L. Kojala. Kodėl konservatoriai palaiko moteris įžeidinėjantį Trumpą?

 (108)
Atrodė, kad slapta įrašyti įžeidžiantys Donaldo Trumpo pasisakymai apie moteris bus rinkimų kampanijos dugnas. Tačiau šiemetiniai JAV prezidento rinkimai nenustoja stebinti net ir likus vos trims savaitėms iki balsavimo dienos.
D. Trumpas
D. Trumpas
© AFP/Scanpix

Ir vėl dėmesio centre – D. Trumpas: pastarosiomis dienomis viešumoje prabilo keliolika moterų, kurios kaltina priekabiavimu – nuo bučiavimo į lūpas be sutikimo ar rankų „po sijonu“ kaišiojimo iki įsiveržimo į persirengimo kambarius grožio konkursų metu. Pats kandidatas tą griežtai neigia ir sau įprastu stiliumi kartoja, jog „nėra tokio žmogaus, kuris gerbtų moteris labiau nei aš“. Nukentėjusiųjų pasakojimų patvirtinti nepriklausomais įrodymais beveik neįmanoma, tačiau tai nesudaro prielaidos skandalui rimti – D. Trumpui tenka mokėti kainą už savo reputaciją bei besiskundžiančiųjų gausą.

Tiesa, didžiausiu smūgiu D. Trumpui gali būti ne patys faktai, o jų kurstomas viešosios opinijos chaosas; verslininkas yra priverstas gintis bei negali susikoncentruoti į reikšmingus klausimus, kurie galėtų rūpėti neapsisprendusiems rinkėjams – pvz., kaip užtikrinti ekonomikos augimą.

Ir vėl dėmesio centre – D. Trumpas: pastarosiomis dienomis viešumoje prabilo keliolika moterų, kurios kaltina priekabiavimu – nuo bučiavimo į lūpas be sutikimo ar rankų „po sijonu“ kaišiojimo iki įsiveržimo į persirengimo kambarius grožio konkursų metu. Pats kandidatas tą griežtai neigia ir sau įprastu stiliumi kartoja, jog „nėra tokio žmogaus, kuris gerbtų moteris labiau nei aš“.
Linas Kojala

Apklausos rodo, jog daugiau amerikiečių ekonomikos, prekybos klausimais pasikliautų milijardieriumi, o ne jo oponente Hillary Clinton. Be to, žiniasklaidoje lieka mažai dėmesio WikiLeaks atskleistai informacijai, kuri yra nepatogi H. Clinton – pavyzdžiui, paviešinus jos kalbos įtakingiems verslininkams ištraukas, paaiškėjo, kad ji pripažįsta turinti „viešą“ (tą, kurią išsako rinkėjams) bei „privačią“ (tą, kuria vadovaujasi priimdama sprendimus) nuomonę tokiais klausimais kaip laisva prekyba.

Akivaizdu, jog pati H. Clinton yra laisvos prekybos šalininkė, bet socialistinių pažiūrų Demokratų partijos atstovo Bernie Sanderso kampanija ir visuomenės nepasitenkinimas verčia ieškoti balanso – bent jau tuo metu, kai yra kalbamasi su rinkėjais. Tačiau tai stiprina H. Clinton kaip nenuoširdžios, slepiančios tikrąjį požiūrį, nesakančios tiesos visuomenei politikės įvaizdį.

Pati H. Clinton apie D. Trumpo santykių su moterimis skandalą beveik nekalba – kampanija pasirinko strategiją pasitraukti iš eterio ir leisti oponentui susinaikinti save. Praktinis to rezultatas – H. Clinton iki spalio 19–osios, kuomet vyks paskutiniai tretieji debatai, neplanuoja viešų renginių bei beveik nekalbės žiniasklaidoje. Tą už ją daro rėmėjai – pvz., Pirmoji šalies ledi Michelle Obama, kuri, būdama puiki oratorė, jautriai paliečia D. Trumpo „moterų sudaiktinimo“ problemą. D. Trumpas atkerta, kad H. Clinton kampanijos sprendimas daryti pertrauką susijęs ne su pasirengimu debatams, o paprasčiausiu poilsiu, nes kandidatės sveikata tiesiog yra per silpna.

L. Kojala. Kodėl konservatoriai palaiko moteris įžeidinėjantį Trumpą?
© Vida Press nuotr.

Nepaisant visko, D. Trumpas išsaugojo didžiosios dalies Respublikonų rinkėjų bei daugelio konservatyvias, krikščioniškas vertybes akcentuojančių organizacijų bei asmenų paramą. Tad kodėl jie nenusisuka nuo kandidato, kurio gyvenimo kelias bei elgesys gerokai prasilenkia su daugeliu jų išpažįstamų vertybinių nuostatų?

