K. Girnius. „Valstiečiai“ turi bent keletą gerų bruožų

Jei tiki tuo, ką skaitai, atrodo, kad „valstiečių“ nuodėmės didelės ir jų daug. Jie laimėjo parlamento rinkimus, tuo atimdami pergalę iš labiau vertų modernių partijų. Jie greit sudarė valdančiąją koaliciją, bet, deja, ne su tinkamiausia partija.

„Valstiečiai“ (LŽVS) sutaria su prezidente, kuri nevetavo jų kandidatų į ministrus, kaip vetavo Darbo partijos prieš ketverius metus. Naujoji Vyriausybė net negebėjo parengti tinkamos Vyriausybės programos, bet ji vis tiek buvo patvirtinta. Naujausios apklausos rodo, kad, nepaisant kai kurių suklupimų, LŽVS populiarumas tik didėja. Nuo visų gyventojų jiems balsą atiduotų 31,5 proc., o nuo balsuojančių – 45,5 proc. Saulius Skvernelis net populiaresnis už prezidentę. Nors tikinama, kad neilgam, nes tai tik dėl inercijos. Tiesiog nesuprantama, kaip jie drįso sutrikdyti visažinių planus, aukštyn kojomis apversti pageidaujamą tvarką.

Politikai ir nemažai apžvalgininkų piktdžiugiškai laukia, kad „valstiečiai“ sukluptų, jų populiarumo burbulas susprogtų ir kad Lietuvos politika grįžtų į senąsias vėžes. Bet tai nėra lengvai įgyvendintinas siekis, nes smarkiai pakito Lietuvos politikos gamtovaizdis. Darbo partija žlunga, gal jau žlugusi. Tuo pačiu keliu, nors ir lėčiau, suka „Tvarka ir teisingumas“. Korupcijos skandalai sukompromitavo liberalus ir socdemus, konservatoriams vadovauja abejotinų gabumų politinis neofitas. Dar per anksti palaidoti tris pastarąsias partijas, bet jos greit neatgaus ankstesnio žavesio.

Nauja valdžia neišvengiamai sulaukia kritikos. Kitų partijų politikai ras įvairiausių trūkumų Vyriausybės darbuose ir skubės į tai atkreipti rinkėjų dėmesį. Neatsiliks ir apžvalgininkai, kuriems gerokai sunkiau įžvelgti teigiamų poslinkių negu tyčiotis iš tikrų ar menamų valdžios klaidų ir suklupimų. Kritikos tikrai reikia. Bet tulžies daugiau negu įprasta. Akivaizdi ir didžiadvasiškumo stoka bei provincialus smulkmeniškumas. Ką begalvotum, per rinkimus pasisakė Lietuvos žmonės. Jie valdžią patikėjo „valstiečiams“ ir jų į koaliciją pakviestiems socdemams. Manytum, kad gal mėnesį ar du būtų galima pagerbti Lietuvos žmonių pasirinkimą, arba bent sutvardyti pykčio ir paniekos proveržius. Prezidentas Barackas Obama pasveikimo rinkimus laimėjusį Donaldą Trumpą ir palinkėjo jam sėkmės, nurodydamas, kad Trumpo sėkmė bus ir JAV sėkmė. Lietuvoje tokio valstybinio mąstymo reikia ieškoti su žiburiu.

Šiuo atžvilgiu ryškiai išsiskiria prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasveikinusi „valstiečius“ su pergale ir linkėjusi jiems sėkmės. Ji pažymėjo, kad Vyriausybės programa pagrįsta gerais ketinimais. „Ir tai yra gerai, nes turime turėti viltį, turime turėti ambicijų, turime turėti norų kažką gerinti“. Bet ir „valstiečiai“ strategiškai sužaidė, siekdami laimėti prezidentės palankumą, derindami savo kandidatus į ministrus, ir duodami suprasti, kad užsienio ir gynybos politika liks prezidentės rankose. Tuo išvengiama galimos trinties priežasties, juolab, kad „valstiečiams“ šie klausimai yra antraeiliai. Savo rinkimų programoje jie gynybos politiką apibūdino penkiais trumpais sakiniais, tiek pat sakinių užteko užsienio politikos gairėms nubrėžti. Diplomatiškai elgiamasi ne tik su prezidente. S. Skvernelis praeitą savaitę susitiko su ES šalių ambasadoriais, kurie jautėsi pagerbti, kad premjeras juos priėmė, vos pradėjęs vadovauti Vyriausybei. Pirmieji pranešimai, kuriuos jie siųs į savo sostines, bus teigiami.

