– Emm. O čia kas per hibridas?
– Čia tokia situacija, kai visi pasiruošę vieni kitiems gerkles perpjauti, bet viešumoje šypsosi ir valiūkiškai mojuoja rankele. Supranti? Ne? Labai sunku apibrėžti moksliškai.
– Tai gal gali pavyzdžiais?
– Nu, žiūrėk. Koks docentas gali skaitomiausiame portale didžiausiai auditorijai parašyti kažkokius naivius išvedžiojimus, nes jam kas nors sunkiai apsibrėžia, pavyzdžiui. Iš pradžių visi stebisi, po to, ypač, kai tai kartojasi, atsiranda tūkstančiai norinčių jam ežio kelnėse, bet kas vyksta iš tiesų?
– Ir kas?
– Nieko. Jis toliau rašo, o mes visi šlovinam žodžio laisvę.
– Aaaa...mmm....
– Matau, kad dar nesupratai. Kitas pavyzdys: kokia Palanga pasiruošusi Užkalniui gerklę perkąst.
– Oi, tai ne tik Palanga!
– Jo. Bet kas vyksta, kai Užkalnis nuvažiuoja į Palangą? Ar kur kitur? Visi lankstosi, kaktomis batus bučiuoja, „štai, prašome, mielas sveteli, užeikite, skaniausiai pavalgydinsime, dėl jūsų net antrą mikrobanginę įjungsime“. Tai čia irgi yra hibridinė taika.
– Aaaa, jau darosi aiškiau.
– Arba, žiūrėk, Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad galimai girtą vairuotoją persekiojęs ir jo keleivį netyčia pašovęs policininkas perlenkė lazdą ir gavo metus lygtinai. Sveikas protas lyg ir sako, kad tokioje situacijoje lazdos perlenkimas būtų nebent tada, kai policininkas būtų vidury miesto iš tanko ar kokio Buko šaudęs perspėjamuosius šūvius, ane?
– Nu, turbūt….
– Tai va. O, vat, teisiškai išeina kitaip. Tai vadinasi hibridinė taika su sveiku protu.
– Gerai. O kaip tada pavadinti situaciją, kai didžiausia šalyje įdarbinimo agentūra sugeba į aukštas pareigas įkišti visiškai susimovusį kadrą?
– Puikus agentūros darbas. Juokauju, iš tikrųjų tai – politinė kasdienybė.
– Ir kai tai niekam neužkliūva, o tik žurnalistams?
– Hibridinė taika!
– A, tai čia pats netyčia pateikiau pavyzdį.
– Taip, ir gerą. O kai susimovęs kadras yra išviešinamas ir dėl to pats „įsižeidęs“ pasitraukia iš normaliame gyvenime jam niekaip netraukiančių pareigų, šį procesą vadiname „jį atleido savo noru“.
– Gerai. O kaip tada pavadinti kolektyvą, kuriame visi viešai sakosi dirbantys surėmę pečius ir žada nuversti kalnus vardan kitų, o iš tikrųjų mielai vieni kitiems išdaužytų snukius ir po to tiesiog pasnaustų?
– Neabejotinai – hibridinė koalicija.
– Aaa….
– Dar po bokalą?
– Ne, jau trauksiu namo. Pas mus su Kristina tokia neapibrėžta situacija namuose, praktiškai – hibridinė taika. Tai geriau šiandien neperlenkti lazdos.