Smurtautojų šeimoje tramdytojai tvirtai įsitikinę, kad smurtą galima išgyvendinti jau apžvelgiamoje ateityje. To būtina sąlyga – vienų smurtautojų veiksmingas nubaudimas, kitų –totalinis įbauginimas.
Karolis Jovaišas
© DELFI / Audrius Solominas

Tuomet, atseit rezultatas yra garantuotas – ateinančios kartos galės mėgautis darnios ir nesmurtinės šeimos idilija. Tiesa, yra nedidelė bėda – idiliška šeima įmanoma tik idiliškoje, neprobleminėje ir laimingoje visuomenėje. Tokia yra vienintelė ir išskirtinė – komunistinė visuomenė.

Kam niekada neskambės laidotuvių varpai?

Utopiškai komunistinei visuomenei ir komunistinei šeimai jau seniai nuskambėjo laidotuvių varpai. Deja, smurtui jie neskambės niekada. Smurtas, kaip ir mirtys, dauginimosi instinktas ir mokesčiai yra amžinas. Smurtas šeimoje yra susijęs su skirtingais šeimos narių interesais, nepatenkintais lūkesčiais, taip pat stipriais ir prieštaringais jausmais bei instinktais.

Jausmai yra mūsų gyvenimo šerdis. Jų dėka mes turime dėl ko gyventi, dėl ko mylėti, kentėti ir nekęsti ir netgi dėl ko žudytis. Jausmai yra ne tik gerų, taurių ir kilnių poelgių, bet ir iracionalių bei griaunamųjų impulsų šaltinis. Meilė ir neapykanta visada kartu, išoriškai rami šeimos gyvenimo tėkmė slepia stiprių ir prieštaringų jausmų, emocinių įtampų ir sukrėtimų zoną.

Klausimas ne tas, ar šioje zonoje įvyks specifinių drebėjimų ir išsiveržimų – barnių, ginčų ir konfliktų, o tas, ar pavyks išvengti jų peraugimo į aštrius – sielą niokojančius ir nusiaubiančius konfliktus. Nuo jų, bent jau tam tikro tipo šeimose, vienas žingsnis į agresiją.

Negatyvių jausmų pagimdytas smurtas – tai hidra, turinti ne vieną, o kelias galvas. Svarbiausios jų yra trys – psichinis, fizinis ir seksualinis smurtas.

Psichinis smurtas – dažno mūsų duona kasdienė

Atsižvelgiant į tai, kad absoliuti dauguma tyrimų neišvengiamai bus nutraukta, nebijant apsirikti, galima prognozuoti, kad ikiteisminių tyrimų, pabaigtų surašant kaltinamąjį aktą, skaičius per metus neviršys 300-400. Vadinasi, per metus arba per 12 mėnesių jų bus baigta 3 kartus mažiau nei pradėta per vieną mėnesį.
Karolis Jovaišas

Psichinis smurtas nesirenka savo taikinio pagal lyties požymį, žeisdamas tik išimtinai švelniąją ir dailiąją lytį – moteris. Išties, ar tarp mūsų – vyrų ir moterų yra daug po laiminga žvaigžde gimusių išrinktųjų, kurie nieko niekada nėra įžeidę, pažeminę, paniekinę ar įskaudinę? Ar mūsų artimieji savo ruožtu nėra įžeidę, pažeminę ar įskaudinę mus?

Ar daug yra šeimų, kurias aplenkia piktos ir nuožmios jausmų audros, kurios nutraukia emocinius, dvasinius ryšius ir bjauriais randais išvagoja šeimos landšaftą? Jeigu viskas būtų kitaip, o mes būtume apdovanoti didesne galia išvengti sielą nusiaubiančių aršių konfliktų ar abipusės žodinės agresijos, tai neurozė, depresija ir psichinės traumos vargu ar būtų žmonijos rykštė.

Save gerbiantys vyrai neginčija teiginio, kad moterys yra geresnioji žmonijos pusė. Tačiau lyčių pasaulis vis dėlto nėra surėdytas taip, kad moterys yra tik išimtinai jautrios ir pažeidžiamos šventosios, o vyrai – bejausmiai patinai, turintys storesnę odą, nei begemotas.

Antraip, kodėl jie žudytųsi penkiskart dažniau nei moterys?

