Dar galvojama, kad valstybei gali pridaryti žalos užsienio šnipai bei jų užverbuoti vietiniai KGB agentai. Todėl šnipams gaudyti bei agentams demaskuoti šalyje kuriamos specialios kontržvalgybos bei žvalgybos tarnybos (pvz., VSD ar KAM antrasis departamentas). Bet valstybę galime sėkmingai griauti ir patys. Tik reikia po truputi ardyti jos institucijas. 

Kaip griauti teismų sistemą?

Tai visai paprasta. Patartina taip supeikti, suniekinti, apšmeižti teismus ir teisėjus, kad jais niekas nebetikėtų, nebepasitikėtų, kad žmonės imtų jų nekęsti kaip valstybės priešų. Tada žmonės patys be teismų pagalbos pradės tarp savęs teistis. Sakykime, kam nors pasirodys, kad tas ar kitas asmuo yra pedofilas. Tai tada tą ar kitą bus galima nušauti. Jei per klaidą nušaus ne tą, nieko baisaus, – galima nušauti papildomai ir tą. Labai svarbu, kad tokie veiksmai tautoje būtų priimami kaip moralūs poelgiai, kaip Aukščiausiojo palaiminti žygdarbiai. 

Jurgis Jurgelis
Didele dalimi gatvės teisingumas kyla iš šalies politinio elito, – iš jo patarimų, pamokymų, pakurstymų negerbti teismų ir nevykdyti jų sprendimų (ypač jei teisėjo, priėmusio sprendimą, pavardė yra rusiška).
Iš kur kyla toks teisingumas be teismų? Reiškinio priežasčių tyrinėjimas – dalykas nelengvas. Vis dėlto galime manyti, kad didele dalimi gatvės teisingumas kyla iš šalies politinio elito, – iš jo patarimų, pamokymų, pakurstymų negerbti teismų ir nevykdyti jų sprendimų (ypač jei teisėjo, priėmusio sprendimą, pavardė yra rusiška). 

Pacituosime kelis šalies politinio elito atstovų fundamentalius pasisakymus apie teismus. Nors cituojami politikai priklauso skirtingoms partijoms, bet jų požiūriai į teismus panašūs. 

Štai vienas politikas pavasariniame mitinge, organizuotame prie Seimo, retoriškai klausia susirinkusių (suvežtų) į mitingą žmonių: „Ar galima pasitikėti teisėjais, kurie klastoja dokumentus ir paleidžia nusikaltėlius? Ar teisėjai yra kompetentingi ir yra pasiryžę vykdyti teisingumą?“.

Kitas politikas nelaukia, ką atsakys tauta, pats atsako: „Lauk iš darbo tokius prokurorus ir teisėjus!“, „Kagėbistinė teisinė sistema!“, „Bezpredielas!“ 

Trečias politikas jau pačiame Seime aiškina, iš kur atsiranda teismų neteisingumas. Anot jo, „neteisingumą gimdo teisingumo ministras ir jo vadovaujama ministerija“. Būtent į tokį ministro pagimdyta neteisingumą „lygiuojasi ir teismai, ir antstoliai, ir kitos nuo tikro teisingumo seniai priverstos nusigręžti institucijos“.

Kritinę situaciją šalyje apibendrina dar vienas politikas: „Degraduoja mūsų šalies teisinė sistema“. Todėl mes nebegalime sėdėti po krūmu. Privalome išlįsti iš pavėsio ir sakyti: „Ne – teisėjų savavaliavimui ir nebaudžiamumui!“. Politikas pastebi, kad nors šie šūkiai „skamba radikaliai, bet atliepia žmonių nuotaiką“. O tai ir yra svarbiausia. 

Politikui labai svarbu pagauti žmonių nuotaikas. Nuo tų nuotaikų priklauso rinkimų į Seimą (ar į kitą renkamą organą) sėkmė. Todėl nuotaikos ne tik gaudomos, bet ir kurstomos. Šalin teismus ir teisėjus! Tegyvuoja teisingasis „bezpredielas“! 

Kai kurie politikai, niekindami teismus, siekia ne tik asmeninio populiarumo, bet sprendžia ir kai kurias asmenines ar kriminalines problemas. Sakykime, teismas teisia partijos lyderius už tai, kad jų partijos nuslėpė daug milijonų gautų ir išleistų litų ir kad nesumokėjo kelių milijonų mokesčių valstybei. Tokiu atveju partijos lyderiai su dar didesne energija puola teismus. Gal purvais apdrabstytų teismų nuosprendžiais niekas nepatikės, gal nereiks sumokėti mokesčių, gal pasiseks išvengti belangės. 

Geografiškai žiūrint, šiandien Garliavoje aktyviausiai demontuojamas vienas pagrindinių valstybės ramsčių – teisėtvarka. Tai daroma politikams kišantis ne į savo veiklos sferą, perdėtai demonstruojant meilę bei susirūpinimą mergaitės likimu bei trukdant įvykdyti teismo sprendimą –atiduoti vaiką motinai. 

