus pareiškimas apie galimybę dirbti kartu su TS-LKD yra puikus atsakingo požiūrio į valstybę pavyzdys, kada atmetamos ambicijos ir žvelgiama į visos visuomenės interesą. Nemanau, kad tai pasisektų įgyvendinti, bet sakyčiau, jog tai stiprus signalas koalicijai ir ypač joje besiblaškantiems TPP (čia turiu galvoje ir L.Diniaus, ir A.Valinsko grupes kartu) atstovams apie koalicijos be skandalistų sukūrimą.
Bet žinant A.Valinsko charakterį, galima teigti, kad mes dar ilgai matysime ir girdėsime apie Seimo darbą tik per A.Valinsko "dramos" prizmę.