Fizinis smurtas

„Smurtas prieš moteris yra kriminalinis nusikaltimas, o ne šeimos konfliktų rezultatas“, – toks yra daugelio smurto prieš moterį tyrimų leitmotyvas. Paneigti tokį požiūrį be esminių išlygų – klaida, priimti jį besąlygiškai – didelė klaida.

Šeimoje egzistuoja konfliktų kultūra ir konfliktų sprendimo kultūra. Pagrindinis smurto šeimoje masyvas yra rezultatas tų aršių ir destruktyviais veiksmais pasibaigusių konfliktų, kurių scenarijų rašo, pastatymą režisuoja ir vaidmenis atlieka ne vienas, o bent du konflikto dalyviai.

Jeigu atmatų ir purvo voniose mielai murkdosi abu – vyras ir moteris, jeigu pyktis, įtūžis ir agresija yra abipusė, tai tuščias ir beprasmiškas būtų bandymas nustatyti, kas konkrečioje situacijoje yra kaltininkas, o kas – auka. Kitas dalykas, kad purvo vonių čempionais paprastai tampa fiziškai stipresni ir sunkesnės svorio kategorijos atstovai – vyrai.

Kartu egzistuoja ir jokiais veiksmais neišprovokuotas smurtas, naudojamas kaip prievartinės kontrolės modelis, kurio paskirtis įtvirtinti vyro pranašumą, privilegijas, galią ir viršenybę. Tai paneigti būtų neprotinga ir neatsakinga. Tačiau šis smurtas vis dėlto sudaro tik niekingai menką procentą nuo visų šeimoje vykstančių konfliktų.

Seksualinis smurtas

Seksologai teigia, kad seksualinio gyvenimo kokybės požiūriu tendencijos nėra palankios vyrams: spermatozoidų kiekis spermoje pastaraisiais dešimtmečiais kelis kartus sumažėjo, o rimtų potencijos problemų turinčių vyrų skaičius, atvirkščiai, kelis kartus padidėjo.

Save gerbiantys vyrai neginčija teiginio, kad moterys yra geresnioji žmonijos pusė. Tačiau lyčių pasaulis vis dėlto nėra surėdytas taip, kad moterys yra tik išimtinai jautrios ir pažeidžiamos šventosios, o vyrai – bejausmiai patinai, turintys storesnę odą, nei begemotas.
Karolis Jovaišas

Regis, grėsmę ir pavojų šeimos stabilumui turėtų kelti ne tiek vyrų seksualinė prievarta, kiek jų smukęs lytinis pajėgumas, praradimas gebėjimo atlikti kokybiškus seksualinius santykius. Bet ne! Kai tik neatsakingi žmogaus teisių aktyvistai išreiškia savo poziciją, vos ne visi vyrai pasirodo esą ir kuiliai, ir eržilai. Netgi ir tas, kuriam ant kaktos parašyta, kad jis raitosi po žmonos padu, ir tas pasirodo esąs eržilas.

Žinoma, šeimose pasitaiko ir sadistiniais polinkiais „apdovanotų“ tipų, kurie veikiau žagina savo žmonos sielą, nei kūną. Šia prasme toks žaginimas – tai lytinės potencijos panaudojimas nelytiniais tikslais, kai siekis pažeminti ir įskaudinti žmoną, parodyti jos „vietą“ vaidina svarbesnį vaidmenį nei pats lytinis aktas.

Tačiau kokia giminė yra be išsigimėlių?

Nubaudimas ir įbauginimas – riboto taikymo ginklas

Amžinas smurtas, amžinos mirtys ir ligos. Laikinas tik gyvenimas – ta lytiniu keliu plintanti mirtina liga. Tačiau mirties ir ligų neišvengiamumas dar nėra pagrindas bandyti atitolinti mirtį ar gydyti ligas. Savo ruožtu smurto neišvengiamumas anaiptol nepaneigia poreikio realiai įgyvendinti veiksmingas teisinio poveikio priemones, kurios ugdytų smurtautojo polinkį ir interesą elgtis pagal socialinės tvarkos taisykles.

Kita vertus, atpildas turi būti proporcingas ir teisingas, todėl griežtos ir atgrasančios bausmės smurtautojams gali būti taikomos tik dviem atvejais. Pirma, kai smurtas yra neišprovokuotas ir ne abipusis, o šeimą terorizuojantis subjektas tenkina savo niekingos sieliūkštės poreikį žeminti, skaudinti kitus ir kartu įtvirtinti savo pranašumą, privilegijas, galią ir viršenybę.

