E.Digrytė. Moralei - taip, sveikam protui - dažniausiai ne

 (156)
Cirkas pritilo, bus galima pradėti dirbti. Parlamentarams pasišvaisčius mintimis apie vertybes ir nuodėmes, Seimas priėmė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. Jei prezidentas jį pasirašys, visuomenės moralės ir vaikų sielų saugotojai galės pasiraitoti rankoves ir pradėti murkdyti visus, ką netingi, - žiniasklaidą, kino kūrėjus ir rodytojus, įvairias organizacijas bei kitus, kam pakanka įkvėpimo reikštis viešumoje.
© DELFI

Triukšmo dėl šio įstatymo buvo nemažai, nepaisant, kad toks teisės aktas su įvairiais draudimais ir ribojimais galioja jau seniai. Šį kartą buvo parengta tik nauja redakcija. Ir dabar netoleruojami smurto, žiauriai sužalotų žmonių ar erotiniai vaizdai, skatinimas save žaloti, žudytis ar lošti azartinius lošimus, nusikaltėlių idealizavimas, nešvankūs posakiai ir gestai, patarimai, kaip pasigaminti sprogmenų, diskriminacijos kurstymas.

Atsakingos institucijos į pernelyg atviras scenas filmuose, nederamus komentarus internete, nuogą Janet Jackson krūtinę žurnaluose ar kokį pakvaišusį futbolo faną Adomo kostiumu laikraštyje kol kas dažniausiai reaguoja tiek, kiek reikalauja protingumo kriterijus. Bet kas gali paneigti, kad priminus, jog toks įstatymas egzistuoja, ir ypač papildžius jį keletu sakinių, kuriuos gali suprasti taip, kaip šauna į galvą, neprasidės smagi medžioklė su varovais?

Iš viešumoje skleistos informacijos galėjo pasirodyti, kad nauja įstatymo redakcija norima uždrausti vien pasakoti apie homoseksualius santykius. Tiesiog jų teises ginantys politikai ir organizacijos reiškėsi garsiausiai. Ne mažiau klaustukų galima prirašyti dar bent prie kelių punktų.

Prieš piktindamiesi Holivudo filmais prisiminkite vieną kitą lietuvišką pasaką: apie devyniabrolę, kur raganą pririšama prie arklių ir sudraskoma, apie Sigutę, kur užmušta kalaitė pakasama po slenksčiu, o pamotė įstumiama į krosnį.
Eglė Digrytė

Įstatymo esmė nėra bloga - ne viskas, ką gali toleruoti suaugusiųjų sąmonė, tinka dar besiformuojančiai vaiko pasaulėžiūrai. Bet gera tik jo idėja, nes kai kurie punktai panašesni į koncepciją, o ne teisės aktą, kuriuo pamojavus galima besti į nuotrauką ir pasakyti: štai tas nuogas užpakalis nesuderinamas su tuo ir tuo punktu. Kol kas tie punktai yra tokie, kad nelabai sunku įrodyti ir nuogo užpakalio naudą, sakykime, anatomijos žinioms.

Žiūrim, kas gali sužaloti nepilnamečių psichiką ir moralę. "Kai rodomas sąmoningas turto gadinimas ar naikinimas". Ką žurnalistams daryti su jaunuolių siautėjimo Paryžiaus priemiesčiuose, kai liepsnojo šimtai automobilių, vaizdais? "Skatinanti lošti, raginanti, siūlanti dalyvauti azartiniuose lošimuose, loterijose ir kituose žaidimuose, kuriuose sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis". Kasdien nuo ryto iki vakaro skamba "Teleloto" reklamos (2 litai ir milijonas tavo - kas gali būtų paprasčiau?) - išjungti radiją ar apskritai uždrausti?

"Kuria teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai" - televizijoms teks išmesti ne vieną juostą apie italų ar rusų mafiją, Robiną Hudą, Tadą Blindą ir panašius filmus. "Kuria skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai". Šiandien per televiziją mačiau bent kelias "Coca-colos" ir "McDonald's" reklamas. Šie pavadinimai dažnam yra tapę greito ir nelabai sveiko maisto sinonimais. O reklamos "pamirškite sporto salę - pasimažuokite/apsimaukite elastines kelnes ir dings celiulitas/lašinukai/dar kas nors"?

"Kai vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai". Angliškas žodelis fuck Lietuvoje skamba net teismuose, jau nekalbant apie filmus, radijo ir televizijos laidas, nors tikrai nereiškia nieko gero. Kiekvienas paauglys gali pateikti bent kelias jo reikšmes. Ir nepanašu, kad kurio nors moralė dėl to būtų baisiai sugedusi. "Kai patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus". Kas galėtų tuo suabejoti, bet kodėl tuomet neuždaromos svetainės, iki smulkmenų išaiškinančios, kaip pasigaminti nedidelę bombelę?

