2009–ieji. Kol Europos Sąjunga yra užsiėmusi santykių su Rusija „normalizavimu“ po ką tik įvykusio karo Gruzijoje, o naujasis JAV prezidentas Barackas Obama skelbia „perkrovimo“ politiką su Kremliumi, Rusija surengia karines pratybas, kurių scenarijus apima branduolinio ginklo panaudojimą prieš Varšuvą.
© AFP/Scanpix

2013–ieji. Rusijos naikintuvai sukelia nerimo bangą skraidydami palei Švedijos sieną. Vėliau paaiškėja, kad ir šiuo atveju buvo treniruojamasi įvairiems puolamiesiems scenarijams prieš strateginius objektus, tarp kurių –ir branduolinio ginklo pasitelkimas, nors Švedija net nėra NATO narė ir oficialiai deklaruoja neutralitetą.

2016–ieji. Prie Didžiosios Britanijos oro erdvės pasirodo rusų lėktuvai, turintys pajėgumą nešti branduolinę ginkluotę. Pakeliami britų naikintuvai jiems palydėti. Incidentas vyksta ne pirmą kartą – panašūs rusų karo lėktuvų, vengiančių atsiliepti į šaukinius ir deklaruoti tikslus, skrydžiai aplink britų salas fiksuoti keliasdešimt sykių.

Tai – vos keli pavyzdžiai, kokiomis praktinėmis priemonėmis Kremlius manipuliuoja branduoline ginkluote ir siekia įbauginti Vakarų valstybes. Ir tai nėra vien praktinės provokacijos; oficialiose šios šalies karinėse doktrinose numatyta „eskalacijos siekiant de–eskalacijos“ strategija, kurios esmė – pasilikti galimybę konflikto atveju ginant savo interesus pirmiems panaudoti branduolinį ginklą. Nors, be abejo, toks sprendimas iš pradžių išplėstų konflikto mastą (eskalacija), vėliau, tikisi Kremliaus strategai, priešas (dažniausiai juo iš anksto laikomos JAV) išsigąstų Rusijos ryžto ir būtų priverstas atsitraukti (de-eskalacija).

Kai ekonominės, energetinės, politinės spaudimo priemonės prieš kaimynus nesuveikia, o įtaka posovietinėje erdvėje slysta iš rankų visur, kur dar nepradėtas „įšaldytas konfliktas“, telieka grūmojimas kumščiu pasitelkus masinio naikinimo ginklą.
L. Kojala, L. Kasčiūnas

Vargu, ar galime tai laikyti vien tik galios demonstracija, skirta pasididžiavimo savo valstybe jausmui stiprinti ar statusui pasaulyje pabrėžti, nors šis faktorius yra visuomet reikšmingas – vien ko verta išdidi Dimitrijaus Kiseliovo iš „Rossiya 1” frazė, kad Rusija yra vienintelė supervalstybė, galinti paversti JAV „radioaktyviais pelenais“. Vakaruose masinio naikinimo ginklai seniai yra nuolatinio nerimo bei baimės objektai, o Rusijoje jie tampa išdidžia raumenų demonstravimo priemone.

Visgi Kremliaus tikslas yra ne abstraktūs branduolinės apokalipsės scenarijų svarstymai, o labai praktiniai ir apčiuopiami – pademonstruoti savo nenuspėjamumą, o tuo pačiu – stabdyti nepalankių strateginių sprendimų priėmimą. Kai ekonominės, energetinės, politinės spaudimo priemonės prieš kaimynus nesuveikia, o įtaka posovietinėje erdvėje slysta iš rankų visur, kur dar nepradėtas „įšaldytas konfliktas“, telieka grūmojimas kumščiu pasitelkus masinio naikinimo ginklą.

