K.Girnius. PVM didinimas būtų klaida

 (306)
Lietuvos ūkio ateitis nėra džiuginanti. Trečiadienį Ūkio ministerija sumažino BVP ūkio augimo prognozę 2012 m. iki 2,5 proc. Pagreitį įgyjanti euro zonos krizė neigiamai paveiks Lietuvos ūkį, gal net sukels naują recesiją.
Kęstutis Girnius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Ūkio problemos neišvengiamai didins šalies biudžeto deficitą. Savaitės pradžioje dar tik plito gandai apie galimus mokesčių didinimus, bet trečiadienį jau buvo atvirai diskutuojami kol kas oficialiai nepaskelbti Vyriausybės ketinimai dviem procentiniais punktais didinti PVM iki 23 proc.

Kai kurie politikai, kaip Algis Čaplikas, griežtai kritikavo Vyriausybės planus. Vaizdingais jo žodžiais, toks žingsnis “pavers Lietuvą gražiai nugrimuotu pakaruokliu – šalis bus negyva, bet gražiai atrodys Briuselio biurokratams.” Liberalų sąjūdžio vadovas Egidijus Masiulis reagavo santūriau. Jo nuomone, artėjant rinkimams, konservatoriai, užuot smarkiai karpę išlaidas, rinksis lengviausią kelią ir didins PVM.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad PVM didinimas yra neišvengiamas, nes “išlaidų mažinimas yra tarsi nugremžtas kaulas, iš kurio ne ką teišpeši”, o dabartinėmis sąlygomis skolintis tarptautinėse rinkose yra labai sudėtinga. Iš tiesų, obligacijų emisija gali likti neišpirkta, arba reikėtų mokėti labai aukštas palūkanas, turbūt daugiau negu 8 proc. per metus.

Mokesčių didinimas turbūt yra neišvengiamas. Kaip minėta, išlaidų karpymas neturėtų reikiamo poveikio, o didesnis biudžeto deficitas Lietuvai per brangiai kainuotų. Tačiau būtų klaida didinti PVM, nes tuo būtų žengiamas dar kitas žingsnis, kuriant vieną iš regresyviausių mokesčių sistemų visoje Europoje ir demonstruojant stulbinantį abejingumą mažiau pasiturintiems Lietuvos gyventojams.

Lietuvos mokesčių sistema yra itin regresyvi. Nėra nei progresinių pajamų, nei nekilnojamojo turto mokesčių, kas itin naudinga pasiturintiems gyventojams. Neseniai Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija ragino Lietuvą apmokestinti nekilnojamąjį turtą ir automobilius. TVF ekspertų nuomone, šie mokesčiai siūlomi atsižvelgiant į nedidelį gerovės apmokestinimą šalyje. O jų įvedimas teisingiau paskirstytų mokestinę naštą bei užtikrintų įplaukas į biudžetą. Savaime aišku, kad TVF raginimų nebuvo paisomi.

PVM yra labiausiai regresinis mokestis iš visų, nes juo apmokestinami maistas, apranga, šildymas ir kitos būtiniausios prekes, kurioms vargingesni žmones turi išleisti beveik visas savo pajamas.
K.Girnius

Pastebimas aiškus polinkis paversti mokesčius vis labiau regresyviais. Per palyginti trumpą laikotarpį pajamų mokestis buvo beveik trečdaliu sumažintas – nuo 33 proc. iki 21 proc., jei įskaičiuojamas Sodros draudimas. Jei pajamų mokesčiai mažėja, tai PVM didėja. Tarifas padidintas nuo 18 iki 19 proc. po 2008-ųjų metų rinkimų, vėliau išaugo iki 21 proc., o dabar svarstoma juos didinti iki 23 proc.

PVM yra labiausiai regresinis mokestis iš visų, nes juo apmokestinami maistas, apranga, šildymas ir kitos būtiniausios prekes, kurioms vargingesni žmones turi išleisti beveik visas savo pajamas. Amerikoje nėra PVM, bet jį raginantys įvesti ekonomistai tuo pačiu metu siūlo sumažinti arba visiškai panaikinti pajamų mokesčius mažiau pasiturintiems gyventojams, kad jie per daug nenukentėtų.

Daugelyje Europos šalių maistui taikomos didelės lengvatos. Vokietijoje daugumai prekių ir paslaugų taikomas 19 proc. PVM, maistui – tik 7 proc., Austrijoje bendras PVM tarifas yra 20 proc., maistui tik 10 proc, Norvegijoje 25 ir 14, Švedijoje 25 ir 12. Jei neklystu, 1995-1997 m. Lietuvos maistas buvo apmokestinamas mažesniu - 9 proc. tarifu. Bet ir šios lengvatos buvo atsisakyta.

Vos pradedama reikalauti teisingesnės mokesčių sistemos, valdžia ir kiti status quo gynėjai ištraukia silpnus ir nuvalkiotus argumentus, ginančius dabartinę sistemą. Pvz., kad progresiniai ir nekilnojamojo turto mokesčiai nesurinktų pakankamai lėšų visiškai panaikinti biudžeto deficitą. Bet tai nėra jų tikslas. Svarbu, kad šie mokesčiai prisidėtų prie įplaukų didėjimo ir biudžeto deficito mažinimo.

