Bet kuri visuomenė sąmoningai ar nesąmoningai apsibrėžia, kas ji yra – karinga germanų gentis, kurios turi bijoti visi kaimynai, visiems atviras pirklių miestas, kuriame klesti menai, ar taiki žemdirbių bendruomenė, kuri tik nori būti palikta ramybėje ir auginti kukurūzus.
Ignas Brazauskas

Pavyzdžiui, Barackas Obama nuolat kartoja, kad po visais matomais konfliktais, prieštaravimais ir susiskaldymais yra tam tikros esminės vertybės ir bendras tikėjimas, kuris yra būdingas visiems amerikiečiams ir gali juos suvienyti.

Tai visų pirma demokratija, žmogaus laisvės ir teisė “siekti laimės”. Anglijoje tą vienijantį vaidmenį atlieka bendras tikėjimas teisingumu, įstatymo viršenybe, laisve, tradicija ir “angliškumu”, kurį būtų galima išreikšti kaip raginimą “nedejuoti ir būti optimistais”. Prancūzai itin akcentuoja “prancūziškumą” – t.y. prancūzų kalbą (gražiausią pasaulyje, jų manymu), kultūrą (taip pat geriausią) ir žmogaus teises (kurias taip pat esą išrado prancūzai).

Lietuva, be abejo, gali būti ir “drąsi”, ir “moderni”, ir “europietiška”. Dažnai sakoma, kad Lietuva neturi vizijos, strategijos ar gero įvaizdžio. Sakoma, kad po įgyvendintų tikslų įtvirtinti savo nepriklausomybę ir tapti NATO ir ES nare Lietuva tarsi atsidūrė tam tikram vakuume be aiškios krypties.

Tačiau, kita vertus, nacionalinės strategijos ar vizijos tema prikalbėta ir prirašyta daug. Vizijų tikrai netrūksta. Tiesiog galbūt šitoje idėjų ir minčių lavinoje ir pasimeta ta viską surišanti bendra gija. Bet ar iš tiesų įmanomas toks bendras atspirties taškas, kuriam visi galėtų pritarti?
Manau, kad tokia bendra Lietuvos idėja, koncepcija ar vizija yra įmanoma, tačiau ji turi atsiremti į labai bendrą, platų ir visiems suprantamą pagrindą. Drąsi, moderni, vakarietiška ar žinių visuomenės Lietuva yra per siauros ir skirtingų žmonių skirtingai suvokiamos sąvokos. Visa tai tėra sudėtinės bendresnės vizijos dalys.

Galbūt pati bendriausia atspirtinė Lietuvos vizijos-koncepcijos tezė galėtų skambėti taip – “Lietuva – bendruomenė, kurioje Gera Gyventi”. Beja, žodis bendruomenė kartais gali būti pakeistas žodžiu valstybė, priklausomai nuo to, ar norima akcentuoti Lietuvą kaip fizinę geografinę vietą – valstybę ir jos teritoriją, ar Lietuvą kaip platesnį reiškinį, pasklidusį po visą pasaulį – Lietuvos bendruomenę.
Savaime suprantama, pasakymas, kad “Lietuva yra bendruomenė, kurioje Gera Gyventi” yra labai bendras ir bent dalies žmonių nuomone – “nieko nepasakantis”. Tačiau pamatinis Lietuvos vizijos-koncepcijos teiginys turi būti toks, kuriam visi galėtų pritarti. Be to, “gero gyvenimo” ar “gyvenimo kokybės” iškėlimas kaip pagrindinio tikslo kartu įvardina, kad modernumas, vakarietiškumas, demokratinės institucijos, materialinė gerovė patys savaime nėra tikslai, o tik priemonės ar sudėtinės gerovės dalys.

