​​​K. Girnius. CŽV, JAV ir Lietuva – nuo praeities nepabėgsi

 (114)
Antradienį buvo paskelbta JAV Senato žvalgybos komiteto ataskaita apie Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadinamąją "sustiprinto tardymo" programą. Pagrindinės komiteto išvados, kad CŽV kankino teroristus, bet iš jų neišgavo jokios vertingos informacijos, kuria buvo galima užkirsti kelią naujiems išpuoliams, buvo seniai žinomos ir ilgų šališkų ginčų objektas.
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Išvadas atmetė respublikonai komiteto nariai, CŽV, buvęs viceprezidentas Dickas Cheney bei kiti atsakingi buvę prezidento Busho komandos nariai. Jie aiškino, jog ataskaitos paskelbimas pakenks JAV prestižui, skatins naujus prieš amerikiečius nukreiptus teroristų išpuolius, pakirs draugiškų šalių žvalgybos tarnybų pasitikėjimą CŽV. Beveik iki paskutinės minutės buvo stengiamasi sustabdyti ataskaitos viešinimą. Net užsienio reikalų ministras Johnas Kerry'is įspėjo apie pavojus, kuriuos gali sukelti paskelbimas.

Nei prezidentas Obama, nei Senato komiteto pirmininkė Dianne Feinstein nenusileido spaudimui. Savo įžangoje Feinstein pabrėžė, kad noras užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams nepateisina, nesušvelnina ir neatleidžia netinkamų veiksmų, o žvalgybos tarnybos veiksmai visuomet turi atspindėti valstybės principus, įstatymus bei normas.

Tada reikėjo ir dabar reikia sudaryti specialią komisiją, kuriai būtų suteikta tiek galių, kiek būtina nuodugniai ištirti šį klausimą, apklausinėti įsivėlusius VSD ir kitų žvalgybų pareigūnus, priversti juos perduoti visą su byla susietą medžiagą.
Kęstutis Girnius

​Kankinimai buvo kraupūs, nuožmesni negu daugelis įsivaizdavo, nedaug kuo skyrėsi nuo metodų, kurios naudoja žiauriausių totalitarinių valstybių smogikai. Kai kurių tarptautinių organizacijų vadovai reikalauja, kad programos vadovai ir vykdytojai būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Gal pasiseks gauti tarptautinių arešto orderių, bet JAV neišduos šių žmonių, nei iškels jiems bylų.

Todėl organizacijos American Civil Liberties Union (Amerikos pilietinių laisvių sąjunga) vykdantysis direktorius paragino prezidentą Obamą oficialiai suteikti malonę tardymo programos atsakingiems pareigūnams ir kitiems dalyviams, tuo aiškiai nurodant, kad jų veiksmai buvo nusikaltimai. Tai gal padės užtikrinti, jog JAV vyriausybė niekada ateityje nepritars kankinimams.

​Ataskaita yra ir liks kontroversinė. Po tardymo metodų aprašymų gerokai mažiau žmonių neigs, kad tardomieji buvo kankinami, nes negalima kitaip vadinti tardytojų veiksmų. Programos gynėjai dar ilgai aiškins, jog kankinimais buvo išgauta naudinga informacija, dėl kurios buvo išgelbėta nekaltų žmonių gyvybė. Jų gyvybės išsaugojimas esą atsveria kankinimų sukeltą blogį, juolab, kad buvo tardomi ne nekalti žmonės, bet teroristai, žudę ir ketinantys vėl žudyti. Esą akivaizdu, kad jei reikia rinktis tarp nekaltų žmonių gyvybių ir teroristo kankinimo, kurį jis išgyvens, pirmenybę reikia skirti nekaltiesiems.

Šitaip formuluojant klausimą, ne taip lengva užginčyti atsakymą. Bet teroristai neturėjo konkrečių žinių apie naujai rengiamą užpuolį, o informaciją apie al-Qaida vidaus struktūrą buvo galima išgauti, pasikliaujant žvalgybos medžiagą ir normalius tardymo būdus. Nebuvo to dramatiško pasirinkimo tarp dviejų blogybių, nes buvo daugelis kitų alternatyvų.