Jurgis Jurgelis
Ar iš balos toks politikų pasišventimas ir meilė mergaitei? Juk šalyje yra šimtai mergaičių ir berniukų, kuriems ne mažiau reikalinga pagalba. Paaugliai įtraukiami į pavojingas nusikalstamas veikas. Bet politikai neskuba jų apkabinti.
Vienas politikas per TV pareiškė, kad jis pats važiuos į Garliavą ir budės (net į Seimo posėdžius neis). Ir jei tik kas nors pabandys paliesti mergaitę, tai jis apsikabins ją ir nuo visokio smurto asmeniškai apgins (panašiai mergaitę buvo apkabinusi jos močiutė, senelis ir teta). Politikas paragino ir kitus Seimo narius budėti Garliavoje pagal iš anksto sudarytą grafiką. Buvo ir daugiau politinių raginimų nestovėti po medžiu, bet gelbėti mergaitę, matyt, paliekant ją teisėjos globai.
Kyla klausimas, ar iš balos toks politikų pasišventimas ir meilė mergaitei? Juk šalyje yra šimtai mergaičių ir berniukų, kuriems ne mažiau reikalinga pagalba. Yra daug alkanų skurstančių šeimose vaikų. Yra vaikų, terorizuojamų girtuokliaujančių tėvų. Yra beglobių ar beveik beglobių vaikų (tėvai išvažiavę uždarbiauti į užsienį). Paaugliai įtraukiami į pavojingas nusikalstamas veikas. Bet politikai neskuba jų apkabinti. 

Prieš porą dienų spauda rašė, kaip sadistai nužudė trylikametę mergaitę ir jau nužudytą išžagino. Bet nei vienas politikas nenubėgo ir neapkabino trylikametės, kol ji dar buvo gyva. Atsakymas paprastas: visų skriaudžiamų nei apginsi, nei apkabinsi. Bet svarbiausia, kad kitų niokiamų vaikų nerodo televizija. Taigi tokių apkabinimų nepamatys žydruosiuose ekranuose šalies gyventojai. Tų apkabinimų niekas nenufotografuos ir neaprašys spaudoje. Žodžiu, iš tokių apkabinimų politikui jokios politinės naudos. 

O štai Kauno mergaitė kas kita. Ji žinoma, ji populiari (ypač po dviejų asmenų nužudymo Kaune). Šiandien ne tik mergaitės, bet ir Garliavos tvoros apkabinimas politikui politiškai yra vertingas. Tai mato respublika, ir politiko reitingai artėjant Seimo rinkimams kyla. O jeigu kyla reitingai, tai galima spjauti ir ant teismo sprendimo vykdymo.

Kaip demontuoti VSD

Metodas tas pats kaip ir teismų sistemos demontavimo. Taip pat galima demontuoti ir prokuratūrą, ir dar vieną kitą valstybei svarbią struktūrą. Kalbant apie VSD, visų pirma reikia visaip kaip „sudirbti“ šią instituciją. Reikia sakyti, kad ji visus seka, visų pasiklauso, terorizuoja vieną čečėnų šeimą, ji penkti metai neduoda pasiskaityti dvylikos slaptų pažymų. Reikia teigti, kad tai valstybė valstybėje. Reikia įvaryti žmonėms siaubą, kad ta tarnyba visuotinai pavojinga, gal net kagėbistinė.

Reikia nuolat ir nenuilstamai kartoti, kad su VSD reikia kažką daryti, kad reikia stiprinti VSD parlamentinę priežiūrą (bet faktiškai nereikia nieko daryti, nes nėra kam daryti, nėra išmanančių ar turinčių valios ką nors padaryti).

Jurgis Jurgelis
Kas gi iš tiesų daroma? Pirmiausia, nuolat keičiami VSD vadovai (tas pats daroma ir prokuratūroje). Vis tikimasi rasti lojalų kokiai nors partijai vadą. Bet partijų daug. Visoms partijoms ir visoms interesų grupėms lojalus nebūsi. Todėl ir vėl keičiamas vadovas.
Kas gi iš tiesų daroma? Pirmiausia, nuolat keičiami VSD vadovai (tas pats daroma ir prokuratūroje). Vis tikimasi rasti lojalų kokiai nors partijai vadą. Bet partijų daug. Visoms partijoms ir visoms interesų grupėms lojalus nebūsi. Todėl ir vėl keičiamas vadovas. 

Dar vienas būtinas dalykas, stengiantis sumurkdyti VSD: negalima viešai nieko gero sakyti apie VSD ar jos pareigūnus. Nes žmonės tada susipainios ir nebežinos, ką galvoti – VSD gerai ar VSD blogai?

Tačiau kartais atsitinka dalykų, nepriklausančių nuo mūsų valios. Neseniai mums kiaulę pakišo estai. Iš jų niekada nieko gero negalime tikėtis (nes jie protingesni už mus). Estai ėmė ir pagyrė mūsų VSD už sėkmingą bendradarbiavimą, sulaikant labai gudrų rusų šnipą. Tas šnipas pridarė daug bėdų ir Estijai, ir NATO. O vienam buvusių VSD vadovų estai įteikė aukštą valstybinį apdovanojimą.

Lietuvoje kilo nepasitenkinimas. Kodėl apdovanotas VSD karininkas? Gal čia klasta? Gal apgaulė? Reikia išaiškinti, kas kaltas dėl tokio šnipo sugavimo ir dėl Lietuvos pareigūno apdovanojimo. Žodžiu, jei VSD padarė ką nors gerai, tai yra labai blogai.

Išvada būtų tokia: žmonės (politikai), kurie atsakingi už teisėsaugos sistemų kūrimą bei tobulinimą, koneveikia bei žlugdo tos sistemas darbą. Šiandieną žlugdymas gerokai lenkia kūrimą. Todėl mes turime ne giluminę teisėsaugos krizę, apie kurią kalba kai kurie Seimo nariai, o žalą valstybei darančią politinę krizę.