K. Kučiauskas. Svetimvardžius sulietuvino sovietai?

 (360)
Esu istorikas, ne kalbininkas. Dėl to tikrinių svetimžodžių rašymo kaitą galiu trumpai aptarti tik istoriniu, ne kalbiniu aspektu. Tam, kad išlikčiau sąžiningu, turiu prisipažinti, kad aptariamos temos specialiai ir nuodugniai netyriau.
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Ieškodamas atsakymų visai kitam istoriniam klausimui, netikėtai užčiuopiau tikrinių svetimžodžių vartosenos lietuvių kalboje kismą, o tai šiandienos Lietuvos piliečių pavardžių rašymo kontekste gali būti aktualu.

Neseniai savo straipsnyje DELFI Rimvydas Valatka klausė, „Iš kur ta kai kurių ypatų galvose neblėstanti komunistinė dogma, kad viskas, net žmogaus pavardė yra valstybės, o ne privati žmogaus nuosavybė?“. Šio teksto tikslas bent iš dalies atsakyti į šį klausimą. Kada, kokiu tikslu ir kokiu pagrindu lietuvių kalboje imta lietuvinti ne lietuviškas pavardes ir vietovardžius. R. Valatkos klausimas sufleruoja ir atspirties tašką – „komunistai“. Ir jis teisingas. Pamėginkime viską patikslinti.

Spauda yra geras kalbos madų ar palankumo kažkuriai politinei pozicijai indikatorius. Taip, sufleruoju ir pritariu jau anksčiau girdėtai minčiai, kad nelietuviškų (ir nebūtinai nelietuvių) pavardžių rašymo klausimas Lietuvoje yra politinis ir istoriškai nepagrįstas. Dar daugiau, jo nepagrįstumas – istoriškai pagrindžiamas. Nepretenduodamas į nuodugnią istorinę analizę, o tik į kelrodį galimam nuodugnesniam tyrimui, pagrindiniu šaltiniu pasirinkau tarpukario ir karo meto lietuvišką spaudą. Tuomet ji taip pat diktavo (arba kartojo) lietuvių kalbos madas (ar parėdymus).

Nepriklausomybės metais, iki Lietuvą pirmą kartą okupuojant sovietams, lietuviškoje spaudoje vartotos originalios užsienietiškų tikrinių daiktavardžių formos, kartais pridedant lietuviškas galūnes: Koelnas, E. Truuvere, H. Sepp, Ottawa, NewYorkas, W. Churchill, W. Churchillis,, Daily Telegraph“ ir t.t. Tai lengva stebėti užsienio įvykių apžvalgose. Tokia vartosena neprieštaravo ir 1938 m. Pavardžių įstatymui, teigusiam, kad nelietuviška pavardė gali būti rašoma ir „kaip savo kalba rašosi jos turėtojas“. Tokia tikrinių daiktavardžių vartosena kurį laiką tęsta ir pirmosios sovietinės okupacijos metu. Pavardžių originalios rašybos (tiesa, kartais įveliant klaidų) laikytasi ne tik užsienio įvykių apžvalgose, bet ir skelbiant rinkimų į Liaudies seimą rinkiminius sąrašus ar politines agitacijas 1940 m. liepą, t. y. kalbant apie vietinius: Jędrykowskis Stefan, Vołkowicz Stanisław, Atstovo drg. Jan Paszkiewicz kalba ir t.t. [žr. Vilniaus balsas, 1940-07-11 Nr. 160 (213) ir tolimesnius].

Bet tų pačių metų spalio pabaigoje spaudoje galime stebėti kardinalius pokyčius. Daugumą tikrinių svetimžodžių imama transkribuoti ir pereinama prie tokių darinių kaip Niū Jorkas, Grinvičas, Čerčilis, Nacional Ceitung, AsošieitidPres, Pa-de-Kalė,ar netgi rusų kalbos transkripcijos pavyzdžiu sudarytų Niū Jork Uerld Telegram, Uilis ir t.t. Kur šio pokyčio šaknys ir kas iniciatoriai?

