Žaliojo tilto skulptūros sostinei tikrai nebūtinos. Be tų byrančių kareivėlių, šaltkalvių ir melžėjų Vilnius išgyvens. Nostalgijos sovietų politikai, o juo labiau, meilės Putino terorui nedemonstruoja nė vienas šiame portale apie galimybę palikti skulptūras ant tilto rašęs autorius. Stalino saulės nevežu ir aš, suprantu, kad tie velniai veikiausiai bus išvaryti į grūtus.
Lina Žigelytė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Bet man rūpi, kas bus po to, nes ant Žaliojo tilto sprendžiasi ne balvonų likimas. Kone visi tekstai, raginantys palikti juos ramybėje, kreipia diskusiją nuo egzorcizmo seanso virš Neries link viešumo ir privatumo skirties. Lietuvoje jau taisykle tapo tragiška logika, kad objektai ar reiškiniai, kuriems nebūtina likti viešumoje, visada gali egzistuoti grūtuose.

Būtent dėl dabartinės politinės situacijos Žaliojo tilto balvonus svarbu palikti. Nedera apsigauti, kad nuvertus juos dabar jausimės nepriklausomesni, demonstruosime politinį sąmoningumą dekandansą išgyvenantiems Vakarams. Vilniuje monumentai sovietų režimui niekada nekrito ekspresyviai jiems išreiškiant panieką ar pyktį. Vilniečiai Leniną 1991 m. rugpūčio 23 d. „supakavo“ ramiai, pagal reglamentą. Užsakytas kranas, sukviesti žmonės, Vladimiras Iljičius pakeltas, išvežtas, publika ploja.

Nedera apsigauti, kad nuvertus juos dabar jausimės nepriklausomesni, demonstruosime politinį sąmoningumą dekandansą išgyvenantiems Vakarams. Vilniuje monumentai sovietų režimui niekada nekrito ekspresyviai jiems išreiškiant panieką ar pyktį.
Lina Žigelytė

Videomenininkas Deimantas Narkevičius pastebėjo šią dinamiką, vaizdo įrašą iš Lenino aikštės prasuko atvirkštine tvarka ir atrodė, kad ramiai po Leninu stoviniavę žmonės išties jį ten patupdė, o tada pamojavo Lietuvos vėliavomis. Vartydami tos savaitės dienraščius pamatysite, kad Lenino iškeliavimas minimas prabėgom, dėmesys telktas į aibę svarbių Lietuvos ir pasaulio naujienų: rupgjūčio 22 nukeldintas prieš KGB būstinę Maskvoje buvęs monumentas Dzeržinskiui, 23-ąją prie Parlamento Vilniuje vyko protestai, tą pačią dieną atgauti Spaudos rūmai ir virš jų iškelta mūsų vėliava.

Jei ne nuotrauka vieno dienraščio pirmajame puslapyje, Lenino tremtis galėtų likti nepastebėta. Toje nuotraukoje – šeši ant aptuštėjusio postamento užlipę vaikai mėgina pozuoti kaip Vladimiras Iljičius. Tiesa, kiekvieno poza skirtinga – iškelta tai kairė, tai dešinė, kai kurie vaikai žiūri į tolį, kiti – į objektyvą, kažkas gal į mamą. Vieno berniuko aukštyn iškeltą ranką moteris prilaiko iš nugaros. Štai taip, jau paskelbus Nepriklausomybę, iš Vilniaus iškeliavo Leninas. Nebuvo dramos, siautulio, revoliucijos, maišto. 1956 m. vengrai gigantišką monumentą Stalinui chaotiškai darkė kūjais ir plaktukais, diktatorius byrėjo į gabalus ir ridenosi Budapešto gatvėmis.

Tokį spontanišką, skubotą sovietinių monumentų naikinimą menotyrininkas Michailas Jampolskis vadina „kūrybinga destrukcijos utopija.“ Lietuvoje jos niekada nebuvo ir į ją suspėta nebebus, traukinys nuvažiavo. Sergiušas Michalskis pastebi, kad Rytų Vokietijoje vokiečiai sovietinius monumentus bjaurojo iškart subyrėjus politinei sistemai, griauti jų neskubėta, jie tapo erdvėmis kūrybingoms protesto išraiškoms. „Keine Gewalt“ („Smurtui - ne“) buvo užrašyta ant ženklo, apjuosusio vieną monumentą Leninui. Kai po poros metų jis buvo nukeldintas, ant postamento užrašyta Biblijos ištrauka: „O žemė buvo beformė ir tuščia.“

