– Žinokit, labai teiraujasi. Skambino vakar dvi moterys, dėl rabino kepurės klausė. Jūs galit dar kokius baisius akinius su ūsais prisiderint, užsidėt rabino kepurę ir jau kaukė. Arba dar priderint kokias tas senovines baisesnes. Raganą piktą.
– Gal jūs žinot, čia tokia naujoviška mada dabar ar senoviška Užgavėnėms žydų kaukes naudoti, kaip žmonės kalba?
– Oj, ponia, nežinau, jūs gal pagooglinkit...kaip ten senovėj buvo.
Prasidėjus diskusijoms apie tai, jog Užgavėnių dainuškos ir kaukės, persirengėlių drabužiai į žydų, romų ar kitų tautybių žmones vis dėlto nėra šiaip sau nekalti juokeliai, o žeidžia jų orumą ir nieko gero nebyloja apie mus, tame pat feisbuke aptikau šventinės atributikos puslapio reklamą.
Etnologai aiškina, kad senoviniai Užgavėnių papročiai nebuvo skirti pašiepti žydų, vengrų ir romų. Tai buvo vieninteliai užsieniečiai, kuriuos regėjo lietuviai, ir persikūnyti į visiškai kitokius žmones virsmo dieną turėjo kitokią – teigiamą – prasmę.
Bet palyginkim, kokios Užgavėnės yra dabar, su tomis, kai buvo švenčiama įpūtus šventei daugiau prasmės nei tik pašėliojimą prie laužo. Žydo ir romo kaukės jau atrodo kitaip. Ypač stereotipizuoto žydo – ortodokso, tradiciniais apdarais, kumpa nosimi, akiniais – tokio, kurio karikatūromis buvo gąsdinami vaikai ir suaugusieji per patį antisemitizmo piką. O tada įvyko Holokaustas.
Per Holokaustą romai, čigonai – jei jums įprasčiau skamba – vyniojosi iš krematoriumo kamino dūmais lygiai taip pat sėkmingai kaip ir žydai.
Dabar vieni lietuviai neranda ramybės dėl masinėse kapavietėse visoje Lietuvoje prie kiekvieno miestelio gulinčių Lietuvos žydų. O kiti šoka aplink laužus su žydo rabino kepure. Klaikus vaizdelis? Kai kam klaikus, kai kam – nieko tokio, nes mūsų gyvenime – vien tik kaukės.
Ne, jos tikrai ne tokios klaikios, žinoma, bet vis tiek – kaukės.
Jei Rasa Kazėnienė klausėsi Teisingumo ministrės Mildos Vainiutės Seime ar per televiziją, jai netapo ramiau gyventi. Vyksta tyrimas, visos institucijos įtrauktos, visos dirba, sako ministrė. Kai tyrimas baigsis, kai viskas paaiškės, bus matyti, ar dabar nušalinta Kalėjimų departamento vadovė Živilė Mikėnaitė grįš ar negrįš į savo darbo vietą.
Jums norėtųsi tokioje situacijoje, kaip ši, kai prieš sistemą atsistojo viena jauna moteris, kad ministrė pasakytų: „siena stovėsiu už tokius kaip Rasa, nes tik nuo tokių drąsių žmonių skaidrėja Lietuva“...na, ar kažkaip panašiai?
Aišku, kad labai to norėtumėm. Ir kad siena stovėtų, o ne tik žadėtų.
Bet Milda Vainiutė ir pati nežino, kaip jai išsilaikyti šioje socdeminėje korupcijos kebeknėje, į kurią ją įkalbėjo ateiti. Vos mėnesį padirbėjus – toks skandalas, ir ne šiaip sau, o socdeminės ministerijos socdeminis voratinklis. Ir aplinka pačioje ministerijoje – socdeminė, nes juk reikėjo partijai įdarbinti lojaliausius kadrus.
Ir prisiimti atsakomybės už Rasą Kazėnienę Teisingumo ministrė tiesiog negali. Ji nemoka gulti kryžiumi už politinį reikalą, nes ji – ne politikė. Ji – specialistė. Ir štai tai jums chrestomatinis pavyzdys, kuo skiriasi politikas nuo ministro specialisto.
Iliuzijų kaukė nukrito?
Bet kadangi socdemai yra valdančiojoje koalicijoje, Milda Vainiutė, nepolitikė, turbūt geriau nei bet kuris kitas socdemas. Kai šioje partijoje persitvarkyti noro nėra arba jis vos vos veši, bet kuris socdemas ministras sistemą dar kuriam laikui būtų laikęs už gerklės.
Su nauja kauke po Seimo užsienio politikos užkaborius vaikšto Juozas Bernatonis. Senoji, Teisingumo ministro kaukė, paslėpta ir laukia Užgavėnių laužo. Bus sudeginta be pėdsako. O Juozas Olekas su Algimantu Salamakinu po ilgos tylos galiausiai užsidėjo urėdų gynėjų kaukes. Tapo uoliais Sauliaus Skvernelio Vyriausybės siūlomos urėdijų refomos priešininkais. Pagal svarbą urėdų gynėjai rikiuojasi štai taip: A. Salamakinas, Andrius Palionis, J. Olekas ir Rimantas Sinkevičius, Užgavėnių laužui paruošęs kaukę, kurią nešiojo, kai buvo Susisiekimo ministras ir reguliavo eismą visame galingame Lietuvos transporto ūkyje.
Tai ką gi daryti mums, eiliniams, visą šį spektaklį priverstiems stebėti?