K. Jovaišas. Vaikas įmestas į šulinį? Pateikite 50 proc. teigiamos informacijos!

 (215)
Mes paprasti mirtingieji iki šiol klaidingai manėme, kad negatyvo ir pozityvo kokteilis anaiptol ne visuomet duoda puikų rezultatą. Pavyzdžiui, smarkiai prašovėme pro šalį, galvodami, kad šaukštas š..., supiltas į stiklainį uogienės, duos stiklainį š... Bet ne! – viską lemia svarbus faktorius – tinkamas negatyvo ir pozityvo santykis.
Karolis Jovaišas
© DELFI / Audrius Solominas

Pasirodo, magiška minėtų ingredientų proporcija penkiasdešimt su penkiasdešimt duos kulinarinį šedevrą. Bent jau taip mano viena gerbiama Seimo narė.

Tačiau pakilkime virš primityvių pilvo poreikių. Paimkime niekada neblėstančias žiaurumo istorijas, kurias prisimename tam, kad jos niekada nepasikartotų. Tarkim, žurnalistas demaskuoja melagį, kuris pateikia klaidinančią informaciją apie savo kilmę ir įrodo, kad jo tėvas buvo konclagerio viršininkas. Jis nuodijo žmones dujų kamerose, pjudė šunimis ar kitokiu būdu asmeniškai dalyvaudavo egzekucijose, tenkindamas savo sadistinius polinkius.

Štai čia šis žurnalistas turėtų griežtai pats save sudrausti ir pasakyti „Stop“. Likusią penkiasdešimt procentų teksto jis turėtų skirti tam, kad atskleistų ir teigiamą sadisto prigimties pusę, aprašydamas jo švelnų ir rūpestingą elgesį su žmona ir vaikais. Ypač pabrėždamas gerus šio gero šeimos tėvo gebėjimus sukurti intymią ir jaukią namų atmosferą, panaudojant tam reikalui, pavyzdžiui, toršerą, pagamintą iš puikiai išdirbtos žmogaus odos.

Mes nepelnytai pamirštame auksinį proporcijos dėsnį, kurį suformulavo įstabioji Dovilė Šakalienė. Išties, ar neturėtume atiduoti duoklės vatnikams, kurie atskleidė, jog išbuožintieji buvo išvežti į didingą ir žmogaus nepaliestą gamtą, kurioje išvengė karo baisumų.
Karolis Jovaišas

Kartais mes pašiepiame poziciją tų, kurie gyvulinius vagonus laiko geresniu variantu už „Ryainar“ salonus, o viešą priverstinį tuštinimąsi kitų akivaizdoje pranašesniu už naudojimąsi šiltu tualetu. Vėlgi mes nepelnytai pamirštame auksinį proporcijos dėsnį, kurį suformulavo įstabioji Dovilė Šakalienė. Išties, ar neturėtume atiduoti duoklės vatnikams, kurie atskleidė, jog išbuožintieji buvo išvežti į didingą ir žmogaus nepaliestą gamtą, kurioje išvengė karo baisumų.

Sakysite, ten alkani, pusnuogiai ir pastogės neturintys žmonės krito kaip musės, o gyvieji pavydėjo mirusiesiems, kurių kančios jau baigėsi? Ne, gerbiamieji, tokiais savo išsidirbinėjimais Jūs ne tik mirtinai įžeistumėte Dovilę, bet ir pažeistumėte auksinės proporcijos principą (toliau – ir DŠ dėsnį).

Nepaisant to, kad žmogus užmiršęs istoriją, lieka infantilus vaikas, vis dėlto aptarkime aktualias šių dienų problemas. Kas tik netingi, pašiepia neprilygstamojo Aurelijaus Verygos pastangas atpratinti lietuvį gerti. Vėlgi, vos ne kiekvienas skeptikas taip ir taikosi išjuokti blaivybės šalininkus, kurie šiurkščiai falsifikuodami oficialią statistiką, Europos vidutiniokus lietuvius pavertė pasaulio gėrimo čempionais. Nesvarbu, kad alkoholio maukimo prasme lietuviai net lygiuotis negali į tikruosius čemionus – rusus, kurie masiškai geria bojaryšniką ir viską, kas dega.

Jeigu, pavyzdžiui, sunkvežimis sumaitojo ir kruvinu faršu pavertė netikėtai į gatvę išbėgusią mažą mergytę ir tai padarė iš sielvarto paklaikusio tėvo akivaizdoje, tai nepamirškime ir teigiamos informacijos. Lygiai kaip ir tuomet, jeigu ką tik gimęs kūdikis yra įmestas į konteinerį, o vaikas – į šulinį.
Karolis Jovaišas

Maža to, skeptikai primena krachą patyrusį Gorbačiovo eksperimentą, taip pat ironizuoja, kad suomiai, kuriuos blaivininkai laiko sektinu pavyzdžiu, išryja netgi daugiau grynojo alkoholio už lietuvius, o Estiją išvis pavertė pigia girdykla. Ne, gerbiamieji, pakaks neigiamos informacijos. Prisiminę DŠ dėsnį, žemai nusilenkime prieš Lietuvos rūpintojėlį ir blaiviai įvertinkime šio Didžiojo tautos išblaivintojo pastangas.

