K. Stankutė-Jaščemskienė. Penki pasiūlymai, kad daugiau lietuvių grįžtų

 (213)
Šiuo metu šalies politinis elitas ir vyriausybė aktyviai diskutuoja, reikia ar nereikia nacionalinio susitarimo dėl emigracijos mažinimo, suka galvas, kas gi sustabdytų emigracijos procesus ir apverstų šiandienos tendencijas – daugiau lietuvių grįžtų gyventi ir kurti tėvynėje, o ne išvyktų darbuotis svetur.
Kotryna Stankutė-Jaščemskienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Man pasisekė, nes po kelių metų praleistų dirbant Singapūre grįžusi gavau galimybę kasdien darbuotis ir bendrauti su „Global Lithuanian Leaders“ tinklo nariais – tarptautiniais lietuvių profesionalais ir mokslininkais, pasklidusiais po visą pasaulį, užsienio universitetuose studijuojančiu jaunimu. Bendraujant su jais išsigrynino keletas svarbių pasiūlymų ir receptų migracijos iššūkiams spręsti.

1. Geros istorijos. Taip, dideliais mastais išvykstantys lietuviai ir liūdna statistika nelabai gali būti gera naujiena. Bet kviečiu dalintis daugiau asmeninių sėkmingų istorijų apie po tarptautinės patirties ar mokslų, sunkių ar lengvų darbų į Lietuvą grįžtančius ir įsitvirtinusius tautiečius. Juk daug žmonių grįžta po trijų, dešimties ar net penkiolikos metų, parsiveža šeimas ir kuriasi sostinėje bei regionuose. Čia įsidarbina tarptautinio arba lietuviško kapitalo įmonėse, kuria savo mažus ar didelius verslus Anykščiuose, Akmenėje, Šalčininkuose įdarbindami savo gimtojo krašto žmones arba netgi parvykti prisikviečia iš svetur.

Tiesiog atraskime ir viešinkime tas gyvas ir tikras istorijas. Pavyzdžiui, apie Joną Sluckų, grįžusį iš Skandinavijos ir parsivedusį investuotoją į jo įkurtą „Bigso“ fabriką, kuriame šiandien įdarbinti 350 darbuotojų Akmenės rajone. Arba į Uteną grįžusius Povilą ir Vaidą Jankauskus, atidariusius vietinių ir sostinės smaližių pamėgtą kepyklėlę „Vanilinis dangus“. Arba apie į lazerių įmonę „Šviesos konversija“ po studijų grįžusį ir tokiu sprendimu besidžiaugiantį Mindaugą Šarpį. Ir daug daug kitų. Tad kviečiu visus žurnalistus ir tinklaraštininkus, feisbuko rašytojus, nuomonių lyderius atrasti ir kalbinti grįžusius į Lietuvą tautiečius. Apie sėkmes, iššūkius, pageidavimus ir pasiūlymus kaip būtų lengviau įsikurti grįžusiems. Šį kartą kaip ir daugelį kitų tikiu, jog pokyčio jėga slypi jūsų pozityviose istorijose.

2. Plėtokime ir remkime jau sėkmingai gyvuojančias iniciatyvas. Pavyzdžiui, pagal programą „Kurk Lietuvai“ dirbti valstybiniame sektoriuje sugrįžo jau 108 jauni profesionalai, iš kurių 3 tapo premjero Sauliaus Skvernelio patarėjais, o neseniai startavusi „Global Lithuanian Leaders“ programa „Talentai Lietuvai“ po studijų užsienyje jau pritraukė 35 absolventus į lyderiaujančias įmones Lietuvoje, atrinktus iš 600 norėjusių. „Renkuosi Lietuvą“ yra dar vienas projektas, vieno langelio emigrantams tinklapis, kurį kuruodami kol kas per galvas verčiasi tik du žmonės dėl finansavimo stokos. O kur dar „Backto.lt“ renginiai, savo lėšomis finansuojami iniciatyvaus verslininko Lino Stankaus, kurių metu yra vykstama į gausiausias jaunimo bendruomenes užsienyje papasakoti apie karjeros galimybes Lietuvoje ir pakviesti grįžti. Ir dar nemažai užgimstančių kitų iniciatyvų, skirtų kviesti, įdarbinti, jungti, kurioms reikia daugiau viešumo, darbuotojų, paramos.