1940 m. birželį Lietuvos SSR švietimo ministro Antano Venclovos įsakymu buvo sudaryta „kalbos žinovų komisija“ iki liepos 20 d. turėjusi „paruošti ir paskelbti mūsų kalbos rašybos reformą“ [Vilniaus balsas, 1940-08-18, Nr. 195 (248), p. 3]. Rašybos reformos komisijos pirmininku paskirtas tuometis švietimo viceministras Juozas Žiugžda, šiandien geriau žinomas kaip „juodosios“ Lietuvos TSR istorijos tomų redaktorius. Svarbiausias rašybos reformos tikslas –„įnešti lengvumo, aiškumo ir tikslumo į lietuvių kalbos rašybą“. Uždaviniai: sutvarkyti ir suvienodinti ilgųjų ir trumpųjų balsių, priebalsių rašybą (vietoj spiauti pereita prie spjauti, vietoj dirksnis prie dirgsnis, žodžio viduryje nebežymint balsių ilgumo, vietoje nežymėti pereita prie nežimėti), trumpų ir sutrumpėjusių žodžių rašybą (vietoj kažin-kas pereita prie kažin kas, kur-kas prie kur kas), dalelytę ne prijungti prie neigiamų žodžių (nebūtinai) ir t.t. Ir tik tarp kitko paminėta, kad „suvienodinamas ir svetimybių rašymas. Svetimieji tikriniai vardai lietuvių kalboje bus rašomi fonetiškai (išimtis bus daroma tik mokslo veikaluose)“ [Vilniaus balsas, 1940-08-25, Nr. 201 (254), p. 7].„Suvienodinimo linkme pasuktas svetimybių ir svetimų kalbų tikrinių vardų rašymas: visi jie lietuvinami, pvz. Engelsas, Leninas, Čerčilis, Vladivostokas“ [Darbo Lietuva, 1940-08-25, Nr. 72, p. 10].

Spaudoje taipogi aptinkame 1940 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojusią civilinės metrikacijos tvarką, kuri numatė, kad metrikuojamo Lietuvos SSR piliečio asmens vardas ir pavardė dokumentuose įrašomi „taip, kaip tariama lietuviškai, skliausteliuose gali būti pažymėta lotyniškomis raidėmis ir kaip rašoma svetimąja kalba surašytuose dokumentuose“ [Vilniau balsas, 1940-08-16, Nr. 193 (240), p. 5]. Štai taškas, nuo kurio vienų Lietuvos piliečių rašto tradicija supaprastinama kitų patogumui.

Tikslios minėtosios rašybos reformos įsigaliojimo datos nustatymui ir nuodugnaus jos pasekmių (nebūtinai absoliučiai blogų) analizei reikalingas gilesnis tyrimas, tačiau tikiuosi, kad išvardintos pastabos padės suvokti nenatūraliai atsiradusios šiandieninės problemos ištakas, bei bus atspirties tašku giliau šiuo klausimu besidomintiems, jei tokio iki šiol stokota.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

J. Lakis. Socialdemokratai, susiimkite, kol iš jūsų nekilo tik šukės (18)

Atviras laiškas LSDP nariams ir vadovybei. Gerbiamieji, kreipiuosi į Jus viešai, nes nesu tikras ar paprastas laiškas pasiektų tikrą adresatą.

I. Makaraitytė. Pasaka apie karalaitę Gretą apnuogino R. Karbauskį (1477)

Regis, ką tik Lietuva juokėsi iš vienos pasakos, kurią porino buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis. Kaip jis pasiskolino pinigų savo verslui plėtoti ir gyvenimo skubos prispirtas ėmė ir sudėjo juos į dėžutę nuo alkoholio butelio. Ir kelioms dienoms netgi pamiršo….

E. Lucasas. Ameriką Obama paliko silpnesnę, o jos priešus – stipresnius (99)

Barackas Obama siekė iš naujo nustatyti Amerikos vietą pasaulyje, bet iš tikrųjų ją tik išklibino. Jo pakili retorika, demonstruota 2009 metais sakant kalbą Kaire arba 2014-aisiais – Estijoje, negalėjo atsverti atšiaurios galios žaidimų tikrovės. Dabar Amerika yra silpnesnė negu buvo, o jos varžovai ir priešininkai sustiprėjo. Pakeisti šią padėtį visiškai įmanoma, bet tam reikalingi stipresni aljansai. Tuo tarpu per aštuonerius Obamos administracijos darbo metus Amerikos ryšiai su draugiškomis šalimis sustiprėjo.

A. Užkalnis. Mūsų tradicija – į užsienį važiuoja glušiai (834)

Pradžiai, kaip priklauso, anekdotas apie mezgimą. Kaip sužinoti, kad esi durnas? Kai gali pro vieną ausį virbalą įsikišti, pro kitą, ištraukti, ir protavimas lieka, kaip buvęs. Jei gali padaryti tą patį pratimą, ir net nežinoti, kiek turi ausų ir ar jos ant galvos auga kartu, ar atskirai, tai tada esi išvis retas talentas ir gali atstovauti mums visiems šalyje ir užsienyje.

V. Jokubauskas. Su traktoriumi per švietimo sistemą (160)

Visuomenėje neblėstant aikčiojimams ir susižavėjimui naująja Vyriausybe ir naujaisiais politikais, pamažu ima aiškėti tikrieji jų ketinimai. Pažadas atsigręžti į regionus virsta miražu ir, regis, panašu, jog regionų rinkėjai bėgdami nuo vilko užšoko ant meškos.