"Kai demonstruojami paranormalūs reiškiniai, sudarant šių reiškinių tikrumo įspūdį". Esate skaitę apie Harį Poterį? Pamenate, kaip Madam Pomfri akimirksniu sutvirtino suminkštėjusius vaikio rankos kaulus, kai jis žnektelėjo žemėn per kvidičo varžybas? J. K. Rowling įtaigumo netrūksta ir ji niekur knygoje neparašė: atsiprašau, čia tik mano fantazijos vaisius.

"Erotinio pobūdžio: kai skatinamas lytinis geismas, siūloma lytiškai santykiauti, rodomas lytinis aktas, jo imitacija ar kitoks seksualinis pasitenkinimas, lytiniai organai, seksualiniai reikmenys". Vaikus reikėtų apsaugoti ne tik nuo "Laukinės orchidėjos" ir "9 su puse savaitės", bet ir nuo meksikietiškų serialų, kurių herojų aistringi žvilgsniai kartais kaitina ne mažiau, nei nuoga Kim Besinger. Ar Mikelandželo sukurta Dovydo skulptūra (primenu - tas vaikinas stovi visiškai nuogas, išdidžiai demonstruodamas savo pasididžiavimą) skatina lytinį geismą? O jei šiek tiek pridengtume figos lapeliu? Turbūt niekas ir nežinotų, ką jis slepia.

Nenorėčiau, kad kas nors vaikščiotų po Gedimino prospektą ir šūkautų raginimus berniukams draugauti tik su berniukais. Bet lygiai taip pat nenorėčiau, kad kas nors ragintų vaikus ar paauglius lytiškai santykiauti su priešingos lyties atstovais.
Eglė Digrytė

"Sukelianti baimę ar siaubą". Seimo narys Gediminas Navaitis nustebo: kaip vaikai išmoks įveikti tokias emocijas, jų niekada nepatyrę? Prieš piktindamiesi Holivudo filmais prisiminkite vieną kitą lietuvišką pasaką: apie devyniabrolę, kur raganą pririšama prie arklių ir sudraskoma, apie Sigutę, kur užmušta kalaitė pakasama po slenksčiu, o pamotė įstumiama į krosnį. Arba apie Jonuką ir Grytutę, kuriuos pats tėvas išveža į mišką.

Subtilaus lietuviško folklorinio smurtavimo apogėjus pasiektas pasakoje "Eglė žalčių karalienė", kur kraujas ne šiaip upėmis, o jūromis plūsta. Vaikystėje dažnai žiūrėdavau filmą šios pasakos motyvais ir kiekvieną kartą sriūbaudavau. Ne taip buvo gaila bailiukės Drebulės, kaip savęs, nes buvau tikra, kad mano vyru vieną dieną taps koks nors Žilvinas, o jį garantuotai užkapos. Ir ką? Užaugau be jokių liekamųjų psichologinių reiškinių.

Ir tas dideles aistras kėlęs punktas "kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius"... Nenorėčiau, kad kas nors vaikščiotų po Gedimino prospektą ir šūkautų raginimus berniukams draugauti tik su berniukais. Bet lygiai taip pat nenorėčiau, kad kas nors ragintų vaikus ar paauglius lytiškai santykiauti su priešingos lyties atstovais (nors susidaro įspūdis, kad tai lyg ir būtų normalu). Juk ir viena, ir kita apima minėta frazė apie erotinio pobūdžio informaciją. Jei čia norima užkirsti kelią elementaraus sekso reklamai, pakanka vieno sakinio, o jei kam nors netinka partnerio lytis, ar nėra pamatinė žmogaus teisė pačiam apsispręsti, su kuo dalintis lova?

O kaip su tais poligaminiais santykiais? Socdemė Birutė Vėsaitė jau anksčiau Seimo posėdyje retoriškai klausė, kaip vertinti rytietiškas pasakas, kur sultonai turi ne po vieną ir net ne po dvi žmonas. На вопрос, на такой, / Есть ответ простой – / Если был бы я султан, / Был бы холостой! (rus. "Į tokį klausimą / Yra paprastas atsakymas – / Jei būčiau sultonas, / Būčiau viengungis") - kažkada "Kaukazo belaisvėje" pranašiškai dainavo Jurijaus Nikulino herojus.

Kad maža nepasirodytų, dar yra punktas "kuria iškreipiami šeimos santykiai, paniekinamos jos vertybės". Suprask, tos šeimos, kur po vienu stogu gyvena tėvelis, mamytė, pora vaikučių (kad atitiktų programą 2V), jei norite itališko modelio, tinka ir uošviai. Ar tėvelis profilaktiškai neužvažiuoja artimiesiems per kuprą, mažai kam rūpi, svarbu, kad iš išorės būtų gražu. O Adamsų šeimynėlė šitą modelį atitinka? Net mano sugadinta moralė kužda, kad vargu - juk Trečiadienė ir Pūgžlys mėgsta žaisti su sprogmenimis, traukyti žaislams galvas ir žaloti svečius.