Tėvynė pavojuje – ką daryti su Maskvos siūlymais kareivėlius aplopyti? Kur menas apie partizanus? Tikrai, o kur?! Tai pastatykime gigantą partizaną išskustu apkasu virtusiame Gedimino bokšte, kad visas pasaulis matytų, jog vertiname laisvę!
Lina Žigelytė

Jau kelis mėnesius virš Žaliojo tilto vykstanti išreklamuota, vos ne su dūdų orkestru sutikta Vyčio ir NATO vėliavų instaliacija yra atgarsiai minėtos biurokratizuotos, tvarkingos Lenino iškeldimo iš Vilniaus istorijos. Tarsi vilniečiai būtų kvaili, nieko nežinotų apie sovietmetį ir būtinai reiktų kažko, kas atvežtų kraną, kažką pakeltų ar nuleistų, nes kitaip bus mažiau suvokta okupacija ir tai, kaip sovietinė sistema apsėklino miestovaizdį savo simbolika.

Aišku, vėliavų instaliacija apgalvota geriau nei skubotas Putino portreto klijavimas ant ketaus kareivėlių genitalijų. Pastaruoju atveju taip ir nesuprasi, kas ką darė tame gatvės asambliaže. Dabar gi virš raudonarmiečių – Šiaurės Aljanso emblema. Nuo pernai patosiškas vėliavų akcijas sostinėje rengianti vieša įstaiga turbūt pamanė, kad mūsų vėliavos gana nebus paskutinei vendetai. O štai virš „Pramonės ir statybos“ vyrų – raitelis. Prieštaravimų bangą sukėlęs grakštus Tado Bugnevičiaus tekstas taikliai Vytį apibūdino – jis vejasi priešą. Važiavau per tiltą troleibusu vasarą ir niekaip iš galvos neišėjo, kad 2003 m. šio skulptūrinio ansamblio nuotrauka panaudota leidinyje apie diskriminaciją darbe dėl seksualinės orientacijos. Didaktika paprasta. Šiandien Vyčio priešas – draugiškai susikabinę vyrai.

Siūlantys palikti Žaliojo tilto balvonus ne juos myluoti pataria, o kviečia su tuo, kas iš jų liko bent pasidaryti pramogą sau – intelektualią visų pirma. Tą ir padarė T. Bugnevičius parašydamas tekstą apie simbolinius Vyčio registrus. Tekste brėžiama tilto skulptūrų ir Vyčio priešprieša – neišvengiama, nes keletą mėnesių virš tilto plaikstosi vėliava su raiteliu, nepalikdama tilto ramybėje.

Pernai panašiai nutiko Lukiškių aikštėje. Kažkam sudirgus dėl tuščios aikštės šerdies ant atgabento didelio stulpo (žinoma, didesnio nei Leninas) iškelta Vyčio vėliava. O juk vis dažniau tuštėjančiose viešose sostinės erdvėse galėtume ne vien vėliavas iškelti, bet ir numarintus istorijos klodus. Galėtume prisiminti, kad Lukiškių aikštė niekada nebuvo tokia tuščia, o atsiradus vėliavai – dar ir grynai lietuviška. XIX a. čia šurmuliavo turgus, būta aibės aludžių. Greta dūzgusių krautuvėlių savininkai buvo vietos žydai. Kadangi šioje teritorijoje istoriškai įsikūrė totoriai, XIX a. pastatyta medinė mečetė. XX a. pradžioje mugėse veikė kinematografas, palapinėje vyko cirko pasirodymai. Ir žinant apie tokią įspūdingą kultūros sintezę bei kodėl iš čia išnyko žydai, totoriai, smulkus verslas, kažkam kyla noras dar vienoje miesto aikštėje statyti dar vieną akmeninę ar varinę laisvę, užuot miestiečiams palikus prižiūrimą skverą su dideliais medžiais ir pievelėmis?

Tokį spontanišką, skubotą sovietinių monumentų naikinimą menotyrininkas Michailas Jampolskis vadina „kūrybinga destrukcijos utopija.“ Lietuvoje jos niekada nebuvo ir į ją suspėta nebebus, traukinys nuvažiavo.
Lina Žigelytė

Priepuolis dėl Žaliojo tilto skulptūrų užklupo nepatogiu metu, netyčia susiklostė palankios aplinkybės. Padažnėjo tautos kvėpavimas, tauta sunerimo ir užuot kalbėjus apie Rusijos agresiją Ukrainoje dabar diskutuojame apie save ir „Taikos sargybą“ tarsi ji būtų Putino režimo Trojos arklys. Vėl iškyla metų metais kartojamos priešpriešos.

