Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva gerai žino globalios krizės priežastis. Anot jo, krizę sukėlė žmonės, turintys baltą odą ir mėlynas akis. Tai taip. Mielas skaitytojau, pažvelk į veidrodį, ir jis tau pasakys – kaltas ar ne. Jei rudakis Lula būtų ką nors leptelėjęs apie bloguosius tamsiaodžius, indėnus ar musulmonus, netruktų atsirasti kaltinančių jį rasizmu ar tikėjimo įžeidinėjimu.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Tačiau šiandien daugelis mano, kad prezidentas teisus, krizės priežastys slypi kažkur mūsų pamėgtoje euroatlantinėje erdvėje ar ją sukūrusiuose žmonėse.

JAV politologas, Henry Kissingerio patarėjas ir Tarptautinių Santykių Tarybos narys Walteris Russellas Meadas, komentuodamas kaltes ir ne kaltes žurnale “Newsweek”, taikliai pastebi, kad vadinamasis liberalusis kapitalizmas yra savotiška operacinė sistema, kaip kokie Windows, kuri ir suka ekonomiką. Ją iš tiesų sukūrė baltaveidžiai, sukūrė netobulai ir gal net neuniversaliems poreikiams, tačiau kitos sistemos kol kas nėra – rudaakiai nieko geriau nepasiūlė.

Galima teigti, kad operacinę versiją 1.0 sukūrė olandai XVII amžiaus pradžioje. Iš tikro tai buvo akcijų biržos pradžia. Idėją netrukus perėmė britai, vadinę akcijų rinką “olandiškais finansais”. Apie 1700 metus jie jau sukūrė versiją 2.0, kuriai vėliau prigijo anglo-saksų kapitalizmo vardas, nors pagrindinė varanti versijos 2.0 jėga tapo JAV. Šiandien mes tebegyvename su versija 3.0, įsitvirtinusia iš esmės po Antrojo pasaulinio karo. Ji sutvėrė globalią rinkos ekonomiką ir kitus, regis, gerus dalykus.

Jei taip, tai galima drąsiai teigti, kad minėtoji versija pasaulinės ekonomikos arba “nebepavelka”, arba ekonomikai reikia naujos operacinės sistemos versijos.

Tas pats Walteris R. Meadas pastebi, kad operacinė sistema nėra tobula ir kartkartėmis “pakimba” arba “nulūžta”. Istorija mena ne vieną biržos ar bankų krizę, kainų burbulų sprogimus ir kitas negandas. Jei sistemą pakanka “perkrauti” ir ji veikia, dar pusė bėdos – taip jau daryta ne kartą, tačiau pastaroji krizė gali būti tas atvejis, kai reikia instaliuoti kažką visai naujo – versiją 4.0 ar visai kitą operacinę sistemą.

Lietus lyja vienodai visiems, tačiau elgtis lietui lyjant galima visai skirtingai – galima tiesiog slėptis nuo lietaus, galima išskleisti skėtį (jei turi), galima tiesiog apsimesti, kad lietus nebaisus ar visai nelyja. Po lietaus paaiškės, kad šio globalaus proceso pasekmės kiekvienam skirtingos. Tad ir mūsų vyriausybė teisi, elgdamasi kitaip, nei kokie latviai.
E.Vareikis

Šiandien JAV, Kinija, daugelis kitų valstybių, įskaitant ir mūsiškę, kalba apie ekonomikos stimuliavimo ir verslo skatinimo paketus, kurių esmė yra noras iš naujo paleisti sustojusią versijos 3.0 mašiną, manant, kad tik po to, kai mašina veiks, galėsime galvoti, kaip jos veikimą pagerinti. Logiška, tačiau nebūtinai teisinga.

Ant pastarojo grėblio lipama ne pirmą kartą.

Po atmintinos Rugsėjo 11-osios pasaulis pasidalijo į dvi dalis: vieni teigė, kad teroristų išpuolis – tai tik nedidelis nelaimingas atsitikimas – likviduosime teroristus ir vėl gyvensime gražiai kaip gyvenome; kiti teigė, kad terorizmas neatsitiktinis reiškinys – jis atsirado, nes gyvenome neteisingai, tad naikinti reikia ne teroristus, o jų atsiradimo priežastis...

