L.Bielinis. Politikai prieš žiniasklaidą: kova dėl politikų galių sustiprinimo

 (68)
Paradoksalu, tačiau žiniasklaida vengia pernelyg daug kalbėti apie reikalus, tiesiogiai liečiančius ją. Gal tai sietina su kuklumu, profesiniu atsargumu, o gal žiniasklaida ieško kitų veikimo būdų, kad išlaikytų jėgų pusiausvyrą. Tačiau Visuomenės informavimo įstatymo taisymo procesai Seime jau vyksta.
Lauras Bielinis
Lauras Bielinis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Seimo pirmininkė asmeniškai susirūpino šio įstatymo kokybe. Taigi iš Vyriausybės rūmų Visuomenės informavimo įstatymo tobulinimo procesai persikelia į Seimo koridorius. Prastai Seime įvertintos įstatymo pataisos tarsi suteikia vilčių, kad šis dokumentas bus tvarkomas atsakingai ir nepažeidžiant bazinių žiniasklaidos laisvių, be kurių demokratinė visuomenė prarastų galimybę laisvai reikšti savo mintis ir gauti visą galimą informaciją.

Tuo pačiu metu norima teikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kuriame didelis dėmesys skiriamas LRT tarybos formavimo bei veiklos klausimams.

Galima paminėti daugelį bandymų suvaržyti žiniasklaidos laisves, apriboti jos finansavimo galimybes, įsteigti žiniasklaidą kontroliuojančias ir politikams pavaldžias institucijas, sukurti teisines spragas, kurios leistų politikams išvengti viešumo.Šie du įvykiai yra susieti tarpusavyje politikų interesu dominuoti politiniame lauke ir kontroliuoti informavimo bei viešos diskusijos, vykstančios žiniasklaidoje, procesus. Trumpa nepriklausomybės istorija yra persmelkta šiuo siekiu. Galima paminėti daugelį bandymų suvaržyti žiniasklaidos laisves, apriboti jos finansavimo galimybes, įsteigti žiniasklaidą kontroliuojančias ir politikams pavaldžias institucijas, sukurti teisines spragas, kurios leistų politikams išvengti viešumo.

Galima paminėti daugelį bandymų suvaržyti žiniasklaidos laisves, apriboti jos finansavimo galimybes, įsteigti žiniasklaidą kontroliuojančias ir politikams pavaldžias institucijas, sukurti teisines spragas, kurios leistų politikams išvengti viešumo.
Lauras Bielinis

Visa tai šiuolaikinėje visuomenėje tampa labai svarbu, nes pagrindiniu politikų oponentu pasyvioje, fragmentuotoje visuomenėje lieka žiniasklaida. Tai ji iškelia valdžios klaidas į viešumą, tai ji teikia ir siūlo kitokius sprendimų variantus, tai ji aktyviai ir nuolat stebi politikų, valdžios veiksmų atitikimą įstatymams bei visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms.

Žiniasklaida tampa pagrindiniu politinių procesų - politinių diskusijų, sprendimų priėmimo, lyderių bei politinių partijų pozicijų eksponavimo, pilietinės visuomenės atstovų tribūnos bei ideologinių principų - gynimo vieta. Vis labiau politikos laukas pasislenka į jos pusę ir tampa neįsivaizduojamu be žiniasklaidos.

Taigi politikai imasi spręsti labai subtilų ir tuo pačiu jiems pavojingą bet juos masinantį klausimą. Žiniasklaida ir politinė sistema šiandien yra dvi aktyvios vieno politinio lauko dalyvės. Jos ir bendradarbiauja ir konkuruoja tuo pačiu metu. Tačiau šiandien vis didėjantis pasimetimas valdančiosios daugumos gretose, matyt, juos verčia ieškoti papildomų instrumentų situacijos suvaldymui.

Todėl naujajame Visuomenės informavimo įstatymo projekte bandoma prastumti tokias teisines formules, kurios leistų greitai ir efektingai užčiaupti žiniasklaidą: atsiranda formuluotė, kur redakcinė atsakomybė skleidžiant viešąją informaciją sugriežtėja. Pagal naują redakciją draudžiama persekioti viešosios informacijos skleidėją, tačiau ištirpsta garantijos žurnalistui. Na ir svarbiausia – politikai pagal šią įstatymo projekto versiją nustoja būti viešais asmenimis.