3. Palaikykime ryšį. Didžioji dalis kalbintų išvykusiųjų klausia ne „ar grįžti“, o „kada grįžti“. Tiesiog vieni dar kuria savo karjerą, kurios patirtį po metų ar kelių galės įdarbinti Lietuvoje, dalis dar studijuoja, dalis dairosi į viešąją komunikacijos erdvę ir, skaitydami apie korupcijos skandalus, laukia tos šviesesnės akimirkos parsivežti šeimą į jau pasikeitusią Lietuvą. Sakysit, grįžk ir keisk ją pats. Dalis taip ir daro, tačiau ne visi žmonės tiki, kad gali kažką pakeisti ir laukia tinkamo meto. O dalis – pasaulio piliečiai ir atradę, ar manantys atradę, geresnių galimybių svetur – gal ir visai nesiruošia parvažiuoti.

Praėjusią savaitę išsiuntėme laiškus 200 GLL tinkle esančių doktorantų, profesorių ir tyrėjų su klausimu, ar norėtų palaikyti artimesnį ryšį, išgirsti apie Lietuvos mokslo pasiekimus ir reformas, galimybes ir kvietimus bendradarbiauti. Didžioji dauguma atrašė su entuziazmu ir aiškia žinute: „Taip, tik sakykit, kuo galime padėti“.
Kotryna Stankutė-Jaščemskienė

Tad palaikykime pozityvų ryšį su globaliais lietuviais, kurie noriai jungiasi į bendruomenes ir tinklus, klauskime jų patarimo, kvieskime dalintis žiniomis ir būti mūsų šalies ambasadoriais. Tokio didelio organizuoto tinklo Lietuvai pavydi daug šalių. Juk nepaisant to, ar esi žmogus, ar verslas, ar šalis, turėti savo ambasadorių ir draugų tinklą yra ypač svarbu. Per juos ateina tarptautinės investicijos (bent 10 didžiausių investuotojų Lietuvoje atėjo per lietuviškų šaknų turinčius profesionalus), atsiveria rinkos eksportui, garsinamas Lietuvos vardas talentingų kūrėjų ir sportininkų pasiekimais. Kurkime ryšį ir stiprų globalų tinklą, ne klijuokime „emigranto“ etiketes…

4. Mokslininkų tinklas Lietuvai. Mokslas ir švietimas yra bet kurios šalies sėkmės pagrindas, nes taip yra kuriama sąmoninga, mąstanti visuomenė. Nekalbant apie svarbias reformas, yra gyvybiškai reikalingi tarptautiniuose universitetuose dirbantys lietuvių akademikai, sėkmingoms laboratorijoms vadovaujantys mūsų talentai. Praėjusią savaitę išsiuntėme laiškus 200 GLL tinkle esančių doktorantų, profesorių ir tyrėjų su klausimu, ar norėtų palaikyti artimesnį ryšį, išgirsti apie Lietuvos mokslo pasiekimus ir reformas, galimybes ir kvietimus bendradarbiauti. Didžioji dauguma atrašė su entuziazmu ir aiškia žinute: „Taip, tik sakykit, kuo galime padėti“.

