Nerimaujama dėl euro ateities, taip pat dėl Italijos bankų stabilumo. Graikijos įsiskolinimas auga, nesutariama dėl priemonių jam stabilizuoti ir mažinti.
Po „Brexit“ ir D. Trumpo pergalės europiečiai su nerimu žiūri į artėjančius rinkimus Nyderlanduose, Prancūzijoje, ir Vokietijoje. Nuogąstavimai veikiausiai perdėti. Prancūzijos Nacionalinio fronto vadovė Marine Le Pen pateks į antrąjį turą, bet ją gana lengvai įveiks nuosaikusis kandidatas, ar jis būtų iš kairės, ar iš dešinės. Neaišku, ar Vokietijos kanclerė Angela Merkel bus perrinkta, bet jai didžiausią pavojų kelia ne netradicinė dešiniųjų partija Alternative fuer Deutschland (AdF), kurios populiarumas net smuktelėjęs, bet naują kandidatą į kanclerius iškėlę socialdemokratai. Net jei Nyderlandų radikalai laimėtų daugiausiai mandatų, manoma, kad jie neras partnerių, su kuriais gebėtų sudaryti valdančiąją koaliciją.
Buvusiam Katalonijos prezidentui ir kitiems Katalonijos valdžios pareigūnams keliama byla dėl to, kad 2014 m. jie suorganizavo „viešas konsultacijas“ dėl nepriklausomybės, kuriose dalyvavo daugiau negu du milijonai katalonų. Jie esą nusidėjo įstatymams suorganizuodami balsavietes. Vico miestelio savivaldybės narė Joan Coma buvo sulaikyta ir apkaltinta maišto kurstymu, nes sakė, kad pilietinis nepaklusnumas yra priimtina priemonė nepriklausomybei iškovoti. Komentare dienraštyje „The New York Times“ dabartinė Katalonijos parlamento pirmininkė Carme Forcadell pažymi, kad ji apkaltinta nepagarba teismui ir savo pareigų nevykdymu, nes pernai liepą parlamentas svarstė ir balsavo už kelrodį į nepriklausomybę. Pasak Forcadell, ji esą nusidėjo, nes kaip parlamento pirmininkė parlamente surengė debatus, kurių reikalavo deputatų dauguma.
Parlamentas yra politinio žodžio šventovių šventovė. Deputatai turi turėti teisę galvoti, kaip nori, ir sakyti, ką galvoja, būdami tikri, kad nenukentės dėl savo žodžių. Priešingu atveju po kiek laiko baikštesnieji tylės, nereikš tikrosios savo nuomonės. Ispanijos valdžios mėginimai slopinti Katalonijos deputatų žodžio laisvę turėtų sulaukti griežto ir nedviprasmiško ES šalių pasmerkimo. Tačiau tyli ne tik Briuselis ir Berlynas, bet ir Lietuva, kuri dažnai vaizduojasi engiamųjų čempione.
Briuselio tyla nesuprantama ir dėl to, kad nėra jokios abejonės, kad kataloniečiai save laiko tauta, tad ir yra tauta. Narių savimonė ir apsisprendimas yra lemiami momentai, nesvarbu, ką galvoja pašaliniai. Patys ukrainiečiai, ne rusai sprendžia, ar jie yra atskira tauta, ar rusų tautos padalinys.Katalonai yra sena, istorinė tauta, kuri gebėjo išsaugoti savo kultūrą ir kalbą. Daugiau negu 7 milijonų žmonių kalba kataloniškai, gerokai daugiau negu švediškai, norvegiškai, ar lietuviškai. Tautų apsisprendimo teisė yra kertinis tarptautinės teisės principas, tad nevalia jo nepaisyti. Bet galima klausti, ar kataloniečiams protinga ją įgyvendinti dabar.
Ne visi kataloniečiai siekia nepriklausomybės. Prieš trejus metus apie 55 proc. palaikė nepriklausomybę, dabar mažiau negu pusė, paaiškėjus, kad pagrindinės nepriklausomybės siekiančios partijos vadovai buvo korumpuoti. Kitų entuziazmas tiesiog išseko, padėčiai neišjudėjus iš mirties taško. Netradicinė kairioji partija „Podemos“, kuri valdo Barseloną, kalba apie poreikį kurti „plurinacionalinę“ Ispaniją, bet nedetalizuoja, ką tai reiškia, kokią konkrečią formą turėtų šitokia valstybė. Vis dėlto beveik 80 proc. Katalonijos gyventojų mano, kad jie patys turi teisę spręsti savo likimą ir tai daryti referendumu.
Ispanijos valdžia neketina nusileisti dėl referendumo. Vieningos Ispanijos idėja yra populiari, didina valdančiosios koalicijos palaikymą. Atrodo, kad Madridas labiau linkęs derėtis, net daryti kai kurių nuolaidų. Katalonija gerokai daugiau įmoka į Ispanijos biudžetą negu gauna atgal, centrinė valdžia neproporcingai mažai investuoja į jos infrastruktūrą, tad Madridas galėtų įsipareigoti elgtis teisingiau. Bet vargu ar finansinės paskatos tenkins prisiekusius nepriklausomybės šalininkus ir net eilinius gyventojus, kurie mano, jog piliečiai turi teisę lemti savo likimą.
ES abejingumas, tylus pritarimas pagrindinių principų ir vertybių nepaisymui yra gėdingas, ypač šiomis dienomis, kai nuolat kartojama, kad reikia ginti vertybes (nuo Putino ir Trumpo). Nuogąstaujama dėl galimo referendumo rezultatų, prisimenant „Brexit“. Bet škotai nutarė nepalikti Britanijos, o tautų atsiskyrimas gali būti vaisingas, ką parodė Čekijos ir Slovakijos velvetinės skyrybos.