„Aš esu tik vienas žmogus. Tik vienas iš šešių milijardų žmonių. Ir aš tikiu, kad kiekvienas iš mūsų nori laimingo, sėkmingo gyvenimo. Ir kiekvienas, – nesvarbu kokia jo odos spalva, kokia tautybė, nesvarbu koks religinis tikėjimas, kokia socialinė padėtis – visi turime teisę gyventi laimingą gyvenimą“, – tokiais paprastais žodžiais Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama beldžiasi į nuobodžiaujančių ES parlamento narių, įsitaisiusių kinų gamybos kėdėse, ir mūsų visų per kiniškus monitorius šią kalbą stebinčių širdis, naujame Vytauto V. Landsbergio filme „Nuo pasaulio stogo“.
Tibetiečiai, Tibetas, protestai
© Scanpix

Šio filmo premjera vyks sausio 12 d. Vilniuje kino teatre „Pasaka“. Rašytojas ir kino režisierius V.V. Landsbergis su operatoriumi Audriumi Kemežiu ir grupe bendražygių filmą apie Tibeto pabėgėlius filmavo Indijoje 2008 vasaros pabaigoje. Filmas mus nukels į tibetiečių pabėgėlių stovyklą Delyje, taip pat į Darmsalą, kur veikia Tibeto vyriausybė tremtyje, vadovaujama Jo Šventenybės Dalai Lamos, bei „Mažuoju Tibetu“ vadinamą Indijos Ladako regioną.

Filmo kūrėjai: Vytautas V. Landsbergis, Vytis Vidūnas, A.Kemežys, Laura Almantaitė, Tomas Rugevičius Rugys, Raimondas Rašpoliauskas, Kasparas Vidūnas įtaigia kino kalba siekia priminti, kad politinė ir dvasinė prievarta, priespauda bei okupacija, atsitraukusi iš Lietuvos 1990-ais, neišnyko, kad ją ir toliau kenčia žiaurių ir nelygstamai didesnių imperijų pavergtos tautos, besišaukiančios dėmesio, supratimo ir pagalbos žodžio bei veiksmo. Vienu iš tokių pasiaukojančios kovos už savo tautos laisvę simboliu ir yra Tibetas.

1951 m. Kinijai okupavus Tibetą karinio konflikto metu žuvo 1,2 mln. tibetiečių ir buvo sugriauta 6 tūkst. budistų vienuolynų. 1959 metais įvyko masinis tibetiečių sukilimas su kuriuo Kinijos armija itin žiauriai susidorojo. Tuomet Tibeto dvasinis vadovas XIV Dalai Lama atsitraukė į Indiją ir ten iki šiol vadovauja Tibeto vyriausybei tremtyje. Nuo to laiko prasidėjo plati emigracija į šią šalį. Dabar emigracijoje gyvena apie milijonas tibetiečių, didžioji dalis – Indijoje, kur jiems skirtos kelios nemažos vietovės. Kinijos sieną kas mėnesį bando kirsti apie tūkstantis pabėgėlių. Tik pusei jų Himalajų kalnais pavyksta patekti į Indiją arba Nepalą. Kiti mirtinai sušąla arba žūsta nuo kinų pasieniečių kulkų.

Pavergtų, svetimųjų priespaudą kenčiančių šalių pasaulyje tikrai nemažai, bet Tibetas tapo ne tik nesmurtinės, taikios kovos už savo tautos laisvę, bet ir gilios dvasinės kultūros simboliu, neleidžiančiu užmiršti – kaip svarbu laisvam žmogui ir tautai išsaugoti savo dvasinę kultūrą paveldėtą iš protėvių.
Jonas Vaiškūnas

Prieš Olimpines rungtynes Pekine, 2008 metų kovo mėnesį, kilus naujai neramumų bangai Tibete žuvo per 100 tibetiečių. Tai sukėlė pasaulio visuomenės protestus Vakarų Europoje bei JAV. Tibeto rėmėjai Londone, Paryžiuje, San Franciske bandė net sulaikyti olimpinės ugnies nešimo ceremoniją. Kai kurių valstybių vadovai solidarizuodamiesi su Tibetu atsisakė vykti į Olimpiados atidarymo iškilmes, tačiau ryžtingesnio oficialaus politinio palaikymo vis dėl to vengė ir nenorėdamos gadinti santykių su Kinija užmerkė akis į daugumą žiaurių, neteisėtų ir antidemokratiškų Kinijos veiksmų.

Šiandien Tibetas siaubingai militarizuotas, didžiulės teritorijos paverstos kinų armijos karinėmis bazėmis. Visur budi iki dantų ginkluoti kariai. Jie stebi teritoriją užsiropštę ant stogų, saugo militaristinius paminklus, persirengę civiliais drabužiais budi vienuolynuose...

