Statistikos guru Vladas Gaidys suskubo perspėti, kad vasarą į rinkimus ateis žymiai mažiau žmonių. Politologė Ainė Ramonaitė išreiškė nuogąstavimą, kad paankstinus rinkimų datą, jiems nespėtų pasiruošti daugelis naujųjų partijų. Aš drįstu pridėti tik keletą prielaidų apie I. Degutienės ir opozicijos racionalius sprendimus ir jų išdavą. Pavadinkime tai vaivorykštine sąmokslo teorija.
Vasarą balsuoja tik konservatoriai
Ponia Degutienė, žinoma, prisimena pastaruosius masinius rinkimus – į Europos parlamentą, kurie taip pat vyko vasarą, 2009 m. birželio 7 d. Juose dalyvavo tik 21 procentas rinkėjų, ir Tėvynės Sąjunga nugalėjo, pasitenkinusi vos 5 procentais visų galinčių balsuoti Lietuvos gyventojų balsų. 2011 m. liepą konservatorius Naglis Puteikis Klaipėdos Danės apygardoje buvo išrinktas, prie balsadėžių atėjus vos 8 procentams rinkėjų. Taip jau yra, kad dažniausiai nepopuliarius rinkimus laimi partijos, esančios valdžioje. Taisyklė paprasta – žmogus tikrai neatsisakys kelionės į Turkiją, net jeigu labai nekenčia Kubiliaus.
Tad ar tikrai I. Degutienės vilionėms pasiduodantys Socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ nesupranta, kad savo rankomis numazgos oponentų visos kadencijos purvą.
Į šviesią ateitį
Turint omenyje tai, kad socialdemokratai labai aktyviai reklamuojasi jau keletą mėnesių, darbiečiai apsnūdę atrodo tik savo byloje, bet tikrai ne viešųjų ryšių srityje, o tvarkiečius dėmesio centre išlaiko Rolandas Paksas, išankstiniai rinkimai jų taip pat negąsdina. Štai čia ir kyla įtarimas, ar nebus Seimo pirmininkė su opozicija sutarusi dėl išankstinių rinkimų?
Kam I. Degutienei to reikia? Pirmiausia tam, kad galėtų tikėtis 85 pritarimo balsų Seime, būtinų paskelbti išankstinius rinkimus. Socialdemokratams, darbiečiams ir tvarkiečiams nubalsavus vieningai, jau būtų surinkta 50 „už“. Taigi, Seimo pirmininkės iniciatyvą beturėtų palaikyti maždaug pusė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių.
Be to, I. Degutienė siūlo sutarus dėl išankstinių rinkimų paskelbti „moratoriumą visoms interpeliacijoms ir laikinosioms komisijoms“ ir priimti svarbiausius strateginius sprendimus dėl energetinių projektų. Žodžiu, išdegus planui, Seimo pirmininkė į išankstinius rinkimus liepą ateis šlovėje: Seimo taikintoja ir išvaikytoja; energetikos gelbėtoja. Jeigu jos partija dar ir išneš sveiką kudašių rinkimuose, I. Degutienės laukia šviesiausia ateitis Tėvynės sąjungoje.
Politikoje staigmenų nebūna
Bet kam gi išankstiniai rinkimai opozicijai? Iš tiesų sunku būtų patikėti, kad socialdemokratai, darbiečiai ir tvarkiečiai taip išsiilgo valdžios, jog į rinkimus eis net tada, kai jų elektoratas kaitins bambas prie ežerų ar užsienyje. Vargu ar trys opozicijos banginiai nepagalvojo ir apie tai, jog šio Seimo traukinys nebeatsistos ant bėgių, tad kuo ilgiau valdantieji dirbs, tuo labiau save kompromituos. Nemanau, kad baimę kelia ir politikos naujokai.
Taigi, opozicijos sprendimas palaikyti išankstinius rinkimus norom nenorom perša sąmokslo teoriją. Gal socialdemokratai, darbiečiai ir tvarkiečiai nusprendė visiškai minimizuoti rinkiminę riziką, su I. Degutiene ir ją palaikančiais Tėvynės sąjungos politikais nubraižydami liepos mėnesio vaivorykštės – kairiųjų ir dešiniųjų koalicijos eskizą? Ir vilkas bus sotus... ir liberali avis nebegyva. Ar tokį planą įmanoma suregzti per naktį? O kas sakė, kad jis suregztas tik dabar?