K. Girnius. Ar dabartinė Vyriausybė stovi ant iširimo slenksčio?

Gali susidaryti įspūdis, jog dabartinė valstiečių ir socdemų Vyriausybė stovi ant iširimo slenksčio. Valstiečių vadas Ramūnas Karbauskis penktadienį ultimatyviai reikalavo, kad socialdemokratai palaikytų visus jų siūlomus prekybos alkoholiu ribojimus. Priešingu atveju iškils klausimas dėl koalicijos likimo.

Kiti valstiečiai, tarp jų Povilas Urbšys, teigia, jog šią savaitę gali būti svarstomas klausimas dėl koalicijos tvarumo ir stabilumo. Jau anksčiau kilo abejonių dėl koalicijos ateities. Seimui svarstant galimybę riboti savivaldybių akcinių bendrovių vadovų kadencijas, buvo skundžiamasi, kad socdemai dirba išvien su opoziciniais konservatoriais.

Savo ruožtu socdemai ne kartą pareiškė, kad jie neketina pritarti draudimui prekiauti alkoholiu lauko kavinėse, taip pat priešinsis siūlymui leisti prekybą alkoholiu tik nuo 20 metų. Naujasis socdemų pirmininkas Gintautas Paluckas negali nusileisti. Jis buvo išrinktas iš dalies dėl savo pažado, jog socdemai iškovos didesnį vaidmenį Vyriausybės sprendimuose, toliau nebebus paklusniu pudeliu. Jeigu G. Paluckas nusileistų, žlugtų jo autoritetas ir patikimumas, jis liktų ne realiu, bet popieriniu vadovu. Be to, jei socdemai nori likti rimta politine jėga, o ne tik partija gebančia surinkti 8 – 10 proc. balsų, jie turi didinti savo viešąjį profilį, rodyti, kuo ji skiriasi nuo kitų partijų. To nepadarys, jei tūnos valstiečių šešėlyje.

R. Karbauskui bus sunku trauktis atgal. Jis ir kiti partijos sveikatingumo ajatolos yra tiek sureikšminę kovą su alkoholizmu, kad bet koks žingsnis atgal, net jei ir racionalus bei atitinkantis Lietuvos gyventojų nuostatas, būtų laikomas pagrindinių principų išdavyste. Ir parodytų, kad galima nepaisyti valstiečių grasinimų ir ultimatumų. Tad atrodo, kad, Cezario žodžiais, alea jacta est, burtas mestas, galutinai nutarta išaiškinti santykius.

Potencialūs koalicijos partneriai apspjaudė vieni kitus galimai lemtingų sprendimų išvakarėse. Trečiadienį Karbauskis puolė konservatorius, po dvejų dienų grasino nutraukti koalicijos sutartį su socdemais. Taigi, išbarė ir vienus, ir kitus.

Kęstutis Girnius

Nereikia skubėti su išvadomis. Juk visi pagrindiniai pjesės veikėjai yra politikos pradinukai, išskyrus gal G. Palucką. Nors R. Karbauskis pirmą kartą į Seimą buvo išrinktas 1996 m., o 2000 – 2001 m. net buvo Seimo pirmininko pavaduotojas, iki pernai metų rinkimų jis buvo labiau stebėtojas, o ne veikėjas. Patirties ir nuovokos stoka akivaizdi ir dabar. Praeitą trečiadienį savo feisbuko paskyroje užsipuolė konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį, kuris esą arba meluoja, arba nepažįsta savo frakcijos. R. Karbauskis klausė, „ar Tėvynės Sąjunga yra principinga ir atsakinga opozicinė politinė jėga, ar visgi oportunizmas ima viršų ir partija viešai ima prieštarauti savo siūlymams.“

G. Landsbergis neliko skolingas, tvojo atgal, ne itin atsargiai rinkdamas savo žodžius. Jis apkaltino R. Karbauskį manipuliavimu žodžiais, mėginimu „toliau apgaudinėti visuomenę“, kad „reikia turėti šiek tiek garbingumo, bet, matyt, gerbiamam Kultūros komiteto pirmininkui tas bruožas nėra įgimtas.“ Jis dar pareiškė, kad jam labai sunku pasakyti, kas valstiečių galvoje, „pagalbos gal jau reikia kreiptis į specialistus, kurie paaiškintų, kaip valdantieji mąsto.“

