K.Jovaišas. „Gazprom” taikinys - minia, minios - Lietuva

 (243)
Gandai, paskalos ir propagandiniai filmukai, gąsdinantys Paskutinio Teismo dienos vaizdiniais, kuriuos tariamai sukels skalūnų išteklių išgavimas- tai ne chaotiškas, o profesionaliai surežisuotas masių sąmonės apdorojimo procesas. Žmonių baimė, sąmyšis ir protestai kyla iš kryptingai apdorotų žemų jausmų bei pirmykščių instinktų ir įgauna kraują stingdančių mitų formą.
Protestai prieš skalūnų dujas Rumunijoje
Protestai prieš skalūnų dujas Rumunijoje
© Reuters/Scanpix

Savo ruožtu sveika aplinka ir neužterštais gruntiniais vandenimis neva nuoširdžiai besirūpinanti minia ir kai kurie tautos tarnai tėra tik „Gazprom" ruporas. Veikdamas per savo ruporą, „Gazprom" vadovaujasi cinišku principu - kuo baisesnis melas, tuo labiau žmonės linkę juo patikėti. Minėtą principą Adolfas Hitleris savo laiku suformulavo nacių biblijoje „Mein Kampf". Kodėl eiliniams žmonėms didelis melas kelia didesnį pasitikėjimą nei mažas?

Dėl paprastos priežasties - toks melas, pasak Hitlerio, atitinka jų dvasios ir sielos būseną. Jie puikiai žino ir neabejoja, kad prireikus sumeluos. Tačiau sumeluos smulkiai ir apgailėtinai, o sumeluoti su užmoju ir kosminiu lygmeniu, jiems netgi į galvą neateis. Štai kodėl masės tiesiog nepajėgios įsivaizduoti, kad yra žmonių, skleidžiančių didelį melą. Fantasmagorišką melą, su kuriuo koja koja eina jokiais moralės ir sąžinės apribojimais nevaržomas faktų iškraipymas

Išmesti musę iš grietinės

Faktas iškalbingas kaip musė grietinėje - žmonės nėra visiškai objektyvūs. Mums visiems, nors ir labai skirtingu laipsniu, būdingas šališkumas - polinkis vertinti faktus pagal savo įsitikinimus. Todėl, jeigu nuomonės dėl skalūnų išteklių išgavimo yra nesuderinamos ir prieštaringos, būtina atsižvelgti ne tik į naujausias šių išteklių išgavimo technologijas, veiksmingai taikomas Jungtinėse Valstijose, bet ir į Lietuvos žemės gelmių geologinę struktūrą.

Veikdamas per savo ruporą, „Gazprom" vadovaujasi cinišku principu - kuo baisesnis melas, tuo labiau žmonės linkę juo patikėti. Minėtą principą Adolfas Hitleris savo laiku suformulavo nacių biblijoje „Mein Kampf".
Dr. Karolis Jovaišas

Kadangi netgi dešimtmečiais ištobulintos technologijos vis dėlto yra intervencija į aplinką, tai reikia ištirti prognostinius šios intervencijos padarinius. Taip pat įvertinti, ar laukiama nauda yra didesnė už galimą žalą arba atvirkščiai. O kartu išspręsti dilemą - kas teisūs - skalūnų išteklių išgavimo šalininkai ar priešininkai. Tačiau tai padaryti galima remiantis ne įtartinos kilmės ir labai panašu, kad „Gazprom" lobistų įtakoje parengtomis ES ataskaitomis, o skalūnų dujų žvalgybos rezultatais.

Būtent jie ir turėtų lemti - būti ar nebūti Lietuvoje skalūnų dujų gavybai. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad civilizuotas pasaulis dar neišrado ir nepanašu, kad apžvelgiamoje ateityje išras absoliučiai nekenksmingas ir tik angelų bei arkangelų pasauliui tinkamas technologijas. Bet ne! Siekiama visais įmanomais ir neįmanomais būdais pasmaugti idėją pačioje jos užuomazgoje.

Karolis Jovaišas
Karolis Jovaišas
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

Toks tikslas, kurio siekia Lietuvos šviesuoliai ir dvasios grynuoliai, visiškai „atsitiktinai" tenkina „Gazprom"interesus. Deja, publika mato neadekvačiai emocingą marionečių vaidybą, tačiau neįžvelgia užkulisinės figūros - „Gazprom", kurio ilga ranka ir tampo marionetes. Rusų monstras tai daro meistriškai, nes iš sovietmečio yra perėmęs juodžiausias informacinio ir propagandinio karo vedimo technologijas. O jos išties buvo ir tebėra veiksmingos.

Netgi tuomet, kai propagandos turinys yra ganėtinai primityvus ir lėkštas, ji yra sėkminga, jeigu apsiriboja pagrindinėmis ir aiškiai išdėstytomis idėjomis. Sėkmingos propagandos uždavinys yra patenkinti ne tiek išsilavinusių žmonių, kiek masių poreikius. Tačiau ne bet kokiomis, o tomis ryškiai nuspalvintomis idėjomis, kurios nukreiptos paveikti ne žmonių protus, o jausmus. Taigi, kryptingai psichologiškai apdorodamas mases, „Gazprom" naudoja jos baimes ir nepasitenkinimą kaip savotišką užkratą, adresuotą Lietuvai.