Tad ir ekonominės krizės sąlygomis tenka priimti principinį politinį sprendimą: ko mes siekiame – ar grįžti į prieškrizinius “senus gerus laikus”, ar jau dabar siekti kokybiškai naujo sprendimo.

Kadangi apie krizę kalbėti jau ir madinga, kokių tik teorinių modelių neaptiksi žiniasklaidoje ir politinėse diskusijose. Teorijos pagal kiekvieno skonį – nuo nepaprastai sudėtingų iki stilizuotai paikų...

Neseniai diskutuodamas apie krizę su savotiškos stebuklų šalies – Taivanio ekspertais, bandžiau jiems įrodyti, kad globalią krizę vargu ar įmanoma išspręsti vienoje šalyje. Tad ar skirtingos įvairių šalių pastangos neatrodo tiesiog juokingos?

Pasitelkdami solidžią kinų filosofiją pašnekovai įrodė, kad ... galima. Lietus lyja vienodai visiems, tačiau elgtis lietui lyjant galima visai skirtingai – galima tiesiog slėptis nuo lietaus, galima išskleisti skėtį (jei turi), galima tiesiog apsimesti, kad lietus nebaisus ar visai nelyja. Po lietaus paaiškės, kad šio globalaus proceso pasekmės kiekvienam skirtingos. Tad ir mūsų vyriausybė teisi, elgdamasi kitaip, nei kokie latviai.

Politiniai darvinistai teigia, kad krizė yra pats natūraliausias organizmų atrankos instrumentas. Gyvenantys patogiai nėra linkę keistis, o veikiau išsaugoti esamą tvarką. Gyvenantys krizės sąlygomis arba žūsta, arba išsaugo kokybiškai naujus, naudingus bruožus. Vienos atmintinos krizės metu išmirė dinozaurai, bet išgyveno smulkūs graužikai. Naudingus bruožus tik reikia laiku pastebėti. Kas žino, gal sugebėsime.

Gyvenantys krizės sąlygomis arba žūsta, arba išsaugo kokybiškai naujus, naudingus bruožus. Vienos atmintinos krizės metu išmirė dinozaurai, bet išgyveno smulkūs graužikai. Naudingus bruožus tik reikia laiku pastebėti. Kas žino, gal sugebėsime.
E.Vareikis

Jei jau esame biologijos pasaulyje, tai verta prisiminti, kad yra mokančių krizę “pratempti” žiemos miegu ar laikinu gyvybinių funkcijų stabdymu, yra mokančių “susiorganizuoti” šiltesnį kailį ir maisto atsargas. Kai kam tai irgi atrodo panašu į valstybių elgesį.

Fizikai mechanikai pasaulio ekonomikos raidą prilygina automobilių gamintojų norui įstatyti jam kuo galingesnį variklį, nesirūpinant, kad reikės ir galingesnių stabdžių, ir stipresnio vairo mechanizmo. Tad ir turime dabar kažkokį galingą sunkvežimį su “golfiuko” stabdžiais ir vairu... Atvirai kalbant, juk neplanavome, kad mūsų mechanizmas gali pasukti kažkur ne ten, tad kam tas vairas?..

Nuo jų neatsilieka sociologai, ekonomistai ir politologai, manę, kad viską tvarko pati rinka ir nelabai čia tie stabdžiai ir vairai reikalingi. O juk rinkos dalyviai, tai.... žmonės su savo norais. jausmais ir prietarais, neretai visai prieštaraujančiais rinkos “dėsniams”. Ar dar kas nežino, kad krizę galima sukelti ne tik objektyviais faktoriais (prasiskolinimu, infliacija, nevykusia prekyba), bet ir gandais bei nuojautomis. Vien gandų apie lito devalvaciją pakako, kad valiutos atsargos bankų kasose išnyktų.