Tuomet pasirodys, kad Išblaivintojas teisus, nes lietuviai, kitaip negu suomiai, tikrai nevažiuos gerti į Estiją, taip pat neieškos jokių įstatymo landų, o jeigu neįpirks legalaus, tai nepirks ir kontrabandinio alkoholio ir nevarys naminės. Tokia jau tautiečio prigimtis, kad jis verčiau inicijuos aukų rinkimą palaimintojo Aurelijaus paauksuotam paminklui, negu pirks tuos prakeiktus svaigalus.

Bet ką čia apie svaigalus, kai pikta lemtis visuomet greta ir neaplenkia pačių geriausių arba pažeidžiamiausių. Tačiau ir čia turėtume išlaikyti tinkamą negatyvo ir pozityvo santykį. Jeigu, pavyzdžiui, sunkvežimis sumaitojo ir kruvinu faršu pavertė netikėtai į gatvę išbėgusią mažą mergytę ir tai padarė iš sielvarto paklaikusio tėvo akivaizdoje, tai nepamirškime ir teigiamos informacijos. Lygiai kaip ir tuomet, jeigu ką tik gimęs kūdikis yra įmestas į konteinerį, o vaikas – į šulinį.
Kokia tai informacija? Aš asmeniškai jos neįžvelgiu, bet tai nieko nereiškia, nes žmogus, kuris vadovaujasi DŠ dėsniu, tokią informaciją būtinai suras. Kas tas žmogus? Tas, kuris pats suformulavo ar pagarsino kitų suformuluotą auksinės proporcijos principą, kurio esmė – subalansuotas teigiamos ir neigiamos informacijos santykis. Lygiai perpus tos ir tos.

Kadangi šis dėsnis gali reikšmingai palengvinti sunkų tautiečio gyvenimą, siūlau DELFI arba Žurnalistų sąjungai įsteigti pereinamąją Dovilės taurę, kuri būtų įteikiama už didžiausią išminties perlų koncentraciją trumpiausiame tekste. Žinoma, pirmoji šios taurės laimėtoja akivaizdi – pati Dovilė Šakalienė. Tačiau jai nederėtų užmigti ant laurų. Ypač, kai tiek daug tautos išrinktųjų visu šimtu procentų atitinka gebėjimus, reikalingus Dovilės taurei laimėti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

I. Makaraitytė. Ne M. Bastys yra sužaidęs svarbiausią žaidimą (66)

Pirmasis komentaras, kuris pasiekė vos tik perskaičius naujieną, jog Vokietijoje profesorius Liudas Mažylis atrado Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalas buvo štai toks: čia greičiausiai viskas suplanuota. Šis atradimas esą buvo suderintas, apie Aktą buvo jau žinoma, tik paviešinta dėl to garsaus milijono abipusiai naudingai abiem dalyvaujančioms pusėms.

M. Ališauskienė. Keturiasdešimtmečių vidutinybių karta su sovietinėmis vertybėmis? (154)

Prieš kurį laiką aprašiau vieną iš Lietuvos visuomenės viešajame gyvenime vykstančios kartų kaitos kontekste besiformuojančių socialinių grupių tipų – „jaunuosius disidentus”.

A. Repečka. Viskas dėl pachmielo (62)

Vakarų Europoje gausu problemų dėl alkoholio vartojimo. Bet šalyse, kurios buvo okupuotos kelis šimtmečius carinės Rusijos ir pusę amžiaus sovietinės imperijos, tokių problemų dešimteriopai daugiau. Kodėl toks milžiniškas skirtumas, nors suvartojamo alkoholio kiekis iš esmės nesiskiria? Kodėl kuo ilgesnis buvo okupacijos laikas, tuo alkoholinės problemos skaudesnės? Tik aklas nemato, kad skirtumą lemia alkoholio vartojimo kultūra: papročiai, elgesio taisyklės ir normos.

A. Užkalnis. Mums reikia daugiau ginklų, ne mažiau (164)

Tragedijos pasipylė Lietuvoje viena po kitos, kaip blogos televizijos laidos, kurios dauginasi ir veisiasi prodiuserinėse kompanijose, kaip negražūs triušiai.

S. Jurkevičius. Trys pagrindinės Lietuvos švietimo sistemos problemos (470)

Šiandieniniame Lietuvos švietime būtų galima išskirti tris pagrindines problemas, kurios išreiškia visos sistemos būklę. Pirmoji problema, kuri vis labiau tampa grėsminga šalies ateičiai, yra blogėjanti mokymo(si) kokybė.