5. Tarptautiniai darbuotojai Lietuvai. Žinoma, kol didelė tautos dalis gyvena svetur, trūksta rankų atlikti darbams, kelti BVP ir išlaikyti senolius. Tad būkime atviresni kitų šalių darbo jėgai. Pažvelkime į Airiją: nuo 2008 metų pasaulinės ekonomikos krizės iš šalies išvyko ketvirtadalis milijono airių. Tačiau šalis ėmėsi traukti tarptautinius talentus ir investuotojus, kurie sustiprino ekonomiką. Airija vėl tapo šalimi, kurioje norisi gyventi, grįžo daug prieš tai išvykusių piliečių. Nes žmonės renkasi kur gyventi pagal karjeros galimybes, gyvenimo kokybę po darbo ir dinamišką, saugią aplinką. O užsieniečiai, pažvelgus į sėkmingiausių, inovatyviausių šalių pavyzdžius, kuria didelę pridėtinę vertę, jei teisingai juos integruoji ir prisitrauki reikiamų specialistų ar amatininkų.

O kol kuriame ryšius ir palaikome sėkmingas iniciatyvas, stipriai ir vieningai darbuokimės tam, kad sumažintumėm socialinę atskirtį, įtvirtintumėm skaidrumą, susitvarkytumėm mokestinę sistemą ir paskatintumėm kurtis jaunus verslus, aktyviai kovokime už tarptautinius investuotojus ir užtikrinkime žmonių bendruomeniškumą. Kviečiu prie to prisidėti – kur bebūtumėt. Juk patys kuriame mūsų Lietuvą.

Šiandien pasaulyje daugiau nei 215 milijonų žmonių gyvena kitoje šalyje nei gimė. Dėl technologijų, greito susisiekimo ir komunikacijos priemonių, tikriausiai pirmą kartą istorijoje geografija nenustato žmogaus identiteto. Žmonės kartu gali būti ir ten, ir čia, turintys visas pareigas bei teises šalies, kurioje gyvena, tačiau išlaikyti artimą ryšį su gimtąja šalimi. Šis tarptautiškumas gali būti itin vertingas, todėl vis daugiau valstybių kuria ir stiprina nacionalines strategijas su savo diaspora, tautos dalimi, pasklidusia po pasaulį, suprasdamos, kokį svarbų vaidmenį jie gali suvaidinti šalies augime, net negrįždami nuolatos gyventi. Protų nutekėjimas tampa protų cirkuliacija ir protų mainais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

R. Valatka. Emigracija kaip XXI a. lietuvių, žemaičių ir kalnėnų rezistencija (396)

Esencija ir emigracija. Du banalūs lietuviški dalykai. Bet gali įmagnetinti net pliauską. Vos pasigirdus vienam iš tų žodžių dūžta taurės, pasipila abipusiai užgauliojimai, premjeras virsta mužiku, brolis eina prieš brolį, konservatorius stoja prieš konservatorių. O dabar, kai du viename, Lietuva – lyg antra Sodoma ir Gomora.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Pratybų „Zapad 2017“ metu vertėtų atidžiau stebėti, kas vyks ties Varviške (313)

Kapčiamiesčio seniūnas Vidmantas Dambrauskas, prieš pradėdamas šeimininkauti šioje pietiniame Lietuvos kampe tarp Baltarusijos ir Lenkijos įsiterpusioje seniūnijoje spėjęs pavadovauti ne vienai pasienio užkardai ir tebesidomintis krašto saugumo reikalais, sako, kad artėjančios bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“ jam kelia vis didesnį nerimą.

Sekmadienio Evangelija. Tarnaitė, vardu Rodė (221)

Petras atėjo prie Morkumi vadinamo Jono motinos Marijos namų, kur nemažas būrys buvo susirinkęs melstis. Jis pasibeldė į lauko duris. Tarnaitė, vardu Rodė, nuėjo paklausti, kas ten.

A. Milašius. Užteks smaugti piliečių pinigines (167)

Remiantis populiaria Lietuvoje ekonomikos teorija, visa ko pagrindas ir gėrio šaltinis yra beprotiškas taupumas bei totalus savęs varžymas bei plakimas.

Mūšis 6000 m aukštyje: glotniai nusiskutome, kad negyvi gražiau atrodytume (380)

Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – legendinio suomių padangių aso Ilmario Juutilaineno atsiminimus „Kaip aš kovojau su raudonaisiais“.