Nelengva vienaprasmiškai vertinti pirmuosius „valstiečių“ veiksmus ir žodžius. Yra daug improvizacijos, skubėjimo, neatsargaus kalbėjimo, neapgalvotų pasiūlymų. To reikia laukti, nes LŽVS dar tik kuriasi, jos nariai, net ministrai, vienas kito gerai nepažįsta, nėra dirbę kartu, neturi politinės, dažnai ir administracinės patirties. Nežinia, kaip greit jie gebės suderinti savo veikimą, ar taps darnia komanda, ar LŽVS sulauks kritikų numatomo ir pageidaujamo likimo, būtent, partija išsiskaidys, ir jos nariai išsivaikščios kadencijai nesibaigus.

Galima įžiūrėti ir teigiamų, ir neigiamų bruožų. Imtasi drąsių, populistams nebūdingų žingsnių, pvz., nutarimas nepratęsti PVM lengvatų šildymui. Nors kai kurie džiaugsis, jog turtuoliai turės mokėti daugiau, daugelis gyventojų pasipiktins, nes ir jie turės mokėti daugiau, o pinigų ir taip trūksta. Padidintas akcizas alkoholiui pradžiugins kaimo moteris, bet ne jų vyrus. Draudimo apmokestinimas PVM irgi smogtų per kišenę. Vienas pažįstamas šmaikštavo, kad pabranginęs šildymą, alkoholį ir draudimą Ramūnas Karbauskis neteks kaimo paramos. „Valstiečiai“ jau pranešė, kad 2017 m. pensijos nebus didinamos 40 eurų, kaip jie žadėjo, reikės tenkintis 20 eurų. Toks atvirumas yra pagirtinas.

Kitas teigiamas „valstiečių“ bruožas – ryžtas vertinti, o reikalui esant, keisti savo nutarimus. Premjeras S. Skvernelis sako, kad stebės akcizų alkoholiui didėjimo pasekmės šalies ūkiui, o jei programa nesukels pageidautino efekto, ji gali būti nutraukiama arba koreguojama. Ir dėl embrionų nusileista, pasiektas šioks toks kompromisas, nors šiuo atveju, užuot skubėjus, reikėjo itin atsargiai rengti įstatymo projektą ir plačiau tartis su ekspertais bei visuomene. Jei skubėta su embrionais, protingai nutarta pusmečiui atidėti Darbo kodekso bei socialinio modelio įstatymų paketo įsigaliojimą.

Nerimą kelia R. Karbauskio paternalizmas, įsitikinimas, kad reikia piliečius apsaugoti nuo klaidingų įsitikinimų ar veiksmų, imtis priemonių, kurios priverstų žmogų gyventi tam tikru būdu, didinant valstybės reguliavimą ir kišimąsi į vis platesnį gyvenimo sričių ratą. Padidinti akcizai alkoholiui, kalbos apie valstybinių alkoholio parduotuvių tinklą – tai tik vienas pavyzdys. Lapkričio pradžioje LVŽS iškėlė mintį, kad gal būtų pravartu panaikinti galimybę remti partijas iš gyventojų pajamų mokesčio dalies ir leisti skirti ją tik sveiką gyvenimo būdą propaguojančioms organizacijoms. Bet kas nutars, kas yra tas sveikas gyvenimo būdas (ar bus draudžiama valgyti mėsą?), kokios organizacijos jį puoselėja? O jei žmogus laisvas, jis laisvas ir nesveikai gyventi.