K. Girnius. Didysis laimikis – S. Skvernelis

 (242)
Saulius Skvernelis yra vienas populiariausių Lietuvos politikų. Sausį atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad net 59 procentai šalies gyventojų S. Skvernelį vertina palankiai ir tik 12 proc. nepalankiai. Šiuo atžvilgiu jis aiškiai lenkia premjerą Algirdą Butkevičių bei prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Saulius Skvernelis
© DELFI / Karolina Pansevič

Tiesa, jis gerokai atsilieka nuo abiejų politikų, kai klausiama, kuris visuomenės veikėjas geriausiai atstovauja apklausiamojo interesams. Kiekvienu atveju jo reitingai tokie, kokiais didžiuotųsi kiekvienas politikas. Nemažiau svarbu šiais rinkimų metais, kad jis nėra politiškai įsipareigojęs. Nors į Vyriausybę jį delegavo partija „Tvarka ir teisingumas“, jis dirba kaip nepriklausomas politikas, o ne partijos ginklanešys. Tad jis yra didysis pirminio rinkimų kampanijos etapo laimikis. Sustiprės toji partija, kuri įtikins jį stoti į jos gretas ir į jos kandidatų sąrašą.

S. Skvernelis turės iš ko rinktis. Bene visos didžiosios partijos, išskyrus gal konservatorius, norėtų jį pritraukti, tad jis gali rinktis ir iš dalies primesti savo sąlygas. Kalbama, kad „Tvarka ir teisingumas“ jam net siūlė partijos pirmininko postą. Bet ir to nebus gana. Partijos pirmininkas Rolandas Paksas ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas yra teisėsaugos organų taikiklyje. Žinant, kaip vangiai dirba šios organizacijos, manytina, kad partiją gaubs korupcijos šešėlis iki pat rinkimų, kas kenks ir taip menkiems jų šansams. Partija nėra vieninga. Esama trinties tarp partijos veteranų, tokių kaip Kęstas Komskis, ir migrantų iš „Drąsos kelio“. Yra reali tikimybė, kad tvarkiečiai neįveiks penkių procentų barjero, o jei įveiks, nebus kviečiami dalyvauti valdančioje koalicijoje. Dabartinėmis aplinkybėmis tik politinis savižudis stotų į „Tvarką ir teisingumą“, o S. Skvernelis toks nėra.

S. Skvernelis yra didysis pirminio rinkimų kampanijos etapo laimikis. Sustiprės toji partija, kuri įtikins jį stoti į jos gretas ir į jos kandidatų sąrašą.
Kęstutis Girnius

Liberalų sąjūdis irgi siekia pritraukti S. Skvernelį. Šiai partijai saulė pateka, numatoma, kad per šiuos rinkimus ji padidins deputatų skaičių ir taps stipriausia dešiniųjų partija. Antra vertus, gal šiek tiek skubama liberalus vainikuoti dar nelaimėtais laurais. Partija tvirtai pasirodė Europos parlamento ir savivaldybių rinkimuose, bet sėkmė turėjo savo kainą. Daugelis iškiliausių partijos narių – Petras Auštrevičius, Antanas Guoga, Algis Kašėta, Remigijus Šimašius – dirba savivaldybėse ir Europos parlamente, tad nekandidatuoja.

Nebus lengva juos pakeisti. Pastaruoju metu liberalai šiek tiek pakeitė ideologinį partijos profilį, nesitenkina pritraukti vien pasiturinčiųjų. Tad nėra ideologinių kliūčių S. Skverneliui sieti savo likimo su liberalais, bet nėra ir ypatingų paskatų.

Socdemai supranta, kad pergalė nėra užtikrinta, ir kad partija turi pasitempti, jei nori laimėti daugiausia mandatų. Socdemai yra itin silpni miestuose. V. Andriukaitis buvo vienintelis pasiekęs pergalę Vilniuje, visi socdemų kandidatai Kaune ir Klaipėdoje pralaimėjo. Partija atkakliai siekia didinti savo populiarumą miestuose, kandidatais kelia žinomas asmenybes, kaip sportininką Virgilijų Alekną, kompozitorių Faustą Latėną. Jie esą kalbina ir Rasą Budbergytę, nors 2005 m. priešinosi jos kandidatūrai į Valstybės kontrolierius. Bet itin svarbu pritraukti S. Skvernelį, tad jam esą siūloma net antra vieta sąraše. Neabejoju, kad jam pažadėta ir ministerija.

Yra vienas didelis minusas. Socdemai turi savo hierarchiją, savo komandą, nusistovėjusius vidaus ryšius, nors ir vyksta nemažai stumdymosi. S. Skvernelis ateitų kaip autsaideris, ir veikiausiai tokiu liktų.
Kęstutis Girnius

Yra vienas didelis minusas. Socdemai turi savo hierarchiją, savo komandą, nusistovėjusius vidaus ryšius, nors ir vyksta nemažai stumdymosi. S. Skvernelis ateitų kaip autsaideris, ir veikiausiai tokiu liktų. Savo ministeriją galėtų tvarkyti kaip nori, bet vargu, ar jis turėtų reikšmingo vaidmens, priimant kitus svarbius politinius sprendimus. Partijos viršūnės liks jam nepasiekiamos.

