L. Kojala. Trumpas keičia nuomonę. Ir ačiū jam už tai

 (215)
Pakanka vos trijų mėnesių JAV prezidento poste, kad požiūris į užsienio politiką imtų keistis. Donaldas Trumpas jau suvokia, kad ne tik vadovauja didžiausiai pasaulio valstybei, tačiau ir atlieka laisvojo pasaulio lyderio vaidmenį.
Donaldas Trumpas
© Vida Press

Rinkimų metu Trumpas akcentavo, jog bus į vidaus politiką orientuotas prezidentas. Jis žadėjo keliauti aplink valstijas, susitikti su rinkėjais ir spręsti jų problemas, o ne nuolatos būti užsienyje. Tą atspindėjo ir Trumpo rinkiminius šūkis „America First“ (Pirmiausiai – Amerika), kurį kadaise naudojo JAV įsitraukimo į Antrąjį pasaulinį karą kritikai.

Bet kas daugiau, jei ne Amerika, imsis atsakomybės spręsti globalias problemas.

Pavyzdžių yra ir daugiau. Mus turėtų džiuginti tai, kad Trumpas permąstė savo poziciją NATO atžvilgiu. Prieš rinkimus jis ne kartą teigė, jog Aljansas yra „atgyvena“. Tokiu būdu buvo pasėta abejonė dėl tolesnės amerikiečių paramoms sąjungininkams, ypač tokiems jautriems kaip Baltijos valstybės. Juo labiau, kad panašiai mėgsta kalbėti Rusijos lyderiai, teigiantys, kad NATO – Šaltojo karo laikų reliktas, kuris turėtų išnykti. Tačiau praėjusią savaitę Trumpas patikino, kad NATO tikrai nėra „atgyvenęs“, o be galo svarbus aljansas, kurį įsipareigoja visapusiškai remti. Beje, toje pačioje spaudos konferencijoje pagiriamojo žodžio susilaukė ir Lietuva, kuri kitais metais įgyvendins įsipareigojimą skirti gynybai 2 proc. Šią ribą visame NATO šiemet yra pasiekusios vos šešios valstybės iš 28.

Prieš rinkimus laidytos pagyros Kremliaus lyderiams šiandien atrodo pamirštos, mat JAV ir Rusijos pozicijos drastiškai skiriasi. Kad ir kur bestume pirštu – į Siriją, Ukrainą, Šiaurės Korėją – strateginės šalių laikysenos nesutampa.
Linas Kojala

Turbūt dar iliustratyviau tai, jog pirmasis planuojamas Trumpo vizitas į užsienį turėtų įvykti gegužės pabaigoje. Ir ne bet kur, o į Briuselį, kur tuo metu vyks NATO Viršūnių susitikimas. Jame pirmą kartą jis pamatys ir Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

L. Kojala. Trumpas keičia nuomonę. Ir ačiū jam už tai

Tuo pačiu prie pabaigos artėja ir „medaus mėnesio“ verti santykiai su Rusija. Prieš rinkimus laidytos pagyros Kremliaus lyderiams šiandien atrodo pamirštos, mat JAV ir Rusijos pozicijos drastiškai skiriasi. Kad ir kur bestume pirštu – į Siriją, Ukrainą, Šiaurės Korėją – strateginės šalių laikysenos nesutampa. Tad Trumpas nekeičia principinių nuostatų ir dėl Ukrainos ar Krymo, nors kampanijos metu kalbėjo miglotai. Vienintelis Rusiją bei JAV vienijantis aspektas – kova su radikalizmu ir terorizmu – taip pat nevirsta praktiniais sprendimais bent jau tol, kol Rusija remia Assadą. Rusijos ir Amerikos santykiai, pripažįsta abi pusės, ir taip yra pasiekę dugną, todėl primirštas ir seniai planuojamas Trumpo bei Putino dvišalis susitikimas.

Kandidato į prezidentus ir prezidento pozicija yra du skirtingi dalykai. Viena yra kalbėti kampanijos metu nejaučiant jokios atsakomybės, kita – suvokti, kiek lemia lyderystė, gauti visą su tuo susijusią informaciją, apsvarstyti galimas baigtis.
Linas Kojala

Galiausiai su Kinija, panašu, nebus tiek įtampų, kiek galėjome tikėtis anksčiau. Kampanijos metu Trumpas ne kartą laidė kritikos strėles Pekino atžvilgiu, teigė, jo Kinija manipuliuoja valiuta ir „vagia“ amerikiečių darbo vietas. O jau po pirmojo susitikimo su Kinijos prezidentu, kuris įvyko Trumpo viloje Floridoje, aiškino, kad nesunkiai rado bendrą kalbą bei kartu spręs kylančias globalias problemas.
Tad kodėl Trumpas elgiasi kitaip, nei pats kalbėjo? Visų pirma, kandidato į prezidentus ir prezidento pozicija yra du skirtingi dalykai. Viena yra kalbėti kampanijos metu nejaučiant jokios atsakomybės, kita – suvokti, kiek lemia lyderystė, gauti visą su tuo susijusią informaciją, apsvarstyti galimas baigtis. Todėl ir nuomonės keitimas anaiptol nereiškia nieko blogo.