Antra, kai smurtautojas sužaloja žmoną ar vaikus. Juolab, kad tokį nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą šeimoje daug lengviau įrodyti, negu padarytą, pavyzdžiui, nepažįstamų asmenų, kurių dėl sutrikimo, išgąsčio ar streso auka netgi atpažinti ne visuomet gali. Apie labai sunkų smurtą neverta net kalbėti, nes tai, kas akivaizdu, menkinama įrodymais.

Tačiau smurtas, už kurį gali būti taikomos veiksmingos ir atgrasančios bausmės, sudaro tik niekingai menką procentą nuo viso smurto šeimoje masyvo. Tuo tarpu už šeimoje dominuojantį smurtą – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą smurtautojai paprastai baudžiami viešaisiais darbais, laisvės apribojimu arba areštu.

Paradoksas: minėtos bausmės, apribojančios smurtautojo galimybę dirbti ir išlaikyti šeimą, bumerangu smogia pačioms smurto aukoms, sukeldamos joms antrinius, šalutinius smurto padarinius.

Civilizuotu smurtu – bausmėmis išgyvendinsime smurtą?

Siekis išspręsti smurto šeimoje problemą bausmėmis yra ne mažiau stiprus kaip niežais užsikrėtusio žmogaus poreikis kasytis. Dėsninga, kad įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, jo iniciatoriai pradėjo triukšmingai pūsti pergalės trimitus. Atseit, plūstelėjo galinga skausmo banga – vos per mėnesį gauta 3483 pranešimai apie smurtą šeimoje, pradėta 1149 ikiteisminiai tyrimai.

Yra nedidelė bėda – idiliška šeima įmanoma tik idiliškoje, neprobleminėje ir laimingoje visuomenėje. Tokia yra vienintelė ir išskirtinė – komunistinė visuomenė.
Karolis Jovaišas

Iki minėto įstatymo įsigaliojimo policija kasmet vidutiniškai registruodavo po 40 tūkstančių pranešimų apie smurtą šeimose arba maždaug 33332 pranešimus per mėnesį. Taigi, dabar nors ir daugiau, tačiau nežymiai 4-5 proc. Toks, iš esmės naujos šluotos efekto nulemtas padidėjimas, neduoda pagrindo teigti, kad sulaužęs užtvankas, plūstelėjo iki šiol tariamai įkalintas ir užrakintas skausmo cunamis.

Visiškai kitas dalykas – 1149 pradėti ikiteisminiai tyrimai per mėnesį arba, jeigu tokia tendencija išliks ir ateityje – vos ne 14 tūkstančių per metus. Kadangi Lietuvoje iki šiol už „nežymų“ smurtą buvo nuteisiama apie 100-120 šeimą terorizuojančių subjektų per metus, minėti prognostiniai skaičiai yra šokiruojantys, įspūdingi ir nutildantys skeptikus.

Tačiau velnias visada slepiasi detalėse ir viską apverčia aukštyn kojomis. Atsižvelgiant į tai, kad absoliuti dauguma tyrimų neišvengiamai bus nutraukta, nebijant apsirikti, galima prognozuoti, kad ikiteisminių tyrimų, pabaigtų surašant kaltinamąjį aktą, skaičius per metus neviršys 300-400. Vadinasi, per metus arba per 12 mėnesių jų bus baigta 3 kartus mažiau nei pradėta per vieną mėnesį.

Kodėl absoliuti dauguma ikiteisminių tyrimų bus nutraukta?

Laikinos kampanijos, grindžiamos entuziazmu, gerais norais ir utopinėmis vizijomis ateina ir praeina, o problemos lieka. Pirmiausia, kokybiškų įrodymų problema. Jeigu žmona kaltina vyrą smurtu, nepateikdama jokių jo kaltės įrodymų, tai jos žodis yra prieš jo žodį, jos mėlynė paakyje prieš jo nagais „nutarkuotą“ veidą. Nustatyti katras jų kaltas, o katras – teisus, beprasmišku dalyku laikytų netgi Paskutinis Teismas, atėjęs gyvųjų ir mirusiųjų teisti.