Ir kodėl gi mums turi rūpėti kažkoks tolimas Tibetas, kai Pasaulyje okupantų priespaudą kenčiančių šalių yra ne viena, o mums pakanka ir savų rūpesčių? – girdžiu klausiant ne vieną skaitytoją bei filmo žiūrovą. Pavergtų, svetimųjų priespaudą kenčiančių šalių pasaulyje tikrai nemažai, bet Tibetas tapo ne tik nesmurtinės, taikios kovos už savo tautos laisvę, bet ir gilios dvasinės kultūros simboliu, neleidžiančiu užmiršti – kaip svarbu laisvam žmogui ir tautai išsaugoti savo dvasinę kultūrą paveldėtą iš protėvių. Būtent dėl jos į Tibetą tūkstančiais plūsta europiečiai gydytis depresijų, ieškoti nusiraminimo ir savęs pažinimo, mokytis įvairių meditacijų, sąmoningo kvėpavimo ar mirties nebijojimo...

Sukrečiantys jaunų pabėgėlių pasakojimai filme atskleidžia, kaip ciniškai ir metodiškai prieš primerktas Vakarų pasaulio demokratų akis ir užčiauptas lūpas naikinama Tibeto dvasia, eksperimentuojant su žmonėmis it gyvūnais, juos gąsdinant, terorizuojant, žudant... O tibetiečiai, radę draugišką užuovėją Indijoje, saugo gyvąją Tibeto dvasią, kurios dabar Indijoje, ko gero, yra net daugiau, negu pačiame Tibete...

Režisierius V.V. Landsbergis Tibeto padėtį lygina su netolima Lietuvos patirtimi: „Mums tai gerai pažįstama... mažiukų niekas negina, jei jie neturi naudingų iškasenų ir juos okupavusi šalis yra „naudinga“ arba grėsminga užsienio partneriams... Milžiniškos tibetiečių protesto demonstracijos Delyje ir Darmsaloje, vykusios pirmosiomis olimpinių žaidynių dienomis, vėl atgaivino pritilusią mūsų širdžių Sąjūdžio dvasią, kai tūkstančiai protestuotojų rinkosi Vingio parke ar Katedros aikštėje reikalaudami nepriklausomybės. Keistas jausmas, kai supranti, kad tai, ko jie taip trokšta, mes jau turime, tik nebelabai vertiname. O juk 1990 paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, vienas pirmųjų pasaulinio mąsto asmenų, aplankiusių Lietuvą 1991 m., kai čia dar budėjo okupantų tankai, buvo būtent Jo Šventenybė Dalai Lama. Dabar mums svarbu ne tik gražinti skolą pripažinusiems mūsų laisvę, bet ir patiems prisiminti, kas mes buvome ir pagalvoti kas esame... Tai, kas vyksta Tibete, yra ir mūsų laisvės matas“.

V.V. Landsbergio filmas nedaugžodžiauja, jis sako: Tibeto laisvė – testas visoms demokratijoms. Tik geografinis Tibetas toli, dvasinis – kiekvieno mūsų širdyje. Kinija vėliau ar anksčiau turės pasukti demokratėjimo keliu. Palaikydami Tibetą, palaikome ir demokratinę Kiniją. Todėl, kalbantis su Kinija, žodis „Tibetas“ iš mūsų lūpų neturi iškristi.

Filmas „Nuo pasaulio stogo“ – tai filmas ne žiūrėjimui, o įsižiūrėjimui. Ekrane kintantys vaizdai skirti ne grožėjimuisi, o įsijautimui. Geriausia juos būtų įsirašyti į plokštelę ir sukti kaip maldų malūnėlį – įsižiūrint, sustabdant, atsukant atgal, įsiskaitant į užrašus, įsižiūrint į gilias vaikų akis, įsiklausant į sunkų sužeisto šuns alsavimą, įsijaučiant į nenuilstamą maldininkų lūpų virpėjimą, įžvelgiant tolimiausius vaizdų planus, atveriant širdis vėsiai lietaus lašų muzikai ir karštų maldų aidui...

Filmas prasideda ir baigiasi vėju, pučiančiu nuo pasaulio stogo, vėju, sukančiu ne elektros jėgainių sparnus, o spalvotų tikėjimo vėliavėlių stygomis, kartojančiu maldas. Jos plevena visur: virš takų ir stogų, kalnuose ir slėniuose, šventyklose ir prie namų, vienuolynuose ir aikštėse... Mėlynos kaip vanduo, žalios kaip medžių lapai, raudonos kaip ugnis, geltonos kaip smėlis, baltos kaip įkaitintas plienas – Tibeto vėliavos vėjo balsu tyliai laimina ir saugo.

Tiesa sakant, tai net ne filmas, tai – malda už Tibeto ir mūsų dvasinę laisvę, malda skirta gelbėti mūsų sieloms nuo tingulio, užmaršties ir baimės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (140)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Naktis Vilniuje: netikėtai atpažintas kelių erelis ir vienas už kitą įdomesni pažeidėjai (58)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą. Pylimo...

Tokio ažiotažo nebuvo jau seniai, bet K. Porzingio žvaigždė lietuvių negąsdina specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (7)

Lengvas pasivaikščiojimas draugiškose rungtynėse Rygoje Lietuvos rinktinei išėjo į naudą –...

Joniškio rajone iš voljero pabėgusi meška jau surasta atnaujinta 08.16 (96)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (27)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Hobis tapo antrąja profesija (20)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (16)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (101)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (32)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (12)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...