Nepaisant visko, D. Trumpas išsaugojo didžiosios dalies Respublikonų rinkėjų bei daugelio konservatyvias, krikščioniškas vertybes akcentuojančių organizacijų bei asmenų paramą. Tad kodėl jie nenusisuka nuo kandidato, kurio gyvenimo kelias bei elgesys gerokai prasilenkia su daugeliu jų išpažįstamų vertybinių nuostatų?
Linas Kojala

Vienas įtikinamiausių atsakymų – JAV Aukščiausiasis Teismas. Dalis Respublikonui prielankumą deklaruojančių rinkėjų yra atviri: D. Trumpas nėra net panašus į tokį politiką, kokį būtų norima matyti aukščiausiame poste. Tačiau būsimasis prezidentas, ypač jei valdys dvi kadencijas, skirs veikiausiai net keturis iš devynių JAV Aukščiausiojo teismo teisėjų. Vieną jų teks nominuoti jau pirmaisiais kadencijos mėnesiais, mat šiais metais mirė Antoninas Scalia, o Barracko Obamos nominuoto kandidato iki šiol nepatvirtino prezidento rinkimų baigties laukiantis Senatas.

Dilema labai paprasta: gausybė tyrimų rodo, kad Aukščiausiojo teismo teisėjų sprendimus kontraversiškiausiais klausimais (galimybė riboti abortų draudimus, mirties bausmės teisėtumas ir pan.) lemia vertybinės nuostatos bei prezidento, kuris juos nominavo, partija. Kitaip tariant, esminė skirtis ta, kad teisėjas gali būti linkęs arba į konservatyvumą, arba liberalumą.

Iki konservatyvaus teisėjo Scalia mirties, teismas buvo pasidalinęs į dvi apylyges stovyklas su keturiais liberaliais ir tiek pat konservatyvesnių teisėjų. Devintasis teisėjas, Anthony Kennedy, balansavo tarp jų. Tad jeigu rinkimus laimi H. Clinton, bet kuriam konservatoriui tai reiškia faktą, kad Aukščiausiojo teismo dauguma pirmą kartą nuo 1970 metų pereis į liberalų pusę. Ir, tikėtina, ilgam. Tokių klausimų kaip pozityvi diskriminacija (pvz., priimant į universitetus mažumų studentus su preferencija, nepaisant standartizuotų kriterijų ir pan.) svarstymas, iki šiol krypęs labiau konservatyvaus sprendimo link, apsiverstų aukštyn kojomis.

L. Kojala. Kodėl konservatoriai palaiko moteris įžeidinėjantį Trumpą?
© Vida Press nuotr.

D. Trumpas tuo sėkmingai naudojasi ir jau paviešino savo kandidatų į Aukščiausiąjį teismą sąrašą, kuriame – konservatyvūs teisėjai, leisiantys išlaikyti esamą balansą, o ilgainiui sustiprinti konservatyvų atstovavimą. Kad ir koks D. Trumpas bebūtų, šiuo aspektu jis yra daugeliui konservatyvių rinkėjų savas bei svarbus – net jei įsivelia į vis naujus skandalus.

Dalis Respublikonui prielankumą deklaruojančių rinkėjų yra atviri: D. Trumpas nėra net panašus į tokį politiką, kokį būtų norima matyti aukščiausiame poste. Tačiau būsimasis prezidentas, ypač jei valdys dvi kadencijas, skirs veikiausiai net keturis iš devynių JAV Aukščiausiojo teismo teisėjų.<...> Dilema labai paprasta: gausybė tyrimų rodo, kad Aukščiausiojo teismo teisėjų sprendimus kontraversiškiausiais klausimais (galimybė riboti abortų draudimus, mirties bausmės teisėtumas ir pan.) lemia vertybinės nuostatos bei prezidento, kuris juos nominavo, partija.
Linas Kojala

Tiesa, konservatoriai turėtų būti sunerimę matydami apklausų rezultatus. Antrieji debatai, kuriuose D. Trumpas pasirodė kur kas geriau nei pirmuosiuose, padėjo stabilizuoti reitingus. Nors daugelis apklausų rodė, kad ir juos laimėjo H. Clinton (YouGov 47 proc. –42 proc.; NBC 44 proc.–34 proc.; CNN 57 proc.–34 proc.), situacija lenktynėse iš esmės nepasikeitė. Tačiau reliatyvaus stabilumo D. Trumpui šiandien nebeužtenka – jis gana stipriai atsilieka nuo konkurentės. Ypač – jei atsižvelgtume į faktą, jog amerikiečiai prezidentą renka ne tiesiogiai, o kiekvienoje valstijoje, atsižvelgiant į populiacijos dydį, savo balsais už vieną ar kitą kandidatą nominuoja tam tikrą skaičių rinkikų, kurie ir nuspręs, kas valdys valstybę.

Jei žvelgtume į apklausas, H. Clinton šiandien be didesnių problemų surinktų 256 rinkikų balsus, D. Trumpas – vos 170, o likę 112 gali nukrypti į bet kurią pusę. Pergalei rinkimuose reikia 270 rinkikų, tad D. Trumpui užduotis kur kas sudėtingesnė. Juolab, kad tos valstijos, kuriose yra likę 112 rinkikų, pastaruoju metu krypsta H. Clinton link: Virdžinija +7 proc. (D. Trumpas ten iš esmės nutraukė kampaniją), Šiaurės Karolina +4 proc., Naujasis Hempšyras + 3 proc., Florida +3 proc., Ohajas +1 proc., Nevada +1 proc.

