K. Girnius. Ar konservatorių gynybos planai realistiški?

 (448)
Šalies saugumą užtikrinanti gynyba yra geras dalykas, ypač prisiminus, kaip ilgai ir gėdingai Lietuva neįgyvendino savo įsipareigojimo NATO skirti 2 proc. BVP krašto apsaugai.
Kariai išvyksta į pratybas
Kariai išvyksta į pratybas
© Organizatorių nuotr.

Bet, perskaičius konservatorių rinkimų programą ir partijos Planą Lietuvai, kyla mintis, kad ir gero dalyko kartais per daug – turiu omenyje ne tik šokoladą ir konjaką. Visų ketinimų įgyvendinimas gali per brangiai kainuoti, ir ne tik finansiškai.

Konservatorių planas yra labai ambicingas:

- iki 2018 m ketinama skirti gynybai 2 proc. BVP. Čia „ne lubos, kurias turime pasiekti, o grindys, nuo kurių galime atsispirti“;
- iki 2020 m. profesinę kariuomenę turi sudaryti iki 30 000 karių, rezervą apie 60 000 parengtų žmonių;
- bus įvedama universali 9 mėn. karinė tarnyba vidurinį mokslą baigusiems vaikinams, visi sveiki turi tarnauti;
- kasmet bus parengiama 200-300 karininkų;
- bus formuojami KASP (krašto apsaugos savanorių pajėgos) vienetus kiekviename regione; pilnai integruos Šaulių sąjungos karinius būrius į Lietuvos kariuomenės vienetus.

Konservatoriai dar žada kareiviams orų ir visavertišką atlyginimą, ketina pasirūpinti į atsargą išeinančiųjų integravimu į darbo rinka, sudaryti palengvintas sąlygas būsto įsigijimui.

Siekiai tikrai įspūdingi. Jei planai būtų įgyvendinami, kariuomenėje tarnautų apie 30 000 profesionalų, iš kurių gal pusė būtų šauktiniai. Numatomas 60 000 karių rezervas, tad kalbama apie beveik 100 000 karių kariuomenę. Kyla daug klausimų. Kiek turėtų būti ilgai tarnaujančių karių profesionalų, kiek šauktinių, kaip šauktiniai bus apmokami ir apginkluojami, kokie konkretūs uždaviniai bus patikėti rezervui, kokia bus rezervų struktūra? Ar Lietuvai tikrai reikia tokio dydžio kariuomenės, kai šių metų rugsėjo 21 d. Vokietijos ginkluotąsias pajėgas sudarė 59 544 kareiviai? Kol kas nėra konkrečių atsakymų į šiuos klausimus.

Būtina nustatyti, kiek kainuos kariuomenės didinimas, iš kur bus gaunamos reikalingos lėšos, kur reikės karpyti valstybės išlaidas? Sunku įsivaizduoti, kad naujoji valdžia ras pakankamai pinigų ne tik didinti gynybos išlaidas, bet ir finansuoti konservatorių planus didinti pensijas, skirti daugiau lėšų mažų vaikų priežiūrai, padėti jaunoms šeimoms ir žmonėms su negalia.
Kęstutis Girnius

Kurį laiką Vakaruose buvo pabrėžiama profesionalių karių svarba, esą tik jie gali išmokti deramai valdyti naują sudėtingą karinę techniką, įgyti reikalingus kariavimo įgūdžius. Esą svarbiau turėti puikų startinį penketuką negu ilgą atsarginių suolelį. Bet būta ir manančiųjų, jog maža profesionali kariuomenė negebėtų viena apginti šalies, tad būtina sutelkti gausų ir gerai apmokytą rezervą.

Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Pastaruoju metu nuostatos šiek tiek keičiasi. Vokietija, kuri 2011 m. nutraukė šauktinių kvietimą, svarsto naują pilietinės gynybos strategiją, kurioje numatoma, kad krizės atvejais civiliai turėtų užtikrinti automobilių eismą, teikti kurą kariams, juos apnakvydinti. Nors nesitikima, jog šalį ištiktų nacionalinė nelaimė, vis dėlto reikia pasirengti galimam teroro išpuoliui arba hibridiniam konfliktui, kuris sukeltų grėsmę esminiai šalies infrastruktūrai. Atsisakiusi karinės prievolės 2010 m., Švedija svarsto ją sugražinti po trejų metų. Tik keli tūkstančiai būtų kviečiami tarnauti, nors savanoriai yra visada mielai priimami. Suomija seniai turi visuotinį jaunuolių šaukimą ir apie 80 proc. vaikinų atlieka karinę prievolę, kuri paprastai užtrunka pusmetį.