Reikia pasidžiaugti, kad Seimas apskritai neuždraudė tokios informacijos, tik, visur prikaišioję įspėjimų "Atsargiai, aukšta įtampa!", apribojo jos sklaidą. Čia prasideda linksmiausia dalis: tokia viešoji informacija turi būti skleidžiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones įmanoma apriboti priėjimą prie tokios informacijos.

Išverčiu į žmonių kalbą: pamirškite tą pavojingą informaciją, nes kaip garantuoti, kad prieš internete naršančio vaiko nosį net pačiame nekalčiausiame tinklalapyje neiššoks kokia apsinuoginusi dama? Arba kad jis neis pro aikštę, kur - o varge! - homoseksualai aiškins esantys ne raupsuotieji?

Įstatymas gali būti netaikomas viešajai informacijai, kai jos turinį sudaro tik informacija apie įvykius, politinius, socialinius, religinius įsitikinimus ar pasaulėžiūrą; ji yra reikšminga moksliniu ar meniniu požiūriu arba reikalinga tyrimams ar mokymui; yra viešas interesas ją skelbti; jos apimtis ir poveikis yra mažareikšmiai. Įsivaizduokite 9-metį, įsmeigusį nosį į knygą apie Harį Poterį ir kone kiekviename skyriuje skaitantį apie žudomus jaunojo burtininko tėvus, akimirksniu sugydomas žaizdas ir panašias fantazijas. Arba apdovanojimais apipiltą juostą "Kuprotas kalnas" apie dviejų vyrų meilę. Kurį iš minėtų punktų galėtumėte pritaikyti?

Tiesa, įtariamų pažeidėjų nebūtinai laukia baudos - nustatant atsakomybę, be kita ko, bus vadovaujamasi "protingumo principu". Bet galima išmokti to protingumo? Ir kiek kartų įstatymai pas mus taikomi kruopščiai pagal raidę, nesivadovaujant jokiais panašiais principais? Ypač kai įstatymai palieka tokias plačias ribas improvizavimui?

O apskritai, jei norite mažiau pakenkti vaiko psichikai, atplėškite jį nuo kompiuterio ar televizoriaus ir išvarykite į lauką žaisti krepšinio ar skinti braškių. Bus naudos ir ūkiui, ir sveikatai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

I. Makaraitytė. Nepirkai bilieto – remi G. Kėvišą, arba šalin rankas nuo V. Adamkaus (306)

„Noriu pranešti, kad, vadovavęs Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui penkiolika metų, esu apsisprendęs ir toliau eiti šias pareigas“, – teigė G. Kėvišas. Jo pozicija publikuota dienraštyje „Lietuvos rytas“. Užsakomajame rašinyje.

B. Brunalas. J. Basanavičiaus apsireiškimas: ar statysime patriarchui Lurdą? (20)

Makabriška Jono Basanavičiaus paminklo vizijų istorija – tai mūsų patriarcho apsireiškimas. Jonas Basanavičius, jei tikėsime reinkarnacijos ar dvasių pasaulio tikrumu, sugrįžo ir subtilia forma, nedaugiažodžiaudamas mostelėjo pirštu į mūsų intelektinės sveikatos ir potencijos sutrikimus. Tautos vienytojo pasirodymas estetiškai keistomis formomis apnuogino tiesą – valstybės mastu kultūros gyvybingumas sustojo ir ėmė ristis į antrąją gyvavimo pusę.

A. Užkalnis. Nenormalios bobos eina į kovą, arba klausimas, kurio niekas neuždavė M. Dargužaitei (263)

"Normalios bobos eina out" - švelniai chuliganiškas pavadinimas, kurį kino peržiūrų programai, renkančiai labdaros lėšas, davė sumanytojos prieš porą metų.

V. Laučius. Penkiasdešimt pilkų ES atspalvių (65)

Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio neseniai pristatytame plane dėl Europos Sąjungos ateities po „Brexit” pateikiami penki Bendrijos raidos scenarijai (Baltoji knyga), ir nors būtent Britanijos pasitraukimas tapo šio dokumento akstinu, pateiktuose scenarijuose adekvačių politinių išvadų dėl „Brexit” kažkodėl nematyti.

A. Vaišnys. Kodėl taip ilgai užtruko sužinoti apie Operos teatro pūlinius? (147)

Daugelyje sostinių tokio nacionalinio teatro rūmai tampa ir Valstybės iškilmių, ir yra aukščiausia nacionalinių menininkų pripažinimo vieta, kur klasika paverčiama modernių autorių darbais. Berods, nuo 2010 metų Vasario 16-oji yra „iškelta“ iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rūmų. Kaip pamenu, Prezidentės iniciatyva. Bet nė vienas kultūros ministras neatsakė sau į klausimą, kodėl?