Sprendimas, aplenkiantis tyrimą

Simptomiška, kad kai kurie valdžiažmogiai iš principo pasmerkė skalūnų išteklių išgavimo projektą dar iki tol, kol jo įgyvendinimo galimybė buvo patikrinta praktikoje. Tai „saliamoniškas" sprendimas, tolygus apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimui, aplenkiant tokias „kvailystes" kaip ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme. Kita vertus, spekuliuojant žmonių baimėmis, labai patogu besąlygiškai atmesti arba ignoruoti argumentus apie analogiškų projektų sėkmingą įgyvendinimą.

Kartu įvairaus plauko protestuotojai skrupulingai tyli dėl grėsmių, kurias mūsų šaliai kelia vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Lietuvos vakarinių sienų statoma Kaliningrado, o nuo rytinių - Baltarusijos atominės jėgainės. Atsiprašau, ne visai teisus. Išimtinai sveikoji ir geros valios Lietuvos visuomenė nekart yra dariusi spaudimą Vyriausybei ir Prezidentei, kad minėtos institucijos diplomatiniais kanalais paveiktų minėtus kaimynus, jog šie atsisakytų įgyvendinti minėtus projektus.

Mokslo pasiekimų dėka buvo įveikta civilizacijos rykštė - maras ir cholera. Tačiau joks mokslas ir jokie civilizacijos laimėjimai nepajėgūs įveikti dvejų dalykų: melo ir kvailumo.
Dr. Karolis Jovaišas

Kadangi Rytų kaimynai atvirai ir be jokių ceremonijų ignoruoja Lietuvos lūkesčius, tai graži idėja pasiekti kompromisą diplomatiniais kanalais, pasirodo esanti iš fantastikos srities. Žinoma, nenuleisdama rankų, Lietuva gali belstis į Putino ar Batkos sąžinę ir primygtinai kartoti savo prašymus bei reikalavimus. Kartoti ji gali, vadovaudamasi principu prašyk ir tau bus duota, tačiau realiai gaus tik panieką ir patyčias. Patyčias ir panieką.

Jeigu Lietuva neturi ketinimų įvesti savo kariuomenę į Kaliningrado sritį ir Baltarusiją, idant būtų atsižvelgta į teisėtus jos reikalavimus, tai reikia konstatuoti - mūsų baimės dėl skalūnų dujų žvalgybos yra vaikiškos. Bent jau lyginant su tais potencialiais pavojais, kurias apžvelgiamoje ateityje kels slavų atominės jėgainės.

Mokslo pasiekimų dėka buvo įveikta civilizacijos rykštė - maras ir cholera. Tačiau joks mokslas ir jokie civilizacijos laimėjimai nepajėgūs įveikti dvejų dalykų. Pirma, melo, kuris yra ne tikslas pats savaime, o tik priemonė siekti siaurų egoistinių interesų. Antra, žmonių naivumo, jeigu nepasakyti tiesiai - kvailumo, kurio dėka melas tarpsta ir klesti. Klesti, nes jis sėjamas į gausiai patręštą dirvą. Minėtos trąšos- tai kryptingai formuojamas žmonių nerimas, sąmyšis ir baimė. Kartu psichologiškai apdorotos minios baimės įkaitu siekiama paversti Lietuvą. Visą.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

G. Mažeikis. „Darni kultūra“, o bohema ir revoliucionieriai – nebereikalingi? (20)

Naujoji LR vyriausybės programa, lygiai kaip ir ją pagrindusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) programa, iškelia vienintelį darnos principą, kurį laiko universaliu. Strategine vyriausybės sritimi yra skelbiama kultūra, kuriai ir taikomas „Darnos kultūros“ tikslas.

I. Makaraitytė. Ieškokite moters? Tarp šaldytų embrionų ir tautinių kostiumų (344)

Atsimušdama nuo kritikų, kad pakišo Seimo nariams svarstyti įstatymo projektą be pataisų, kuriose atsispindi, jog embrionų šaldymo Lietuva neuždraudžia, Seimo Sveikatos komiteto vadovė Agnė Širinskienė pasiūlė ieškoti moters.

G. Česnakas. Kas ardo Europą? (51)

Atrodo, kad šiandien tapo populiaru visus, kas tik turi kitokias pozicijas, vadinti Putino draugais, tai vienareikšmiškai nėra etiška. Puikus to pavyzdys gerb. Seimo nario Lauryno Kasčiūno straipsnis „Kaip eurofederalistai tampa Putino draugais“, kuriame pateikiama ne analitinė, bet ideologinė pozicija.

G. Bartkus. Vyriausybės programoje teisingumui dėmesys nepakankamas (20)

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto bendruomenė prieš rinkimus nagrinėjo politinių partijų Seimo rinkimų programas ir paskelbė griežtą nuosprendį – egzaminas neišlaikytas. Vyriausybės programa pasiekė aukštesnį kokybinį lygį, bet išlieka tos pačios bėdos – susidaro įspūdis, jog teisingumo ir teisinės sistemos klausimams dėmesys atmestinis – kaip paskutinę naktį prieš egzaminą.

D. Pūras. Ką daryti, kad pajudėtumėm iš 1960-ųjų lygio (65)

Kiekvieną kartą, kai randasi nauja Vyriausybė, būna vilčių, kad ji imsis seniai laukiamų permainų. Kaip turėtų veikti Vyriausybė ir ministrai, jei iš tikrųjų būtų ryžtasi proveržiui?