Tačiau tokie suvaržymai galimi tik išimtinais, įstatymų nustatytais, atvejais, nes negalime pamiršti apie nekaltumo prezumpcijos principus.

Tačiau ar prokuroras išdrįs turėti kitokią, nepriklausomą poziciją, kai aukščiausi valstybės pareigūnai jau pareiškė savo nuomonę? Kokį sprendimą turėtų priimti teisėjas, jei byla atkeliautų iki teismo? Aišku, galima sakyti, kad prokurorai ir teismai yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik įstatymais. Deja, bet gyvename ne idealioje visuomenėje ir įstatymai ne visuomet veikia taip, kaip turėtų. Tai kam reikalingi komentarai, kurie trukdo teisingumui ir sukelia abejones?

Reikia sutikti su prezidentės nuomone, kad per ilgas užsisėdėjimas sudaro prielaidas korupcijai ir nepotizmui. Todėl keistai atrodo atsakingų valstybės atstovų stumdymasis, kas gali, o kas negali atleisti biudžetinės įstaigos vadovą. Net ir Seimo pirmininkė turi ką pridurti. Bet panašu, kad valdžios atstovai, kurie patys ir sukūrė tą klampynę, iš jos išbristi nebesugeba.
Įstaigos vadovo atleidimo principas yra labai aiškus ir jis įtvirtintas Civiliniame kodekse: bet koks vadovas, bet kada ir dėl bet kokių priežasčių, taip pat ir be priežasčių, gali būti atšaukiamas juridinio asmens savininko ar steigėjo. Todėl ir biudžetinės įstaigos steigėjas turi galėti inicijuoti bet kurios jai pavaldžios biudžetinės įstaigos vadovo atšaukimo procedūrą.
Gintautas Bartkus

Įstaigos vadovo atleidimo principas yra labai aiškus ir jis įtvirtintas Civiliniame kodekse: bet koks vadovas, bet kada ir dėl bet kokių priežasčių, taip pat ir be priežasčių, gali būti atšaukiamas juridinio asmens savininko ar steigėjo. Todėl ir biudžetinės įstaigos steigėjas (jos funkcijas įgyvendinanti Vyriausybė) turi galėti inicijuoti bet kurios jai pavaldžios biudžetinės įstaigos vadovo atšaukimo procedūrą.

Gintautas Bartkus
Ekonomine prasme vadovui patikėtas įmonės ar organizacijos turtas, suteikti praktiškai neriboti įgaliojimai. Jei savininkui, norint atleisti vadovą, reikėtų ieškoti priežasčių, atlikti vidinius tyrimus, o tada dar įspėti prieš du ar keturis mėnesius apie atleidimą – atleidus vadovą galėtum nerasti ne tik turto, bet ir pačios organizacijos. Išimtys gali būti numatytos tik sudarytoje sutartyje su vadovu. Toks principas, kuris dabar puikiai veikia privačiose bendrovėse, ankščiau veikė ir biudžetinių įstaigų ir kitų viešųjų juridinių asmenų atžvilgiu. Deja, teismų praktika pasuko ne ta linkme. Galima suprasti norą apsaugoti vadovus nuo nepagrįstų, politizuotų atleidimų, bet tam yra kiti mechanizmai. Gal ši byla pastūmės Vyriausybę peržiūrėti teisės aktus ir įtvirtinti vadovų absoliutaus atšaukimo principą, kartu nustatant ir saugiklius.

Diskusijose dėl atsistatydinimo dažnai pamirštama esmė. Atsistatydinti reikia tada, kai gali kilti abejonių dėl galimo poveikio tyrėjams, prokurorams ar teismams. Todėl Seimo nariai, ministrai, valstybės pareigūnai, kurie tiesiogiai susiję su teismine sistema, pirmiausia turi pagalvoti, ar neverta patiems atsistatydinti ir tokiu būdu panaikinti abejones dėl galimos įtakos? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo kompetencijos beveik niekaip nesusijusios su teisingumą vykdančiomis institucijomis. Įtaka beveik negalima. Nebent hipotetiškas prokurorų ar teisėjų valgyklos uždarymas būtų laikomas įtaka teisingumui.