Reikia nuodugniai nagrinėti šiuos klausimus, pasitarti su NATO ir kitais sąjungininkais, išklausyti jų patarimų. Lietuvai reikia didesnės kariuomenės, tad ir šauktinių. Bet kiek? Kaip minėta, gausesnė ir turtingesnė Švedija svarsto galimybę tarnybon pakviesti vos kelis tūkstančius jaunuolių. Lietuva, turinti bendrą sieną su Rusija, yra labiau pažeidžiama, bet ar jai reikia ginkluotųjų pajėgų, kurios butų proporcingai tris ar net penkis kartus didesnės už kaimynų?

Konservatoriai ragina įvesti visuotinę karinę tarnybą vidurinę mokyklą baigusiems vaikinams. Kodėl ketinama šaukti tik vaikinus? Lyčių lygybės laikais nedera užmiršti merginų. Praėjo laikai, kai džentelmenas atidarydavo duris moteriai, bet reikalaudavo, jog ji pasiliktų virtuvėje. Jei yra lygios teisės, turėtų būti lygios pareigos. Merginos irgi turi tarnauti.
Kęstutis Girnius

Būtina nustatyti, kiek kainuos kariuomenės didinimas, iš kur bus gaunamos reikalingos lėšos, kur reikės karpyti valstybės išlaidas? Sunku įsivaizduoti, kad naujoji valdžia ras pakankamai pinigų ne tik didinti gynybos išlaidas, bet ir finansuoti konservatorių planus didinti pensijas, skirti daugiau lėšų mažų vaikų priežiūrai, padėti jaunoms šeimoms ir žmonėms su negalia. Pasaulio ūkio stagnacijos sąlygomis nerealistiška tikėtis didelio ūkio augimo. Jei gynybos išlaidos smarkiai augs socialinių paslaugų sąskaita, gali kilti plataus masto pasipiktinimas, sustiprėti jėgos, kurios sieks pasukti laikrodį atgal į 2013 m.

Konservatoriai ragina įvesti visuotinę karinę tarnybą vidurinę mokyklą baigusiems vaikinams. Kodėl ketinama šaukti tik vaikinus? Lyčių lygybės laikais nedera užmiršti merginų. Praėjo laikai, kai džentelmenas atidarydavo duris moteriai, bet reikalaudavo, jog ji pasiliktų virtuvėje. Jei yra lygios teisės, turėtų būti lygios pareigos. Merginos irgi turi tarnauti. Jos nebūtinai turi išmokti valdyti haubicą, nors nereikėtų drausti norinčiosioms įsigyti šią specialybę. Daugelis ekspertų mano, kad ateities karas būtų hibridinis. Būtų naudojamos karinės ir nekarinės priemonės, siekiant netikėtumu įgyti iniciatyvą, iškovoti psichologinių ir fizinių privalumų, pasikliaujant elektroninėmis ir kibernetinėmis operacijomis, sudėtinga ir greita informacija/dezinformacija, diplomatiniu ir ekonominiu spaudimu. Daugelis merginų būtų ne prastesni hibridinio karo kariai negu vaikinai, kai kuriose srityse jos gal būtų miklesnės ir veiksmingesnės. Ignoruoti pusę savo jaunimo yra per didelė prabanga tokiai mažai šaliai kaip Lietuvai.

