Ji, aišku, tokia graži, idėjinė. Patriotizmas skatintina vertybė. Ir labai gili idėja – juk mes, žmonės, ir esame Lietuva, ar ne?
Tačiau iš tikrųjų tai yra Algirdo Butkevičiaus, premjero, motyvacinė vizija lietuviams. Kaip likti čia ir nevažiuoti užsienin, kur už tą patį darbą jie gali užsidirbti daugiau pinigų. Naują namą įsigyti. Vaikus į mokslus išleisti. Atostogų išvažiuoti. Dar premjeras pakalbėjo apie palankaus investicijoms klimato kūrimą, naujas darbo vietas, kaip jie ir tą, ir aną per kadenciją padarė. Viskas viename turėjo atskleisti Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo dalyviams, kaip valdantieji reaguoja į Lietuvos demografinę krizę.
O suformulavęs savo pasiūlymą sparnus pakėlusiems arba jau išvykusiems emigrantams – jūs turite likti čia, nes turite būti patriotais – premjeras išvyko. Į Dainų šventę.
Ne ne ne, pašoko iš savo vietos keturis vaikus auginantis konservatorių ir krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis. Jau bandė valstybė skatinti gimstamumą – taip, taip pavyko, keletą metų nuo 2007 iki 2009-ųjų vaikų gimė žymiai daugiau, tačiau kiek tai kainavo? Ar tikrai pinigų turim, kad taip skatintumėme gimstamumą? Ir apskritai, anot G. Landsbergio, moteris juk ne kokia veislinė karvė, kurią reikėtų uždaryti tarp keturių sienų ir iškelti uždavinį – gimdyk daugiau vaikų Lietuvai.
Mūsų tikslas – susigrąžinti emigrantus, sako jis.
O tada atsistoja Ramūnas Karbauskis. Sako, o štai mes Naisiuose gimstamumą padidinom. Žinok, kaip? Ten sukūrėm žmonėms laimės ir saugumo jausmą. Nauja infrastruktūra, šiek tiek nemokamos kultūros. Tada jie sau gyvena, negeria, dirba ir gimdo vaikus. Dar, sako Karbauskis, mes norėtumėm ir emigrantus sugrąžinti, bet kad švietimo sistema visiškai nepasiruošusi jų, atvykusių vaikų, priimti, integruoti ir lanksčiai reaguoti į tai, kad Britanijos mokyklose vaikai mokosi angliškai, o ne lietuviškai.
Reikia labai stiprinti švietimą, sako R. Karbauskis.
O tada V. Mazuroniui turi ką pasakyti visi.
Tai kurios gi partijos ministrė dabar vadovauja Švietimo ir mokslo ministerijai? Ne darbietė ji? Kas trukdo reformuoti švietimo sistemą? Ir tada V. Mazuronis supranta, kad čia silpnoji jo vieta. Nes ginti A. Pitrėnienę – beviltiška, o pasakyti, kad ne jis ją pastatė – nei šis nei tas.
Socialdemokratas Juras Požėla, pakeitęs premjerą diskusijai įsikarščiavus, suprato, kad nėra nei pirmininkas, nei bent veidas Nr. 1 partijos rinkimų sąraše. Bet įsikišti reikalauja žanras, be to, reikia gelbėti savo partijos vardą, nes opozicija tikrai jų gerųjų darbų emigrantams nepademonstruos, o darbiečiai tik apie save galvoja. Ir tada jis rėžė emocingą kalbą, taip negailestingai ir tiesiai G. Landsbergiui ir V. Mazuroniui į širdį – atsakykite dabar, ar šeimos sąvokos perrašymas Konstitucijoje skatina gimstamumą? O klerikalinis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas skatina gimstamumą?
Žiūrovų suolai pritariamai ūžtelėjo, o R. Karbauskis galvos nebepakėlė. Jo kandidatas Povilas Urbšys čia jau ne tik pirštus prikišęs.
Bet, gerbiamieji, sako politikus ant kelio bandęs užvesti profesorius Boguslavas Gruževskis. Kaip čia yra, mielieji mano, paaiškinkite, giliau pažiūrėję į skaičius. Pas mus žmonių mažėja, tai ir darbo jėgos mažėja. Darbdaviai tuoj neturės ko samdyti. Bet kaip jūs siūlote spręsti tokią nedidelę problemytę, kai nors pokrizinė Lietuvos ekonomika atrodo stipriausiai regione, atlyginimai – tokie apgailėtinai maži. Kitaip tariant, mažiausi. Ir iš vienos pusės pažiūri, ir iš kitos pažiūri – tas pats velnias. Darbuotojų trūksta, jie išvažiuoja, o už tą patį darbą kitur tame pačiame regione moka daugiau.
Gal reikia politikos kitokios, klausia profesorius. Na, suprantate, gal mokesčius kitaip paskirstyti, ar ką? Nes, sako B. Gruževskis, Lietuvoje, kitaip nei netgi Latvijoje ir Estijoje, žirklės tarp vadovų ir darbuotojų atlyginimų – didžiausios. Ir net per krizę jos buvo didžiausios, suprantate, mieli politikai, kur aš suku? Mandagus tas profesorius.
O čia jau diskutantai ne tokie entuziastingi. Ir idėjų mažiau. Ir pasiūlymai pasislepia žodžių vatoje. Šiuo atveju reikėtų aiškiai pasakyti, kaip bus su tais mokesčiais, o gal ir su darbdavių edukacija, o gal dar su kuo nors. Politikai linksi, taip taip, reikia čia žiūrėti, čia tokia kaip ir problema. Bet politikams – bepigu šnekėti. Ką daryti politikuojančiam verslininkui? Juk negali R. Karbauskis sakyti, kad ims ir apmokestins save papildomai. Ir šiaip neracionalu šaką ant kurios sėdi kirsti. Ir neprotinga politiškai. Juk geriau dalintis tiesiai iš savo kišenės – mokėti priedus prie atlyginimų, kloti trinkelėmis aikštes, atvežti keletą bardų. Kad visi žinotų, kas tas geradaris. Taip efektyviau. Ir tokiu atveju išvis nieko konkretaus nepasisako.
Tai štai koks planas mums, kad neemigruotume, ir jums, emigrantai, kad sugrįžtumėte. Galima pasijuokti. Galima paniekinamai sukritikuoti, kad tie jau mūsų politikai, ko iš jų norėti – jie vargo nematę. Galima būtų nekreipti dėmesio, kaip visada.
Viską galima, jei demografija negrėstų viena didžiausių Lietuvos krizių. Lietuva traukiasi sparčiausiai iš Europos Sąjungos valstybių ir jei toliau taip, po keliasdešimties metų Lietuvoje liks 2 milijonai žmonių. Kurių daugiau nei pusė – sistemos išlaikytiniai pensininkai. Ir žmonės toliau kraunasi daiktus. Jei Britanija varys lauk, dauguma važiuos bet kur, tik ne į Lietuvą.
O rinkimai jau spalio mėnesį.