Tuo metu, kai Baltijos šalys prašo Aljanso dislokuoti regione bent batalioną karių, tarp Vakarų partnerių visuomet atsiranda tų, kurie ima kalbėti, kad „Rusijos nereikia ar negalima provokuoti“.
L. Kojala, L. Kasčiūnas

Nors ir primityvu, tai teoriškai gali turėti efektą konkrečiose situacijose. Pavyzdžiui, NATO jau dvejus metus intensyviai diskutuoja apie priemones, kuriomis galėtų sustiprinti narių Vidurio ir Rytų Europoje saugumą. Natūralu: atvira Kremliaus agresija Ukrainoje sukėlė nerimą, todėl siekiama užbėgti bet kokioms galimoms provokacijoms už akių ir sustiprinti potencialiai jautriausias Aljanso valstybes. Tačiau tuo metu, kai Baltijos šalys prašo Aljanso dislokuoti regione bent batalioną karių, tarp Vakarų partnerių visuomet atsiranda tų, kurie ima kalbėti, kad „Rusijos nereikia ar negalima provokuoti“. Kai kam, ypač prorusiškų Europos partijų atstovams, išsprūsta net ir svarstymai, kad negalime rizikuoti pradėti karo su branduoline Rusija dėl kažkokios Narvos ar Daugpilio, apie kuriuos didelė dalis europiečių niekada nėra girdėję.

Paradoksalu, tačiau toks kalbėjimas kursto sąmoningas ar nesąmoningas baimes, jog Kremlius iš tiesų būtų pasiryžęs pradėti branduolinį konfliktą vien todėl, kad NATO į valstybes nares atsiunčia ribotą skaičių karių. Juo labiau, kad kertinio NATO principo – atgrasymo – stiprinimas net ir lakios vaizduotės žmogaus vargiai galėtų būti laikomas provokacija žinant faktą, kad Rusija yra Vakarinėje savo šalies dalyje dislokavusi per 30 tūkst. karių, o Kaliningradą seniai pavertusi kariniu poligonu.

Tad tokie gąsdinimai pasitelkiant branduolinės ginkluotės naratyvą yra efektyvi Kremliaus priemonė silpninti Vakarų šalių vienybę ir skatinti neadekvačiai vertinti situaciją. Vienintelis NATO, Europos Sąjungos ir kitų organizacijų atsakas į tai gali būti principinga laikysena, aiškus tokių vertybių kaip demokratija, stabilumas bei sienų nedalomumas apibrėžimas, ir nesudarymas galimybių suabejoti, jog reakcija į kėsinimąsi būtų atitinkama. Stiprybė ir vienybė, o ne baimė ir abejonės yra geriausia priemonė atgrasinti agresorių.

Straipsnis parengtas vykdant LMT projektą „Propagandinių technikų atpažinimo metodologijos sukūrimas ir taikymas“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (15)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (447)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Vasarą keiksnoja, o ji Palangai jau atseikėjo daugiau pinigų (2)

Ši vasara, kaip ir kitos, Palangos miesto rinkliavų centrui (PMRC) yra darbinga, sako PMRC...

Patarimai, kaip išmesti kuo mažiau maisto

Maisto švaistymas – viena opiausių problemų visame pasaulyje. Nors milijonai žmonių planetoje...

Gyvai / Intriguojanti kaimynų akistata: Latvija – Lietuva (91)

Kontroliniame trijų komandų turnyre Rygoje akis į akį stoja dviejų Europos čempionatui...

Artėjančios karinės pratybos gali vėl pakurstyti įtampą Korėjos pusiasalyje (1)

Šiaurės Korėja i ir Jungtinėms Valstijoms apsikeitus piktais grasinimais imtis karinių veiksmų,...

Kirpėja 13 valandų tvarkė paauglės plaukus ir padarė stebuklą

Viena kirpėja Jungtinėse Valstijose atsisakė nuskusti itin susivėlusius depresijos kamuojamos...

Skaniau ir greičiau nebūna: 5 vaisinių kremų tortams receptai

Vasarą dažniausiai norisi lengvesnio maisto iš šviežių ingredientų, todėl desertų mėgėjus...

Gelbėtojai įspėja: šeštadienį vakare siaus škvalas, stambi kruša (48)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad šeštadienį šalį siaubs audra.

Ar vyrų vaisingumui tiksi biologinis laikrodis? (4)

Daugelį metų tvyrojo įsitikinimas, kad moterų kiaušialąstės sensta, o spermatozoidai – ne....