Teorinius modelius galima kurti ir kurti. Fantazija nežabota. Tačiau jokia iš jų nepaaiškins visų realaus pasaulio spalvų. Tačiau net jei ir taip, fantazija gali patarti, kaip elgtis ir ko siekti.

Kaip tad su Lietuva? Kokia krizės filosofija ar jos modelis gyvuoja mūsų šalyje?

Visų pirma turime pasakyti patys sau, kad norėjome ir tebenorime būti euroatlantinės civilizacijos dalimi, o ja tapome tik tvarkingai instaliavę liberalaus kapitalizmo versiją 3.0. Ne vienas politikos ir ekonomikos ekspertas (tarp jų - ir garbi kandidatė į prezidentus) teigia, kad blogai yra todėl, kad gerai jau buvo. Tokie teiginiai skatina norą visų pirma iš naujo paleisti seną gerą versiją, o ne pirkti naują... Vadinasi, esame grupėje tų, kuriems norisi grįžti į kažkada jau buvusią tvarką.

Jei užklupo kiniška tropinė liūtis, pajutome, kad skėčio neturime, jo tiesiog laiku nenusipirkome, tikėdamiesi, kad nelis, tikėdamiesi taip pat, kad žmonės savikritiškai vertins savo galimybes ir neims milijoninių kreditų, nors bankai juos ir siūlo. Skėčio ar lietpalčio neturime, ir telieka slėptis, tikintis, kad lietus netrukus praeis ir neatsiliksime nuo tų, kurie skėtį vis dėlto turi... Premjeras teigia, kad viena iš ankstesnės vyriausybės nuodėmių ir buvo ta, kad ji numatė amžiną giedrą ir gerą nuotaiką. O dabar jau ne nuo mūsų priklauso, ar ilgai lis.

Žvelgiant iš biologo pozicijų, Lietuva atrodo panaši į primityvų organizmą, kuris nepalankiomis sąlygomis stengiasi sulėtinti savo gyvybines funkcijas iki minimumo, tikėdamasis, kad geresni laikai ateis... O jei neateis? Tokiu atveju telieka visai nesimpatiška lėta mirtis?

Skeptikai sako, kad politika yra daugiau įvaizdžių žaidimas, o ne realybė. Mokame laisvai ir necenzūruotai kalbėti apie krizes ir malonumus, tačiau ar sugebame ką nors padaryti, ar tik sakyti, kad norai buvo geri?

Daugelis su nostalgija prisimena laikus, kai buvo aišku, kas amerikiečių pusėje, kas sovietų – su kuo japonai, su kuo brazilai, ką daro britai, ko nedaro prancūzai. Šiandien jau niekas nieko nebežino, nebepamena net G8 valstybių vadovų pavardžių. Ir kam to reikia, jei neaišku, kam tos valstybės reikalingos.

Barackas Obama ne šviesiaodis ir ne mėlynakis, tačiau šiandien jis formaliai yra to liberalaus “mėlynakių” kapitalizmo atstovas. Štai jums, Brazilijos prezidente, ir paradoksas.

Nors, tiesą sakant, nebeaišku, ar tikrai Obama yra aiškaus ir suprantamo kapitalizmo simbolis? Kuo toliau, tuo labiau ir jis panašėja ne į galingiausios valstybės vadovą, ekonomistą ar filosofą, o į animacinio filmuko herojų, patiriantį linksmus ir neįtikėtinus nuotykius, gražiai, bet kasdien vis kitaip kalbantis, bet ne itin susigaudantis, kur tie nuotykiai galiausiai nuves. Kur nuves mus visus -skirtingos odos ir akių spalvos, su mūsų meile ar nemeile amerikoms, globalizacijoms ir nacionaliniams protekcionizmams.

O gal tai ir yra versijos 4.0 pradžia?

www.lrs.lt/ruonis

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (7)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (197)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (14)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (19)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (48)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (296)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Prasidėjo visiškas Saulės užtemimas: pasigrožėkite vaizdais (28)

Rugpjūčio 21 d. įvyks neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galės stebėti tūkstančiai...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (22)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (112)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (85)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...