Linas Kojala
Linas Kojala
© L.Segers nuotr.

Būtent šios bei kelios kitos valstijos nulems, kas laimės rinkimus. Tad rinkimų kampanija dar tikrai nebaigta, bet D. Trumpui reikia įkopti į gana aukštą kalną. Nenuostabu, kad statistiniai modeliai, prognozuojantys laimėtoją, yra vieningi: FiveThirtyEight H. Clinton pergalės tikimybę šiandien vertina 86 proc., New York Times – 89 proc., PredictWise – 91 proc. Kita vertus, H. Clinton atotrūkis nėra neįveikiamas, juolab, kad jai sudėtingiausia užduotis įtikinti savo elektoratą, kurio absoliučiais skaičiais yra tikrai daugiau nei D. Trumpo, nepatingėti bei rinkimų dieną ateiti balsuoti.

Tad rinkimų kampanija dar tikrai nebaigta, bet D. Trumpui reikia įkopti į gana aukštą kalną. Nenuostabu, kad statistiniai modeliai, prognozuojantys laimėtoją, yra vieningi: FiveThirtyEight H. Clinton pergalės tikimybę šiandien vertina 86 proc., New York Times – 89 proc., PredictWise – 91 proc. Kita vertus, H. Clinton atotrūkis nėra neįveikiamas, juolab, kad jai sudėtingiausia užduotis įtikinti savo elektoratą, kurio absoliučiais skaičiais yra tikrai daugiau nei D. Trumpo, nepatingėti bei rinkimų dieną ateiti balsuoti.
Linas Kojala

Progą naujam impulsui D. Trumpas gaus jau netrukus – tretieji (ir paskutiniai) kandidatų televiziniai debatai vyks naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį 4 val. ryto Lietuvos laiku. Jų formatas – kaip ir pirmųjų, klausimus užduos moderatoriai. Temos – valstybės skola ir ekonomika, imigracija, Aukščiausiasis teismas, užsienio politika bei kandidatų fizinis pasirengimas eiti pareigas. Po šių debatų galimybių pakeisti esamas tendencijas liks gerokai mažiau.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

E. Lucasas. NATO atsidūrė mirtiname pavojuje – padariniai gali būti pragaištingi (470)

Po praeitais metais Slovakijos pietuose įsikūrusiame viešbutyje „Chateau Bela“ įvykusios saugumo konferencijos išdėsčiau niūrias mintis apie šį jaukų renginį, pavadintą „Žvarbūs vėjai Vidurio Europoje“. Šiemet orai – dar blogesni.

A. Užkalnis: aš emigruoju (645)

Artėja stebuklų metas, kai naktimis kalba gyvuliai, o sužibusi Kalėdų žvaigždė šviečia, kaip mėlynas policijos žiburėlis. Naudodamasis proga, norėjau paklausti, kodėl į oro uostą valdžios atstovus vežioja su mėlynais žiburėliais, priešpriešine eismo juosta, ir rėkdami „vairuotojai mašinytes patraukiam praleidžiam koloną“?

R. Tracevskis. Lietuva savo suvereniteto Lenkijai perduoti neprivalo (162)

Saulius Skvernelis pareiškė, jog sieks, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų labiau kaimyniški. Tai yra gerai. Tik, perkraunant santykius, naujajai Vyriausybei svarbu žinoti, kad Lietuva savo suvereniteto Lenkijai neperdavė ir perduoti neprivalo, t. y. tik Lietuvos politikams, ne Lenkijos, spręsti dėl tokių dalykų kaip įrašai pasuose (Lietuvos pasuose, ne Lenkijos) ir švietimo reikalai (Lietuvoje, ne Lenkijoje).

A. Krupavičius. Kaip Vyriausybei nepridurniuoti? (43)

Naujoji valdančioji dauguma, pirmiausia valstiečių ir žaliųjų sąjungos asmenyje, daug kartų kartojo, kad vienas svarbiausių jos prioritetų bus švietimo ir mokslo politika. Tačiau ką nors darant bet kurioje srityje, būtina įvertinti tai, kas yra gerai, ką reikia pataisyti ir, galiausiai, ko reikia, galbūt, atsisakyti. Visais atvejais pradžioje pirmasis žingsnis yra esamos situacijos analizė. Ji turi būti objektyvi, nešališka, detali ir patikima.

K. Girnius. Ar keisis Vakarų politika Rusijos atžvilgiu? (144)

Sankcijos Rusijai nebus panaikintos artimiausiu metu. Bet ar jos galios 2018 m. pradžioje, ar jos bus reikšmingai sušvelnintos? Atsakymas į šiuos klausimus dar neaiškus, bet Rusijos prezidentas V. Putinas turi pagrindo manyti, kad pučia palankus vėjas. Naujausi politikos poslinkiai jam naudingi.