Neiškentė ir premjeras Saulius Skvernelis. Savo feisbuko paskyroje jis mėgino įgelti konservatoriams. „Vienam beveik opozicijos lyderiui esu pasakęs, kad rinkėjų sprendimu jo vieta – ant atsarginių suolelio. Turiu pripažinti, kad klydau. Matyt, suolelis čia jau nebepadės. Gali prireikti ir legendinės „nusiraminimo kėdutės“. G. Landsbergis feisbuke reagavo, teigdamas, kad į asmeninius įžeidinėjimus nereaguos.

Politikai dažnai švaistosi kaltinimais ir užgauliojimais. Vieniems – tai jų kasdienė duona. Šį kartą potencialūs koalicijos partneriai apspjaudė vieni kitus galimai lemtingų sprendimų išvakarėse. Trečiadienį Karbauskis puolė konservatorius, po dvejų dienų grasino nutraukti koalicijos sutartį su socdemais. Taigi, išbarė ir vienus, ir kitus. Išvarius socdemus, reikėtų susitarti su konservatoriais, arba juos pakviečiant į koaliciją, arba prašant, kad jie pritartų valstiečių mažumos Vyriausybei. Bet kodėl juos viešai barti, žinant, kad po apsispjaudymo sunkiau apsikabinti. R. Karbauskio pykčio protrūkis nukreiptas į socdemus taip pat sunkiai suprantamas. Jie sulaukė pylos, nes visapusiškai nepalaiko valstiečių kryžiaus karo su alkoholio pardavimu. Jei tai priežastis juos išvaryti iš koalicijos, sunku suprasti, kokiu pagrindu jų vieton būti kviečiami konservatoriai, kurių nuostatos šiuo klausimu vos skiriasi nuo socdemų? G. Landsbergis irgi galėtų laikytis santūriau, jei jo partija rimtai siekia susitarti dėl dalyvavimo valdančioje koalicijoje.

Kyla įtarimas, kad nepaisant visų apsispjaudymų, ginčų ir grasinimų dabartinė koalicija išliks, kad viskas buvo ne itin įtaigus politikos šou. Atrodo, kad bus mėgdžiojama 2012 – 2016 m. socdemų, darbiečių, ir tvarkiečių koalicija – partijos pjaunasi, bet visus nesutarimus užgožia noras likti valdžioje. Būtų gaila, jei toks valdymas taptų naująja norma.

R. Karbauskis ir S. Skvernelis turi suprasti, kad pavojinga sudaryti koaliciją su konservatoriais. Net jei konservatoriai visiškai neprarytų valstiečių, jie tikrai nesitenkins keturiais ministrais (kurių tris faktiškai paskyrė prezidentė), ar technokratų Vyriausybe. Reikėtų dar perskirstyti komisijų pirmininkus, pravesti kitų pakeitimų valstiečių sąskaita. Visa tai didintų daugelio valstiečių deputatų nepasitenkinimą, skatintų kai kuriuos ieškoti prieglobsčio kitoje partijoje, būtent konservatorių. Gal net perbėginėjimų rekordininkas Egidijus Vareikis stengtųsi vėl laimėti konservatorių malonę.
Valstiečiai galėtų siekti valdyti kaip mažumos koaliciją, gal pakviesti Lenkų rinkiminę akciją ir “Tvarką ir teisingumą” į koalicijos gretas. Ir vienas, ir kitas variantas būtų paskutinė išeitis, o valstiečių padėtis dar nėra desperatiška. Tad spėju, nors nesu visiškai tikras, kad artimiausiu laiku nebus dramatiškų pokyčių.

Dar viena pastaba. Lietuvos politikai tampa priklausomi nuo feisbuko, kaip D. Trumpas priklausomas nuo tviterio. Trumpas beveik kasdien šauna sau į koją, bet lietuviai politikai ne daug kuo atsilieka, skubėdami viešai skelbti savo naujausius dūmojimus. Tai gal rodo, kad politikas modernus, supranta socialines medijas, siekia ir geba bendrauti su jaunimu. Visa tai gal tiesa, bet kam viešai nusišnekėti? Tyla dažnai geriausia byla.