Nėra abejonių, kad PVM yra lengvai surenkamas ir gerai administruojamas mokestis. Bet yra kitų mokesčių su šiomis savybėmis, pvz., papildomas mokestis nuo mokesčių (angliškai surtax, vokiškai Zuschlagsteuer). Siekdama finansuoti Rytų Vokietijos rekonstrukciją, Vokietija įvedė tokios rūšies 7,5 proc. papildomą mokestį. Antai žmogus, lig tol kas mėnesį mokėjęs 1,000 DM pajamų mokestį, turėjo mokėti 75 DM mokesčių priedą. Tam, kuriam anksčiau atskaičiuodavo 3,000 DM pajamų mokestį, dabar atskaičiuodavo 3,225 ir tt. Papildomas mokestis nuo mokesčių galėtų būti progresyvus, didesnį tarifą taikant stambesniems atlyginimams. Mokestį surinkti yra labai lengva, nes jis tiesiog atskaičiuojamas nuo atlyginimo.

Reikia radikaliai pergalvoti ir pertvarkyti visą mokesčių sistemą. Bet tam perdėm atkakliai priešinasi pasiturintys ir kiti, kuriems dabartinė mokesčių tvarka yra labai palanki. Tad niekas nedaroma, kol neateina krizė. Tada valdžia priversta skubiai suregzti gelbėjimo planą, kaip ji darė 2008 m. pabaigoje, priimdama vadinamuosius „naktinius“ mokesčius (jie nebuvo patys blogiausi). Nuogąstauju, kad vėl bus skubama, vėl bus mėginama kaip nors užlopyti biudžeto skyles, pasikliaujant patogiausiomis priemonėmis. Ir vėl našta bus kraunama ant silpniausiųjų pečių, labiau įtvirtinama regresinė ir socialinį teisingumą pažeidžianti mokesčių sistema.

Būtina rimtai pagalvoti apie papildomus mokesčius nuo mokesčių. O jei jiems priešintųsi liberalai ir liberalcentristai, konservatoriai galėtų kreiptis į socdemus, kurie ne kartą reiškė norą įvesti progresinius mokesčius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

T. Janonis. Tik laiko klausimas, kada jie mus nužudys (182)

Pasklidus žiniai, kad Šilutėje dobermanų veislės šuo sudraskė kūdikį, Lietuva sudrebėjo. Nieko naujo – kaip visada.Vieni ėmė su purvais maišyti vaikais nesugebančius pasirūpinti tėvus, kiti prakeiksmų negaili šunims, sakydami, jog visi jie potencialūs žudikai. Tačiau ar tik šunys ir jų šeimininkai kalti dėl tokių tragedijų? Tikrai NE! Mūsų šalyje veikianti institucija turėtų kontroliuoti, kokiomis sąlygomis laikomi naminiai gyvūnai ir būtent ji turėtų užbėgti tokiems įvykiams už akių. Deja, šiuo metu ji tyli.

J. Litvinaitė. Laikykitės, pone Kėvišai, – kuo ilgiau, tuo geriau (287)

Atrodytų, šią vienybės pasipiktinime valandą parašyti tokius žodžius gali tik pamišėlis ar visiškai sugedusi asmenybė. Juk dauguma reikalauja pono G. Kėvišo atsistatydinimo.

M. Ivaškevičius. Įsimylėjęs Europą (120)

Šiandien, kai Europa yra puolama ir daužoma iš visų pusių, aš reaguoju į tai kaip įsimylėjėlis, kuris deda ant vienos svarstyklių lėkštės visus jos trūkumus, o ant kitos – klausimą, ar aš galėčiau gyventi be jos. Ir nė vienas tų trūkumų ir net visus kartu sudėjus, neturi man pakankamo svorio, kad atsvertų tą klausimą.

R. Valatka. Karvė to nesupras, o lietuvis ir kariamas pripranta (319)

Kažkelintą kartą persuki laikrodį viena valanda. Karvė to nesupranta, kaip sakė iškilus valstietis. O lietuvis prie visko – ir kariamas, ir prie interesus supainiojusio Kėvišo pripranta. Antai valdžia kėsinasi į piliečių privačiai kauptas pensijas. Sako: tik su gerąja fėja „Sodra“ – ir laimėj, ir nelaimėj! Piliečiai senjorai atitaria: atimti ir „Sodrai“ atiduoti!

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Ar savo šeimą į užsienį išvežęs politikas turi teisę inicijuoti susitarimą dėl emigracijos? (429)

Šviežia emigracijos statistika jau tampa panaši į pavojaus sireną, reguliariai įjungiamą per civilinės saugos specialistų atliekamus bandymus – skamba grėsmingai, bet niekas nekreipia dėmesio. Politikai reaguoja į ją pagal įprastą schemą: reikia kažką daryti. Nelabai svarbu ką, nes visi žino, kad iš to darymo naudos bus tik patiems darytojams.