Naujajame Visuomenės informavimo įstatymo projekte bandoma prastumti tokias teisines formules, kurios leistų greitai ir efektingai užčiaupti žiniasklaidą.
Lauras Bielinis

Viešo asmens sąvoka susiaurinama iki banalumo, juo gali būti vadinami: teisėjas, pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Politikas tarsi ištirpsta valdžios rutinoje, jeigu jis nėra partijos vadovas. O tai reiškia, kad visuomenė netektų galimybės stebėti ir kontroliuoti valdžią visose jos veiklos sferose. Tokia teisinė spraga suteiktų šansą apsiginti nuo viešumo ir bausti pernelyg įkyrius žurnalistus.

Seimas sustabdė šio įstatymo priėmimo procesus ir dar bandys tobulinti šį įstatymą. Reikia tikėtis, kad viskas bus gerai, bet... Vyriausybė siūlė ypatingos skubos tvarka svarstyti ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Taigi LRT bus bandoma suvaržyti kitais būdais – pakeičiant tarybos formavimo bei veiklos taisykles, įvedant subtilius laikymo už rankos instrumentus, kad būtų lojali valdantiesiems.

Iš esmės, kai padėtis politikos lauke neaiški, vyksta galių telkimo į savo rankas informaciniame lauke. Informacija politikoje yra vienas iš svarbiausių galios elementų, todėl čia nebus ramu ir mes dar ilgai būsime šios kovos sūkuryje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

Tyčia sukurtų versijų miglose: už Klaipėdą turime būti dėkingi Stalinui? (34)

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras pristato naują Alfonso Eidinto knygą „Pūga prie Mėmelio. Atvadavimo saga“. Istorinės karinės apybraižos“ autorius ėmėsi siekdamas paneigti sklandančias versijas, kad už Klaipėdą turime būti dėkingi Stalinui, kuris po karo jos neprijungė prie Kaliningrado srities, ir kitokius klaidinančius dalykus.

Sovietų taktikos ypatybės: kol pėstininkai puola į ataką, karininkai šaudo į atsiliekančiuosius (129)

Šviesusis kunigaikštis Menšikovas prieš Narvos šturmą ramino dvejojantį Petrą: „Nesikrimsk, valdove. Žmonelių pakaks.“ Stalino karvedžiai mąstė analogiškai. Raudonoji armija 1942 metais kiekvieną parą netekdavo apie 20 tūkst. nukautųjų ir sužeistųjų – po dvi divizijas. Kiekvieną dieną. Ir 1943, ir 1944 metais, ir iki pačios pergalės. Ir „išvaduoti“ Europą sovietams kainavo nė kiek nepigiau, negu Stalingrado ir Kaukazo gynyba, rašoma baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygoje „1942-ųjų mėsmalė“.

G. Mažeikis. „Darni kultūra“, o bohema ir revoliucionieriai – nebereikalingi? (64)

Naujoji LR vyriausybės programa, lygiai kaip ir ją pagrindusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) programa, iškelia vienintelį darnos principą, kurį laiko universaliu. Strategine vyriausybės sritimi yra skelbiama kultūra, kuriai ir taikomas „Darnos kultūros“ tikslas.

I. Makaraitytė. Ieškokite moters? Tarp šaldytų embrionų ir tautinių kostiumų (436)

Atsimušdama nuo kritikų, kad pakišo Seimo nariams svarstyti įstatymo projektą be pataisų, kuriose atsispindi, jog embrionų šaldymo Lietuva neuždraudžia, Seimo Sveikatos komiteto vadovė Agnė Širinskienė pasiūlė ieškoti moters.

G. Česnakas. Kas ardo Europą? (87)

Atrodo, kad šiandien tapo populiaru visus, kas tik turi kitokias pozicijas, vadinti Putino draugais, tai vienareikšmiškai nėra etiška. Puikus to pavyzdys gerb. Seimo nario Lauryno Kasčiūno straipsnis „Kaip eurofederalistai tampa Putino draugais“, kuriame pateikiama ne analitinė, bet ideologinė pozicija.