E.Eigirdas. Referendumas dėl AE – ištikimybės V.Putinui ženklas

Kai tik priartėjo akimirka, kai į Seimą turi patekti su naujosios atominės elektrinės (AE) statybomis susiję dokumentai, atsirado tiek norinčiųjų suorganizuoti referendumą šiuo klausimu, kad net gražu.

Nors mes jau prieš metus teigėme, kad, artėjant realiems veiksmams, susijusiems su naujosios AE statybomis, iš letargo miego bus pažadinti žalieji, kurie turės organizuoti visuomenės susirūpinimą šiuo klausimu, toks dalyvių masiškumas mus nustebino. Kaip kokiose socialistinėse lenktynėse vieni per kitus žalieji, pramonininkai, valstiečiai, buvę komunistai ir buvę komjaunuoliai skuba pritarti referendumui ir jį organizuoti.

Gal iš tiesų kas nors kokį prizą įsteigė už didžiausius laimėjimus kovoje su lietuvišku reaktoriumi? O gal paprasčiausiai noras laiku pasirodyti Vladimiro Putino akyse kaip tikram kovotojui su Lietuvos atomine jėgaine tiesiog krūtinę drasko? O gal „Valstybės“ redakcija, kadangi nepriklauso nomenklatūrai ir neturi jai būdingos uoslės, nesupranta, kad po rinkimų daug kas keisis ir jau dabar reikia keisti geopolitinę orientaciją?

Eduardas Eigirdas

Nėra nė vieno klausimo, kuriame būtų užsiminta apie šių laikų „didvyrio“ V. Putino Lietuvos pasienyje statomus keturis reaktorius. Juk galėtų vadinamieji žalieji Lietuvos žmonių paklausti, ar jie nori, kad Lietuva naudotų branduolinę energiją, o elektrą importuotų iš šalių, kurios ją gamina branduolinėse elektrinėse.

Tokios mintys apninka skaitant klausimus, kuriuos mūsų brangūs politikai, žalieji, valstiečiai ir pramonininkai ketina referendume pateikti piliečiams. Ogi pasirodo, kad visi jie – apie mūsų vargšą reaktorių, kurį ketiname statyti su latviais, estais ir Japonijos bei JAV įmone „Hitachi“. Tačiau nėra nė vieno klausimo, kuriame būtų užsiminta apie šių laikų „didvyrio“ V. Putino Lietuvos pasienyje statomus keturis reaktorius. Juk galėtų vadinamieji žalieji Lietuvos žmonių paklausti, ar jie nori, kad Lietuva naudotų branduolinę energiją, o elektrą importuotų iš šalių, kurios ją gamina branduolinėse elektrinėse. Tada būtų aišku, kad iš tiesų referendumą organizuoja žalieji ir pramonininkai, kuriems rūpi, kad Lietuva elektrą gamintų iš atsinaujinančių išteklių, ir kurie neskatina AE Lietuvoje ar šalia jos statybos.

Tačiau ne, kažkodėl visus aktyvistus ištiko masinė ir daugkartinė amnezija, mat tik pradėję kalbą apie atominę energetiką, iš karto pamiršta, kad jei nepasistatysime savo atominio reaktoriaus, elektros energiją importuosime iš kito, kurį mūsų pašonėje pastatys Rusija. Tik bus keli maži skirtumai. Darbo vietos bus ne Lietuvoje, o Kaliningrade ir Baltarusijoje, pelnas ir mokesčiai atiteks Rusijos ir Baltarusijos, o ne Lietuvos biudžetui, Lietuvoje esanti AE pritaikyta infrastruktūra dirbs ne mums, o jiems, stiprės ne Lietuvos valstybės energetika, o Kremliaus parinkti tarpininkai, kurie finansuos mūsų politinę sistemą, kad šių laikų „didvyrį“ mylėtume dar nuoširdžiau.

Su tokiu įkarščiu priešinantis Lietuvos reaktoriui ir užmerkiant akis prieš Rusijos statomas jėgaines, visai netrukus bus galima sulaukti dienos, kai pasidabinusi raudonais gvazdikais Lietuvos delegacija išvažiuos pasitikti Kaliningrado AE ir jos dosniai Lietuvai tiekiamos elektros energijos. Vaizdelis primintų 1940 m., kai, rusų istorikų žodžiais, „iškankinta kapitalistinių buožių, lietuvių tauta su džiaugsmu ir gėlėmis sutiko išvaduotojų tankus“.

Taigi jei nenorime, kad vaizdas atrodytų būtent taip, tai, ponai politikai, žalieji, pramonininkai ir juos aptarnaujantis personale, visokie ekspertai ir t. t., bent jau pakeiskite referendumo formuluotę taip, kad būtų galima apsimesti, jog šiuo istorijos etapu jums rūpėjo atsinaujinantys ištekliai, o ne laiku atiduoti pagarbą V. Putinui.