Kankinimai buvo kraupūs, nuožmesni negu daugelis įsivaizdavo, nedaug kuo skyrėsi nuo metodų, kurios naudoja žiauriausių totalitarinių valstybių smogikai. Kai kurių tarptautinių organizacijų vadovai reikalauja, kad programos vadovai ir vykdytojai būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Kęstutis Girnius

​Mėginama ginti CŽV pareigūnus, nurodant jų gerą valią ir patriotizmą. Prieš kelias dienas buvęs prezidentas Bušas pasakė, kad programos vykdytojai yra patriotai, o ataskaita nukryps nuo tiesos jei ji kaip nors menkins jų nuopelnus JAV. Tai buvo "tikrai geri žmonės” ir JAV pasisekė, kad savo šalyje ji turi tokius puikius žmones. Paskaičius tokias pastabas, sunku neprisiminti posakio, kad patriotizmas yra paskutinis niekšo prieglobstis. Jei niekaip kitaip negali pateisinti nešvarių darbelių, tai apsigaubk patriotizmo skraiste, siekiant sukelti regimybę, kad viskas daroma siekiant kitų gerovės. Bet negalima visko pateisinti patriotizmo vardu, ypač jei stengiamasi patriotizmą laikyti sektinu idealu, kuris išjudina asmens tauriausius jausmus. Reikia atsiriboti nuo sadistiškų CŽV kankintojų, o ne juos įrikiuoti į patriotų gretas.

​Pagaliau būta balsų, teigiančių, kad vos tapęs prezidentu Obama nedviprasmiškai uždraudė kankinimus, tad ėmėsi svarbiausio žingsnio. Nuodugnūs tyrimai ir detalūs praeities įvykių aiškinimai nepakeis padėties, tik suteiks JAV priešams medžiagas ją smerkti. Bet Obama suprato, kad negalima lengvabūdiškai nusigręžti nuo praeities, ir kad negalima atgailauti dėl neleistinų veiksmų be kaltės ir atsakomybės prisiėmimo. Šiuo atžvilgiu jis ir JAV išlaikė rimtą egzaminą, viešai pripažindami, jog Vašingtonas išdavė savo skelbiamus idealus.
​JAV žengė pirmą, nors ir kuklų žingsnį, konfrontuodamos negarbingus savo veiksmus.

O kaip Lietuva? Nors ataskaitoje užtušuotos vietos, kuriose konkrečiai įvardijamos šalys, kuriose CŽV turėjo savo kalėjimus, gana aišku, kad Lietuvoje buvo vadinamasis "violetinis" centras, jog tenai buvo laikomas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al-Hawsawis, kad centras buvo uždarytas 2006 m. Tai, kad nebuvo duotas leidimas gydyti Mustafos al-Hawsawio vietos ligoninėje rodo, jog kai kurie aukšti Lietuvos pareigūnai žinojo, kas vyko "violetiniame" centre, nors to gal nežinojo tuometinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

​Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad būtų prasminga atnaujinti tyrimus, jei pasisektų gauti naujos informacijos iš JAV. Lenkijos prokurorai, tiriantys bylą dėl slaptų kalėjimų Lenkijoje, dar vakar nurodė, kad prašys amerikiečius pasiųsti ataskaitos originalą. Labai abejoju, kad iki šiol atsisakiusi suteikti papildomos medžiagos JAV tai darytų dabar, arba kad perduotų necenzūruotą ir neužtušuotą ataskaitą. Tokia informacija palengvintų tyrimą, bet jos neturėjimas nepateisina Lietuvos ir Lenkijos teisėsaugos ir valdžios institucijų neveiklumo.

Parlamentinis tyrimas 2009 metų pabaigoje nustatė, kad Lietuvoje buvo du CŽV objektai, kad būtų CŽV skydžių į Lietuva, bet neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu. Buvo padaryti didelė klaida, kai buvo nutarta leisti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tirti šio klausimo. Komitetas neturėjo nei kompetencijos, nei galios, nei patirties nuodugnesniam tyrimui vykdyti.