Neįmanoma paneigti – aršių abipusių konfliktų metu paprastai labiau nukenčia fiziškai silpnesnioji pusė – žmona. Jeigu jos parodymus dėl patirto smurto objektyviai patvirtina vadinamoji obdukcija, fiksuojanti patirtus sužalojimus, tai būtent ji ir turi savo rankose visus kozirius, kad jos vyras būtų nubaustas.

Tačiau, kaip jau minėta, viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas riboja smurtautojo galimybę dirbti ir išlaikyti šeimą. Taigi nuo tokių bausmių labiau kenčia ne smurtautojas, o smurto auka. Tai dar ne viskas. Svarbu, kad skyrium nuo šeimos, kurią jis terorizuoja gyvenęs ir švelnia bausme nubaustas smurtautojas, vėlgi grįžta į tą pačią šeimą.

Ar grįžta jis nulaužtais ragais ir pabrukęs uodegą, nuolankus ir švelnus? Arba, atvirkščiai, perpildytas „švelniausių“ jausmų žmonai, kurios pastangomis jis nubaustas ir pasiryžęs „atsidėkoti“. Tačiau „atsidėkoti“ taip rafinuotai, kad jokį Baudžiamojo kodekso straipsnį jam bus neįmanoma pritaikyti. Galimi abu variantai, bet lažybų bendrovės, ko gero, teiktų pranašumą antrajam.

Kita vertus, moteris nukenčia ne tik finansiškai ir materialiai. Ji tegul ir laikinai, bet praranda emocinius, dvasinius ir seksualinius ryšius, o kai kurios nenustebkit! netgi pasigenda savotiškos gyvenimo druskos – galimybės vaidytis ir bartis. Neatsitiktinai absoliuti dauguma moterų pareiškimus apie smurtą atsiima taip pat lengvai kaip ir parašo.

Padėtis nėra be išeities

Nacionalinio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo etalonas ir prototipas yra Austrijos apsaugos nuo smurto įstatymas. Jis grindžiamas ne tiek represinėmis, kiek civilinės teisės normomis, kurių atkuriamasis, kompensacinis ir prevencinis potencialas yra daug veiksmingesnis negu baudžiamosios teisės.

Smurto aukos inicijuotas skyrybų procesas pagal austriškąjį prototipą laikomas pagrindu pratęsti smurtautojui taikomą įpareigojimą gyventi skyrium. Tai sudaro prielaidas vieną kartą ir visiems laikams išspręsti klausimą dėl smurtautojo atskyrimo nuo šeimos, kurią jis terorizuoja.

Ar toks procesas pritaikomas Lietuvai? Žinoma! Tiek įrodyti žalą, kurią smurtautojas padarė žmonai ir vaikams, tiek ir užtikrinti jos atlyginimą lengviau ir paprasčiau civilinės nei baudžiamosios teisės priemonėmis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje kasmet vidutiniškai nubaudžiama, kaip jau minėta 100-120 smurtautojų, tuo tarpu skiriasi – apie 11 tūkstančių sutuoktinių. Ar reikia sakyti, kad turto dalybų klausimai yra vieni svarbiausių?

Pagal Civilinį kodeksą vienas iš santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pagrindų yra žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Šis elgesys, be kitų poelgių, apima ir bet kokį smurtą, išskyrus nebent abipusį. Kai santuoka nutraukiama būtent dėl vieno sutuoktinio kaltės, kuria taip pat pripažįstamas ir smurtas šeimoje, teismas gali:

1) įpareigoti smurtautoją gyventi skyrium nuo šeimos, kurią jis terorizuoja; 2) priteisti iš smurtaujančio ar pareigos išlaikyti šeimą neatliekančio sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 3) nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti smurto aukai didesnę turto dalį.

Vienas didžiausių Kristaus stebuklų – vandens pavertimas vynu. Teisėje toks stebuklas yra dvasinio skausmo, ne visuomet tikro, pavertimas turtine nauda, visuomet tikra. Vadinasi, civilinė teisė suteikia galimybę paversti smurtą ekonomiškai naudingu smurto aukai ir, atvirkščiai, nenaudingu smurtautojui.

Tokios civilinės teisės atveriamos galimybės aiškiai kalba ne baudžiamosios teisės naudai. Priešingai, šeimos santykiams pastarosios teisės beatodairiškas taikymas kelia didesnį pavojų, negu rujojantis dramblys porceliano dirbinių krautuvėlėje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (7)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (29)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (40)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (11)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (22)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (99)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (500)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (20)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (6)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...