J.Dapšauskas. Ant moralinių pamatų kuriama ir ekonominė gerovė

Visi norime gerovės visuomenės, tačiau vizijos, kaip ją pasiekti, neretai išsiskiria. Manau, verta palyginti mūsų viziją ir kryptį su unikaliu politiniu ir visuomeniniu pavyzdžiu, kaip plėtoti tiek moraliai, tiek ekonomiškai klestinčią Lietuvą - pažvelgti į Singapūrą. Prieš keliolika metų Singapūre buvo mažiau žmonių nei Lietuvoje, tačiau verta atkreipti dėmesį: Lietuvoje per 2 nepriklausomybės dešimtmečius gyventojų sumažėjo keliais šimtais tūkstančių, o Pietryčių Azijos valstybėje - Singapūre kiekvienais metais jų labai žymiai daugėja. Kodėl? Apie panašiai gyventojų turinčių šių šalių vizijas bei rezultatus ir pasvarstykime.

2008 m. skaičiuojant BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą, pagal turtus ši šalis buvo trečia pasaulyje – skelbė Pasaulio bankas; taip pat didžiausias bendras vidaus produktas vienam žmogui Pietryčių Azijoje. Vienam gyventojui tenkančių pajamų vidurkis Singapūre šiandien yra didesnis nei Europos Sąjungoje. O žurnalas „Fortune“ Singapūrui skiria antrą vietą viso pasaulio miestų gyvenimo kokybės tyrime. Daugiau nei 60 proc. BVP sukuriama paslaugų sektoriuje. Didelį vaidmenį ekonomikoje suvaidino aukštųjų technologijų vystymas. Šalis pritraukė 3 tūkst. tarptautinių kompanijų.

Apie Singapūrą taikliai sakoma, kad galva ateityje, o širdis praeityje, iš jos semiamos amžinosios vertybės. Taikomas principas padedantis suderinti praeities palikimą su toliaregišku modernumu. Singapūras sugebėjo mažiausiai nukentėti ir per Pietryčių Azijos ekonominę krizę.

Naujuose namuose vedusiems nuo 21 metų suteikiami valstybiniai butai, kuriuos per 10 metų leidžiama išsipirkti mažesne kaina. Vykdoma konkreti tradicinės šeimos finansinio palaikymo politika, kita vertus, gana atsargiai ar net šykščiai duodamos bedarbių ir kitokios pašalpos. Žmonės skatinami patys prisiimti atsakomybę už savo ateitį, o ne laukti išmokų.

Rūpintis ne tik finansiniais, bet dvasiniais turtais

Galėtume nukrypti vien į ekonominius duomenis, o tai ir Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais buvo labai populiaru. Visi tik svarsto, kaip daugiau uždirbti, ką valdžia turėtų daryti, kad augtų šalies ekonomika. Tačiau šių pamąstymų tikslas kiek kitas – pažvelgti į šalies giluminę viziją, kuri atsiliepia galiausiai ir ekonominiame gyvenime.

Visuomenės gerovę sukurs ne aukštesnės, aukštėlesnės ar aukščiausios technologijos, bet žmonių dvasinė, kultūrinė ir psichologinė aplinka. Tokioje aplinkoje gali vystytis laimingas žmogus. Juk visiems seniai žinoma tiesa, kad Europos turtingumas per kelis dešimtmečius išaugo kelis kartus, o laimingesni žmonės netapo.

Singapūras pasižymi ne tik aukštu ekonominiu lygiu, bet pirmiausia aukštais moraliniais, tvarkos, švaros standartais. Ne vienam tik šypseną kelia tokie įstatymai kaip draudimas prekiauti kramtomąja guma, puoselėjama pavyzdinė švara. Už numestą šiukšlę ar rūkymą viešoje vietoje greitai sulauktumėte pareigūno, kuris išrašys didelę baudą ir viešuosius darbus, atliekamus vilkint specialią žalią uniformą. Lietuvoje numetę šiukšlę net mano, kad atliko gerą veiksmą, nes suteikia šlavėjams darbo. Singapūre netoleruojamas šlitinėjimas neblaiviems, o ir labai mažas nusikalstamumas, tad galima saugiai jaustis gatvėse.

Laisvė kūrybai ar finansinių interesų savivalei?

Kai kas pasakys, kad šalyje vyrauja moralistinis diktatas, pažeidžiamos žmonių teisės, tačiau kodėl ten taip pakilo ekonomika, jei tokie „tamsūs“ įstatymai, ko žmonės ten vyksta pasižiūrėti?

Į šią šalį atvyksta daug daugiau turistų nei joje yra gyventojų. Singapūras yra viena turistų lankomiausių šalių pasaulyje. Kiekvienais metais atvažiuoja apie 10 mln. turistų, kurie valstybės iždui kasmet atneša apie 10 mlrd. JAV dolerių. Daug muziejų bei prasmingų pramogų. Singapūre įkurtas pirmasis naktinis zoologijos sodas pasaulyje.