Antra, Trumpas subūrė patikimą nacionalinio saugumo komandą, kuri pasiūlė apgalvotus ir kartais net politiniams oponentams tinkančius sprendimus. Tokie patyrę „vilkai“ kaip Gynybos sekretorius Jamesas Mattisas ar Nacionalinio saugumo patarėjas HR McMasteris kelia pagarbą. Kol kas prezidentas elgiasi racionaliai bei kliaunasi jų patarimais. Galiausiai Trumpas visuomet buvo nenuspėjamas – jei mes baiminomės blogiausių scenarijų, tai kol kas nenuspėjamumas vystosi pozityvia linkme. Dar prieš rinkimus, kritiškai vertindamas Trumpo pasisakymus, rašiau, kad nenuspėjamumas gali virsti tuo, kad „jis kaip niekada sustiprintų rytinių NATO narių saugumą bei pareikštų, jog Aljansas yra pats svarbiausias užsienio politikos siekis.“

Užsienio politikoje Trumpui kol kas sekasi netgi geriau, nei vidaus reikaluose. Ypač didelį smūgį jis patyrė sveikatos apsaugos srityje, kurią žadėjo reformuoti jau pirmą dieną poste. Teismuose klimpsta ir siūlymai riboti imigracijos srautus.
Linas Kojala

Kitaip tariant, kol kas Trumpas atspindi daugelį kanoniškų Respublikonų partijos užsienio politikos normų – visapusišką paramą NATO, principingą laikyseną Rusijos atžvilgiu, karinių svertų pasitelkimą sprendžiant globalias problemas. Prieš rinkimus tradicinis respublikoniškas Vašingtono užsienio politikos elitas nusisuko nuo kandidato baimindamiesi drastiškų pokyčių; kol kas jie gauna tai, ko ir norėjo – „Obamos klaidų taisytoją“. Tad Jungtinių Valstijų lyderis, kėlęs nerimą dėl savo uždarumo, kol kas susilaukia tik pagyrų dėl pro-aktyvios tarptautinės laikysenos.

Įdomu tai, jog užsienio politikoje Trumpui kol kas sekasi netgi geriau, nei vidaus reikaluose. Ypač didelį smūgį jis patyrė sveikatos apsaugos srityje, kurią žadėjo reformuoti jau pirmą dieną poste. Trumpo remtas reformų siūlymas sustojo Kongrese, ir tą pirmiausiai lėmė ne Demokratų partijos opozicija, o vidinis Respublikonų partijos nesutarimas. Teismuose klimpsta ir siūlymai riboti imigracijos srautus.

Tiesa, tai – dar tik kelio pradžia. Sirijos kare pabaigos nematyti, o Šiaurės Korėjos branduolinės programos vystymas kelia grėsmę ne tik amerikiečiams, bet ir visam pasauliui. Nėra ką ir kalbėti apie Rusiją – Trumpo ir Putino santykiai dar tik formuojasi, todėl per kelerius metus gali dar ne kartą drastiškai pasikeisti. Vis dėlto jei Trumpas išliks dabartiniame mokymosi kelyje ir iš jo neišklimps, užsienio politikoje turėsime daug tradiciškesnį prezidentą nei galėjome tikėtis.

Komentaras buvo skaitytas per LRT radiją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

V. Valentinavičius. Valstiečių revoliucija baigėsi neprasidėjusi (48)

Aną savaitę valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Seime Tomas Tomilinas ir Virginijus Sinkevičius dramatiškai pareiškė, jog jei nebus pasirašytas trišalis susitarimas, kad verslininkai savanoriškai padidintų darbuotojų atlyginimus penkiais procentais, LVŽS frakcija Seime nepritars reformuotam Darbo kodeksui.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Apie Lietuvą, naująjį valstietišką ISIS padalinį (464)

„Žmonės jau pavargo nuo vidinio santykių aiškinimosi, jie iš mūsų laukia rezultatų“, – sako pilkasis „Valstiečių ir žaliųjų“ kardinolas Povilas Urbšys. „Valstiečiai“ nieko kito nuo pat kadencijos pradžios neveikė, kaip tik atsitraukinėjo dėl keisčiausių savo pasiūlymų ir teikė dar keistesnius, o dabar gerai supranta, kad išnaudojo savo atsitraukinėjimų limitą ir atėjo metas įgyvendinti kokį nors konkretų savo pažadą nebeatsitraukiant.

A. Kazlauskas. Trumpas pasikeitė? Baikit, nemanau (42)

Po Donaldo Trumpo smūgio Basharui al-Assadui sėdint už Xi Jinpingo stalo bei drąsių manevrų, nesibijant Šiaurės Korėjos rūstybės, nemažai žurnalistų ir politologų sau ir kitiems ištarė: Trumpas pasikeitė! Bet ar tikrai?

A. Tapinas. Lyderių supergalios ir jų reitingas (153)

Gintauto Palucko atėjimas į Rožių sostą iš esmės baigia didįjį politinių partijų vadų panteono persitvarkymą. Prisiminkime graikų mitologiją, kur Kronas rydavo savo vaikus, kad jie neatimtų iš jo valdžios, kol Dzeusą pagimdžiusi Rėja davė Kronui praryti akmenų ryšulį, o po to jau Kronui ėmė smarkiai viskas nesisekti. Tai pirmuoju tokiu Lietuvos partijų akmenų ryšuliu 2015 metais tapo Gabrielius Landsbergis, o atsinaujinimo ratą uždarė Paluckas.

N. Vasiliauskaitė. Europos idėja, fiureris ir ALF (92)

Šį mėnesį atsikūrė Atviros Lietuvos fondas (ALF). Po devynerių metų pertraukos, kuomet atrodė, kad jis nebereikalingas: Lietuva jau įsisavino „atvirumo“ pamokas ir toliau sėkmingai judės neberamstoma, pati. Kas atsitiko? Argi nebejuda?