Tačiau neišvengiamai nuo bendro teiginio “Lietuva – bendruomenė, kurioje Gera Gyventi” teks judėti toliau į konkretybes ir realių sprendimų priėmimą realiame laike. Kiekviena vizija yra prasminga tik tiek, kiek ji gali virsti realiu veiksmu ar darymu, vedančiu į tam tikrą rezultatą ar būseną. Taigi Lietuvos vizija turėtų bent jau labai aptakiai numatyti, kaip tą “bendruomenę, kurioje Gera Gyventi” galima sukurti. O tam reikia žinoti, kas yra tas Geras Gyvenimas ar Gėris ir iš ko jis susideda.
Iš pradžių Lietuvos, kaip bendruomenės, kurioje Gera Gyventi, viziją būtų galima suskaidyti į tris dėmenis:

1. Lietuva – Gero psichologinio klimato bendruomenė

2. Lietuva – Gerai konkurencinga

3. Lietuviškumas – yra Gėris ir Vertybė, kuriuos verta išsaugoti

Kiekvienas iš šių trijų dėmenų yra įmanomas ir atskirai. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantys žmonės gali būti ganėtinai patenkinti savo gyvenimu ir draugiški, nors Lietuva gali būti ir visiškas pasaulio užkampis su dviem milijonais gyventojų, kurių trečdalis kalba arabiškai, o kitas trečdalis kiniškai.

Taip pat Lietuva gali būti labai konkurencinga keliose ekonomikos šakose, tačiau tarp jos gyventojų gali būti daug įtampų ir dauguma jų gali būti ne lietuviai, o pigi imigrantų darbo jėga.

Ir galiausiai Lietuva gali būti labai lietuviška, išsaugoti savo kalbą, švęsti Jonines ir žaisti krepšinį, tačiau ir toliau labai džiaugtis, kai dega kaimyno tvartas, turėti didžiausią savižudybių mastą pasaulyje ir būti itin konkurencinga tik trąšų gamyboje.

Patys didžiausi pasaulio traukos centrai, tokie kaip Niujorkas, Londonas ar Kalifornija, dažniausiai turi visus tris minėtus dėmenis. Jie yra konkurencingi – žmonės ten gali ne tik gerai uždirbti, bet ir save realizuoti – dirbti pačiose priešakinėse savo srities pozicijose, ar tai būtų menas, finansai, ar programavimas. Profesine prasme žmonėms nereikia veržtis kitur, kur geriau, nes geriau ir nerasi.

Tokie traukos centrai ir turi tam tikrą psichologinį klimatą, kuris traukia žmones. Žmonės, gyvenantys Londone ar Niujorke, tai daro ne vien dėl geresnių atlyginimų ar profesinės savirealizacijos, bet ir dėl tam tikro savito energetinio lauko. Šalia specifinio psichologinio klimato ar energetinio lauko, tokie traukos centrai turi ir savo specifinę kultūrą.

Be abejo, Lietuvos, kaip bendruomenės ar valstybės, negalima prilyginti miestams – pasaulio centrams, kuriuose susilieja daugybė įvairių kultūra ir gimsta nauja kultūra, kuri nuolat keičiasi. Nors Lietuvos kaip bendruomenės tikslas - būti itin konkurencinga ir prisitaikančia prie pokyčių, Lietuva turėtų įsilieti į bendrą globalizacinę erdvę, tačiau ten neišsilydyti ir išsaugoti savo archaišką tapatybę, kuri gali būti nepaprastai moderni.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (324)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Lietuvos bankas persikels iš prabangaus pastato: specialistai įvardija vienintelį jo privalumą (14)

Lietuvos bankui paskelbus, kad išsikraustys iš pačiame miesto centre esančių pastatų į...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (52)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

Nigerijoje vaikai vis dažniau verčiami savižudžiais teroristais

Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, teroristai Nigerijoje vis dažniau išpuoliams...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (7)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Šiaurės Korėjoje savo noru gyvenęs JAV karys: apie mirtį pranešta tik po metų (19)

Sūnūs patvirtino, kad dar 2016 metais nuo insulto mirė paskutinis Šiaurės Korėjoje gyvenęs JAV...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (308)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Nuo dukrytės gimimo iki bilieto į Europos čempionatą: geresnės vasaros naujokas negalėjo tikėtis (2)

Pirmadienio vakarą komandos draugai Eimantą Bendžių sveikino su dukrytės gimimu, o jau po paros...

Kerintis atsisveikinimas su vasara: vėjyje ir L. Somovo muzikoje plazdanti Jazzu svaigino tūkstančius (20)

Antradienio vakarą į Vilniaus Universiteto botanikos sodą renkasi minios Leono Somovo ir Justės...