Tačiau šalyje nėra azartinių lošimo namų, į naktinius klubus įleidžiami asmenys tik sulaukę 25 metų, o į barus – 23 metų. Už narkotikų įvežimą ir platinimą gresia net mirties bausmė.

Ne vienas šiame Azijos regione rodo alternatyvą Singapūrui– Tailandą, kuris turistus bando pritraukti sekso industrija ir kitomis nežabotomis bei palaidomis „laisvėmis“, transvestitų šou ir pan. Šalis gali pasigirti savo klestėjimu? Ir paskutinių mėnesių pranešimai iš Tailando mirgėjo apie perversmus ir kraujo praliejimus. Neretai ir Lietuva atsiduria ties pasirinkimu, kuriuo iš šių modelių sekti: Singapūro, Tailando ar JAV?

Praeityje Singapūro žemėje buvo ir etninių nesutarimų, šiandien ji – šalis, viena pakančiausių skirtingoms tautinėms ir religinėms grupėms. Singapūre yra pagrindinių pasaulio religijų bendruomenės: budistai, krikščionys, musulmonai, induistai. Senieji gyventojai labiau išpažįsta tradicines religijas, dalis jaunesniosios kartos linksta link krikščionybės, kuri reiškiasi įvairiomis formomis.

Singapūras yra pavyzdys, kaip iš dykynės ar, tiksliau, prekybinių sandėlių bazės galėjo išsiugdyti tokia klestinti visuomenė. Kyla natūralus klausimas: kodėl Lietuva negali pasekti jos pavyzdžiu? Juk potencialą, istorinį palikimą ar net geografinę padėtį turi ne blogesnę nei ši Azijos šalis.

Tikslas - ne griežti įstatymai, bet jų laikymasis

Pirmiausia, visuomenę reikia pradėti formuoti žiūrint ne tik ekonominius rodiklius, bet sukuriant tvirtus vertybinius, moralinius pamatus. Ir šiuo Singapūro pavyzdžiu nenoriu pasakyti, kad svarbiausia - priimti griežtus įstatymus kaip ten ir tikslas bus pasiektas. Bet visuomenėje remdamiesi švietimu, žiniasklaida, suformuokime tokias nuostatas. Tada visuomenė, matydama tokių įstatymų naudą, pati juos inicijuos ir, svarbiausia, visi jų laikysis.

Kaip pavyzdį Lietuvoje galiu pateikti Alkoholio kontrolės įstatymą, kuris draudžia girtam žmogui parduoti alkoholio, o juk jo masiškai nepaisoma. Žmonės net nežino, kad yra toks įstatymas. Visas dėmesys turi būti sutelktas, kad bent jau priimtų įstatymų būtų laikomasi, visuomenė netoleruotų blogybių, žmonės apie įstatymus žinotų, būtų nepakantūs prasižengėliams, o įstatymų nevykdantys - baudžiami.

„Nors Singapūras yra pasirengęs sutramdyti individus bei organizacijas, tačiau šioje valstybėje viešpatauja pačių žmonių praktikuojamas užsisklendimas ir cenzūra, o ne brutali jėga. Nežinau pasaulyje nė vienos valstybės ar visuomenės, kuri nors kiek atkartotų Singapūro pavyzdį. Galimas daiktas, tai yra būsimo žmonių civilizacijos modelio pavyzdys. Jei taip, tai nuodugnus Singapūro, kaip vieno iš galimų XXI amžiaus socialinės ateities modelių, tyrimas yra esminis uždavinys“, - rašo daugelio knygų autorius, garsus sociologas Manuelis Castells knygoje „Tūkstantmečio pabaiga“ (psl. 322).

Lietuvoje daug kas pyksta ant valdžios, kad ji paperkama, bet patys tuos kyšius neša. Nuo vertybinės visuomenės politikos priklauso ir ekonominiai rodikliai. Vien jau kiek kainuoja dėl ligų, sukeltų nesveiko gyvenimo būdo, gydymas, kalinių išlaikymas, teisėsaugos aparatas ir amoralaus visuomenės elgesio padarinių likvidavimas?

Tačiau dar kartą reikia pabrėžti, kad šios problemos nebus išspręstos tik griežtais įstatymais, taip bandant įvesti aukštą moralę. Neretai visas moralės saugotojų menas pasibaigia lobistine sistemėle, kaip iš valstybės ,,susiveikti“ pinigų, ,,prastumti“ tobulus įstatymus, tačiau viešojoje erdvėje rezultatų nepasiekia. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas švietimui, diskutavimui žiniasklaidoje prieš juos priimant, kad pati visuomenė įstatymais apsibrėžtų kryptis ir būdus, kaip kurti gerovę, o ne būtų tarsi primesti tam tikros grupės, kurie paprasčiausiai nėra vykdomi. Singapūro pavyzdys parodo akivaizdžią naudą, kai jie yra vykdomi.

Autorius yra Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas, www.tikiu.lt redaktorius.