Jei nebūtų kitų alternatyvų, S. Skverneliui būtų racionalu prisišlieti prie socdemų. Bet yra geresnė alternatyva – Ramūno Karbauskio vadovaujama Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Dabar ją palaiko 6 proc. rinkėjų, tai yra mažiau negu darbiečius ir tvarkiečius. Bet sąjungos populiarumas tik kils. Neatmetu galimybės, kad per rinkimus „valstiečiai“ surinks daugiau negu 10 proc., gal net gerokai daugiau. Dabartiniai reitingai įspūdingi, prisiminus, jog neturėdama aiškesnio profilio ir veikėjų Vilniuje, partija rečiau patenka į žiniasklaidos akiratį, tad ir sulaukia mažiau dėmesio. Įsisiūbavus rinkimų kampanijai, padėtis pasikeis. R. Karbauskis turi itin teigiamą įvaizdį, ypač provincijoje, dėl kovos su alkoholizmu, sąžiningo elgesio su savo darbuotojais. Pritarimo sulauks jo iš dalies populistinis siūlymas įgyvendinti kompleksinę alkoholio prevencijos programą, didinti akcizus alkoholiui, uždirbtas pajamas panaudojant mokytojų algų didinimui.

„Valstiečiai“ pateks į valdančiąją koaliciją, ar jai vadovautų kairieji, ar dešinieji. Ir vieniems, ir kitiems valstiečių balsai bus reikalingi.
Kęstutis Girnius

Yra reali galimybė, kad tie amžinai nepatenkinti rinkėjai, kurie anksčiau atiduodavo savo balsus naujai įkurtoms partijoms, ar tai būtų Darbo partija, Tautos prisikėlimo partija, ar „Drąsos kelias“, laikys „valstiečius“ valdžia nesusitepusia partija ir juos palaikys. Nors kai kurios „valstiečių“ nuostatos, pvz., priešinimasis žemės pardavimui užsieniečiams, yra nepriimtinos didžiosios partijoms, tie nesutarimai neužkirstų kelio bendradarbiavimui. „Valstiečiai“ pateks į valdančiąją koaliciją, ar jai vadovautų kairieji, ar dešinieji. Ir vieniems, ir kitiems „valstiečių“ balsai bus reikalingi.

„Valstiečių“ palaikymas padidėtų, ypač miestuose, jei S. Skvernelis nutartų su jais kandidatuoti. Laimėtų ir S. Skvernelis. Kaip minėjau, „valstiečiai“ turėtų patekti į valdančiąją koaliciją, tad jis galėtų pretenduoti į ministro postą. Kitaip nei socdemų, iš dalies ir liberalų, Valstiečių sąjungos struktūra dar nėra sukalkėjusi, naujai atėjusiems lengviau integruotis ar perimti atsakingas pareigas. S. Skvernelis įgytų reikšmingą balsą nustatant partijos politikos gaires.

Nežinia, kokios yra S. Skvernelio ambicijos. Gal jis iš esmės yra policininkas, o Vidaus reikalų ministro postas jo siekių viršūnė. Tuo atveju tiktų ir liberalai bei socdemai. Jis galėtų ramiai gyventi Algirdo Butkevičiaus ar Eligijaus Masiulio paunksnėje. Bet jei jis turi didesnių planų, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga būtų palankesnis įrankis jiems įgyvendinti, o R. Karbauskis, kuris lyg šiol neturi tokių ambicijų, nebūtų jam nei varžovas, nei kliūtis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

V. Valiušaitis. Kokias Rusijos grimasas parodė NATO filmas apie „miško brolius“ (561)

„Iškreipta viešoji nuomonė yra lyg padirbti pinigai: ji reikalinga kaltiems žmonėms atitinkamai paveikti sąžininguosius, kad pastarieji, nė nesuvokdami ką darantys, įteisintų pirmųjų nusikaltimus“, – sakė Josephas-Marie de Maistre‘as, prancūzų mąstytojas, politikas ir diplomatas, vienas įtakingiausių XVIII a. pabaigos konservatyvizmo ideologų.

R. Valatka. Ar išgelbės Karbauskį LVŽS CK organas „Naisių pono teisybė“? (878)

Kuo blogiau, tuo geriau, sakydavo Kinijos komunistų pirmininkas Mao. Kuo dažniau užlipsiu ant grėblio, tuo akyse bus daugiau žiežirbų su pergale prieš Gretą suėdusią žiniasklaidą. Paskui pirmininką Mao tvatina sau į kaktą valstiečių pirmininkas Karbauskis. Paleisim savo gazietą, ir tauta sužinos, kiek daug mes, valstiečiai, jai gero padarėm.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Lietuvą kuria aktyviausių jos piliečių mažuma (169)

Vakarais jau visai rudeniškai triukšmauja žiogai, o į turgų ūkininkai susivežė maišus šviežių didelių raudonų bulvių keistu pavadinimu „Raudonoji Sonia“. Šermukšnio uogos jau paraudę, javai pageltę, po šv. Onos į laukus išvažiuos kombainai. Štai ir viskas, vasara beveik baigėsi taip ir neprasidėjusi, mums tebelaukiant bent savaitės tikrų karščių, nepertrauktų liūčių ar staigaus atšalimo.

Sekmadienio Evangelija. Rugiapjūtės belaukiant (885)

Jėzus pateikė minioms palyginimą: „Su Dangaus Karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau.

Šimtmečio intrigos. Sėkmingiausia lietuvių kontržvalgybos operacija: esminį vaidmenį suvaidino moteris (54)

1919 metų naktį iš rugpjūčio 27 į 28 dieną Lietuvos kariuomenės ryšių darbuotojas perduodamas telefonogramą išgirdo pašalinį balsą. Žodžiai buvo lenkiški. Po to linija nustojo veikti. Kaip paaiškės vėliau – tą naktį buvo nupjauta ne viena telefono linija, o vienoje vietoje buvo net išardytas geležinkelis. Greitai buvo suprasta, kad prasidėjo sąmokslas.