G.Nausėda. Man nepriimtina R.Lazutkos „tiesa“

 (746)
Paprastai stengiuosi nereaguoti į įvairių autorių užsipuolimus, tačiau p. Romas Lazutka šį kartą taip begėdiškai „malūnėliu“ žongliruoja skaičiais apie vidutinio darbo užmokesčio ir darbo našumo skirtumus Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse, kad šito palikti jo sąžinei negalima.
Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© A.Didžgalvio nuotr.

Antai R. Lazutka su didžiuliu ideologiniu patosu triuškina mano teiginį apie 4-6 kartus Lietuvoje mažesnį darbo našumą, pasitelkdamas BVP perkamosios galios pariteto rodiklį ir prieina stulbinančios išvados, kad darbo našumas mūsų šalyje yra tik du kartus mažesnis nei Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Švedijoje. Puiku, tačiau gal tada galėtumėte, gerbiamas ekonomiste, lyginti tokiu metodu apskaičiuotą darbo našumą ne su nominaliu, o pagal perkamosios galios standartą įvertintu darbo užmokesčiu. Turbūt, man nereikėtų Jums aiškinti, kad tai yra ne tas pats, o ir atlyginimų skirtumai „ten“ ir „čia“ tampa ne 5-7 kartai, kaip Jūs rašote, o 2-3 kartai. Tegul tai iliustruoja ši diagrama.

G.Nausėda. Man nepriimtina R.Lazutkos „tiesa“
Darbo užmokesčio užsienio šalyse ir Lietuvoje santykis (kartais)


Eurostat duomenys

Tuo visiškai nesiekiu įrodyti, kad dabartinė situacija Lietuvoje yra patenkinama ir privalome sukandę dantis toliau gyventi neturtingai. Tačiau negaliu sutikti ir su primygtinai brukama nuomone apie „kraują siurbiantį“ Lietuvos verslininką, kuriam nėra nieko malonesnio kaip tik apiplėšinėti savo samdomuosius darbuotojus. Suprantu, tarpstant iš žmonių nusivylimo nuotaikų, galima užsidirbti vieną kitą populiarumo balą.

Ir dar apie ekspertų tarnystę interesų grupėms, pone R. Lazutka. Kai kurie žmonės yra nuoširdžiai įsitikinę, kad kam nors netarnauti negalima, todėl savo „vertybėmis“ mėgina apteplioti ir visus kitus. Tebedirbu savo darbą jau daugiau kaip dešimtmetį tik todėl, kad man niekas nenurodinėja ką kalbėti, o ką nutylėti. Jei kažką viešai sakau, tai tik todėl, kad taip ir manau. O Jūs ar visada kalbate tai, ką galvojate, p. R. Lazutka?

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

Pergyvenę sovietmetį: įpratome, kad be mušimo nieko nebus (206)

„Gyvenimas – tik finansų piramidės ir vekseliai. Kad laisvė – pinigai, o pinigai – tai laisvė. Ir kad mūsų gyvenimas nė sudilusio skatiko nevertas. Tai... tai tikras... suprantate... Net žodžių tam pavadinti nerandu... Gaila man tik mažamečių anūkų... Gaila. Jiems visa tai kasdien kala į galvas. Aš nesutinku. Buvau komunistė ir liksiu“, – rašoma Ukrainoje gimusios baltarusių rašytojos Svetlanos Aleksijevič knygoje „Laikas iš antrų rankų“.

E. Lucasas: „Amerikos taikos“ amžius baigiasi (119)

Laikas parašyti pažymį Baracko Obamos administracijos politikai Europos atžvilgiu. Pažymėtina, kad yra kelios šios politikos kryptys. Nesėkmingiausia – stumiama Valstybės departamento. Johnas Kerry – po nelaimingiausia žvaigžde gimęs šios institucijos šeimininkas per kelis pastaruosius dešimtmečius. Jo pastangos susitarti su Rusija dėl Sirijos atspindi nepaprastą (ir aiškiai nepagrįstą) pasitikėjimą savo asmeniniais gebėjimais rasti diplomatinį sprendinį, neturint pakankamai raumenų, kad derybinė pozicija atrodytų įtikinama.

D. Sinkevičius. Teisėjų taryba pasityčiojo iš visų Lietuvos žmonių (264)

Šiandien į priešpaskutinį savo kadencijos posėdį rinkosi visą teismų sistemą prižiūrinti Teisėjų taryba, kuriai teko nelengvas išbandymas – pritarti arba pasipriešinti prezidentei, apginti teismų autoritetą arba dėl girtumo paslydusį kolegą ir taip leisti diskredituoti ypatingo pasitikėjimo visuomenei nekeliantį teisėjo vardą.

L. Pociūnienė. Asmeninė pozicija (226)

Tikriausiai nesiryžčiau jos išdėstyti viešai, jei manęs nuolat įvairiomis aplinkybėmis nebūtų klausiama, už ką ir kodėl ketinu balsuoti. Mūsų lietuviškame kontekste nepriimta, kad apžvalgininkai ar komentatoriai viešai atskleistų savo pasirinkimą ir jo motyvus, nors brandžios demokratijos šalyse tokio atviro kalbėjimo rinkimų ar referendumų išvakarėse nevengiama (žinoma, savo vietoje – nuomonių bei redakcinėse skiltyse).

I. Makaraitytė. Prisigerti – prigimtinė lietuvio teisė (555)

Studentavimo laikais per vasaros atostogas mudvi su drauge laiko veltui nešvaistydavome ir važiuodavome užsidirbti mokslo metams. Į Norvegiją. Į begalinius braškių laukus. Kai braškės baigdavosi, visai šalia šiltnamiuose augo ilgavaisiai agurkai, ir ten darbo keliems studentams visada būdavo.