Amerikos kongreso komitetai daro tyrimus, bet patyrę teisininkai ir advokatai, ne patys senatoriai, atlieka tiriamąjį darbą, jiems dar padeda didelis specialistų būrys. Senato ataskaitos parengimas kainavo 50 milijonų dolerių. JAV parodymus duodantieji yra prisaikdinti ir yra baudžiami už sąmoningą netiesos sakymą. Lietuvoje komitetui galima sakyti, ką norima. Tad nestebina, jog svarbiausi klausimai nebuvo atsakyti.

Tada reikėjo ir dabar reikia sudaryti specialią komisiją, kuriai būtų suteikta tiek galių, kiek būtina nuodugniai ištirti šį klausimą, apklausinėti įsivėlusius VSD ir kitų žvalgybų pareigūnus, priversti juos perduoti visą su byla susietą medžiagą. Svarbu ne tiek nustatyti, kokie įtariami teroristai buvo atgabenti į Lietuvą, kiek sužinoti, kaip CŽV centras buvo įkurtas Lietuvoje, kaip buvo apeinami Lietuvos įstatymai, ar iš tiesų buvo priimami sprendimai be prezidento žinios, ir kas juos darė; kitaip tariant, kokios buvo aplinkybės, lėmusios, kad Lietuvoje nebegaliojo teisinės valstybės principai. JAV ataskaita buvo paskelbta, kad tokie įvykiai nepasikartotų. Lietuvai dėl to pačios priežasties reikia panašios ataskaitos. Informacijos negavimas iš JAV negali būti dingstis nieko nedaryti.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

I. Makaraitytė. Prisigerti – prigimtinė lietuvio teisė (490)

Studentavimo laikais per vasaros atostogas mudvi su drauge laiko veltui nešvaistydavome ir važiuodavome užsidirbti mokslo metams. Į Norvegiją. Į begalinius braškių laukus. Kai braškės baigdavosi, visai šalia šiltnamiuose augo ilgavaisiai agurkai, ir ten darbo keliems studentams visada būdavo.

R. Kačinskas. Lietuva – Lenkija: kurkime ateitį kartu (126)

Įsisiūbavus diskusijai dėl NATO saugumo garantijų ir lenkų tautinės bendruomenės padėties Lietuvoje, netikėtai atsidūriau šios istorijos epicentre. Diskusiją išprovokavo Vytauto Didžiojo universiteto kartu su Lenkijos ambasada Vilniuje surengtos konferencijos, skirtos pažymėti Lietuvos - Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 25-etį, metu Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovo Jano Parys išsakyti teiginiai.

A. Užkalnis. Tavo naujasis nekentėjas yra tavo buvęs draugas (201)

Net jei esate labai geras, mielas žmogus (esu apie tokius girdėjęs, ir net kelis sutikau šiame gyvenime), turbūt žinote tokių, kas jūsų nemėgsta, o gal net ir nekenčia, arba jums už akių visaip liežuvauja ir drabsto jus purvais. Arba numanote, kad tokių yra.

N. Vasiliauskaitė. Kodėl nereikia balsuoti? (848)

„Balsuoti reikia“, – sako politiškai sąmoningi žmonės. Nes demokratija, nes esam piliečiai, nes „ką išsirinksim, tą turėsim“, nes „mažesnį blogį“, nes… Ir priduria: „vis dėlto“, „nepaisant visko“, „taip, jis konformistas ir kvailys, bet“, „nepatinka, tačiau kitaip juk ateis x“.

M. Kluonis. „Tautų Europos“ Lietuva turėtų vengti kaip karo, maro ir bado (316)

Liuksemburgo užsienio reikalų ministro Jeano Asselborno pareiškimas, kad Vengriją reikėtų išmesti iš Europos Sąjungos – puikiai atspindi Vakarų Europos šalių politikų ir visuomenių nuotaikas naujųjų Sąjungos narių atžvilgiu.