Tėvynė pavojuje – ką daryti su Maskvos siūlymais kareivėlius aplopyti? Kur menas apie partizanus? Tikrai, o kur?! Tai pastatykime gigantą partizaną išskustu apkasu virtusiame Gedimino bokšte, kad visas pasaulis matytų, jog vertiname laisvę! Jei laisvės skonis matuojamas plytų kiekiu, granito gabalų masteliais, ir galimybėmis kažką išvežti į grūtus, panašėjame į sistemą, iš kurios labai norėjome ištrūkti.

Iškeldinti Žaliojo tilto skulptūras – nesunku. O kas bus po jų? Pakaitalai, atsirandantys vietoje mūsų leninų dažniausiai prašauna ne todėl, kad vietiniai menininkai negeba kurti skulptūrų, kurios būtų įdomios ir sau, ir pasauliui. (Nueikite į dar veikiančią Mindaugo Navako retrospektyvą Nacionalinėje Galerijoje ar bent pravažiuokite pro šalį ir įsitikinsite, kad įdomių skulptorių tikrai turime.) Sovietmečio paliktas ertmes pildyti ideologizuotu turiniu daugeliui globalioje rinkoje cirkuliuojančių menininkų būtų tiesiog nei šis, nei tas. Pelėsiais ir kerpe tokie darbai neša. Aktualiau – rodyti į teroru ir išsivadėjusiais pažadais ištisas kartas maitinusios sistemos paliktą vakuumą. Tokią galimybę dabar suteikia Žaliojo tilto skulptūrinis ansamblis.

Monumentai sovietmečiu retai buvo statomi kaip permanentinė duoklė konkrečioms istorinėms asmenybėms. Prioritetas buvo kurti komunizmą kaip naują viešas erdves užpildantį naratyvą. Apie tai prirašyta apsčiai įdomios literatūros, šių monumentų likimas ypač sudomindavo Vakarus prieš Berlyno sienos griūties jubiliejus; jubiliejams praėjus susidomėjimas dėsningai atslūgsta. Nuolat keičiami, renovuojami ir dauginami sovietiniai monumentai priešinosi laiko tėkmei, jų paskirtis buvo sukurti iliuziją, kad sovietinis subjektas sutramdė laiką. Siūlantys nuversti Žaliojo tilto skulptūras šiandien atkartoja sovietų ateities viziją – siūlo mums atsidurti kažkur, kur nebeliktų praeities, kur būtų galima laiką tramdyti.

Šiandien karštligiškai mojuojame Vyčiais ir vėliavomis labai daug kam, ne tik socrealizmo palikimui. Tarsi lemtingą valandą, kada gali įvykti bet kas, jie išspinduliuotų stebuklingų galių. Stebuklingų galių nacionaliniai simboliai tikrai neturi, žmonės kritinėmis aplinkybėmis sueina dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl šių simbolių. Politinį sąmoningumą demonstruojame nepaversdami tokių simbolių balvonais. Kai šis žodis pirmąkart pasirodė lietuvių kalboje (tai nutiko katalikiškuose XVI a. tekstuose), jis reiškė „stabą.“ Lietuviai lietuviškai buvo raginami negarbinti balvonų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaip „Brexit“ sužlugdė sėkmingą verslą (49)

Kente bankrutavus dešimtmečius gyvavusiai žemės ūkio bendrovei, be darbo palikusiai pustrečio...

Šiurpą kelianti istorija: dingusios švedų žurnalistės kūnas rastas smarkiai sudarkytas (1)

Jūroje netoli Kopenhagos rasti moters palaikai priklauso Švedijos žurnalistei Kim Wall, praeitą...

Musulmonų dvasininkas atskleidė, kuo „Islamo valstybė“ vilioja jaunus Europos musulmonus (132)

Europoje surengti trys nauji teroristiniai išpuoliai. Praėjus kelioms valandoms po to, kai per...

Specialistai stebėjo greitkelį ties Kaunu: apstulbino vairuotojų įžūlumas (81)

Pastaruoju metu greitkelyje A1 ties Kaunu buvo vykdyti didelio masto tyrimai. Buvo ne tik...

Naujas pažintinis takas lankytojus pasitinka stendu apie marozus (26)

Pažintinis takas per Kamšos botaninį-zoologinį draustinį, esantį pakaunėje, yra bene...

Milžiniška rizika: iki mirties – tik viena klaida (12)

Kone 200 kilometrų per valandą greičiu motociklu Palangos plentu skriejęs Tomas įkliuvo...

Sukčiavimo schemų TOP 10 (12)

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės...

Orai: vasara pasiduoda (42)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

Grikių pudingas – tobuliems veganiškiems pusryčiams (3)

Grikių ir chia sėklų pusryčiai , paruošiami iš vakaro, yra tikrai neįtikėtinas atradimas....