Lengva sakyti, kad nenorime šiaudinių patriotų, kad tegul Lietuvą palieka tie, kurie abejingi jos saugumui. Bet kariuomenės didinimu siekiama stiprinti Lietuvos saugumą, o ne jam kenkti, tad reikia mėginti apskaičiuoti pasekmes.
Kęstutis Girnius

Prievolė turėtų būti taikoma ne tik vaikinams ir dėl kitos priežasties. Įvairiais atžvilgiais vaikinai yra labiau pažeidžiami, jų ateities perspektyvos, ko gero, prastesnės negu merginų, tai kodėl tik jie turi būti siunčiami į mišką pratyboms, o merginos – į aukštąsias mokyklas? Merginos vis labiau užvaldo aukštąsias mokyklas. 2015 m. merginos sudarė 54,7 proc. visų bakalauro ir profesinio bakalauro studijų studentų, vaikinai – 45,3 proc. Tais pačiais metais į Vilniaus universitetą įstojo 2196 merginos ir 1146 vyrai, taigi, santykis yra 2:1. Privaloma tarnyba vien vaikinams tik didins šią nerimą keliančią disproporciją. Metai praleisti atliekant prievolę mažins į universitetą stojančių vaikinų skaičių. Jei moterys neturės tarnauti, jos pradės ir baigs savo studijas metais anksčiau nei vyrai. Švedija nutarė, kad jei bus karinė prievolė, nebus lytinės diskriminacijos, bus kviečiamos ir merginos, ir vaikinai.

Konservatoriai, kaip ir kitos partijos, teisingai skiria ypatingą reikšmę pastangoms sustabdyti Lietuvos nukraujavimą per migraciją. Bet ar visuotinė karinė prievolė neskatins jaunimo emigruoti? Šia galimybę reikia nuodugniai ištirti. Lengva sakyti, kad nenorime šiaudinių patriotų, kad tegul Lietuvą palieka tie, kurie abejingi jos saugumui. Bet kariuomenės didinimu siekiama stiprinti Lietuvos saugumą, o ne jam kenkti, tad reikia mėginti apskaičiuoti pasekmes.

Karinę prievolę reikia taikyti merginoms ir vaikinams, bet ji neturėtų būti visuotinė. Skaidri ir sąžininga loterija užtikrintų, kad proporcingai tarnautų visų sluoksnių jaunuoliai. Itin svarbu laiduoti, jog vadinamojo elito vaikai neišsisukinėtų nuo tarnybos neva dėl sveikatos negalavimų ar kitais sumetimais. Elitas kaip tik turėtų skatinti savo atžalyną duoti pavyzdį bendramečiams. Priešingu atveju karinė prievolė gali būti diskredituota.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

V. Laučius. Kas iškėlė „valstiečius” ir kas juos gali nutrenkti žemyn (277)

„Valstiečiai” laimėjo todėl, kad žmonės išsiilgo tikresnės demokratijos ir pavargo nuo nebeįtikinamos propagandos, skleidžiamos ir sisteminių (tradicinių), ir nesisteminių partijų bei politikų („gelbėtojų”). LVŽS pergalė Seimo rinkimuose buvo demokratijos ilgesio pergalė prieš vyraujančią oligarchinę tikrenybę.

R. Valatka. Moterys – kaip biški karvės, vyrai – kaip girti veršiai, o valstybė – kaip ferma (1027)

Valstiečių Seimas dar nepatvirtino Vyriausybės, bet vieną absurdo rekordą jau pagerino. Kalbėdamas apie Seime kelinti metai vadalojamo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo dar vienas pataisas valstiečių kultūros genetikas Karbauskis, kaip jam įprasta, krito į ilgą logorėją ir Lietuvos moteris prilygino biški karvėms.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Sumokėkim ir prigimdys (122)

Gausus šlapias sniegas vis atkakliau stengiasi paslėpti palei Lazdijų – Alytaus kelią tarp kalvų išsibarsčiusias sodybas. Vis sunkiau įžiūrėdamas kelio ribas lėtinu greitį ir kaip tik tada pamatau stotelėje tris skirtingo dydžio figūras. Jauna moteris paleidžia vyresnėlio ranką ir mostu prašo sustoti.

Sekmadienio Evangelija. Judėjos dykumoje (97)

Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas. Jis skelbė Judėjos dykumoje: „Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus Karalystė.“

Nerimas dėl Baltijos valstybių: ar V. Putinas išmoko sovietų laikų pamokas? (672)

Be abejo, geografija nediktuoja visų įvykių eigos. Didžios idėjos ir didieji lyderiai yra dalis kintančio istorijos proceso. Bet visi jie priversti veikti geografijos rėmuose. Leidykla „Tyto alba“ pristato naują Timo Marshallo knygą „Tim Marshall. Geografijos įkaitai: dešimt žemėlapių, pasakančių viską, kas lemia pasaulio politiką“.