E. Eigirdas. Kremlius nusprendė užreferenduminti Lietuvą

 (916)
Gąsdinti ir kiršinti daug proto nereikia. Todėl organizuoti referendumus, siekiant ką nors uždrausti, neleisti ar stabdyti, – vienas malonumas. Ypač kai tiek daug interesų sutampa. Beje, kiekvienu atveju tikrai yra žmonių, nuoširdžiai tikinčių, kad referendumas yra gėris.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Todėl jokiu būdu nenorime teigti, kad visi yra arba suinteresuoti, arba paveikti propagandos, tik norime akcentuoti vieną svarbų sutapimą – visi referendumai, apie kuriuos diskutuojame pastaraisiais metais, trukdo Lietuvai labiau integruotis į Europos Sąjungą (ES).

Iš pradžių buvo referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Jo rezultatas – Lietuva ir toliau importuoja ir dar ilgai importuos didelę dalį elektros energijos iš Rusijos, taip šerdama tarpininkus ir visą tinklą išlaikytinių. Prieš kelis mėnesius buvo aktyviai ruošiamasi inicijuoti referendumą dėl euro ir tikriausiai tai būtų tapę realybe, jei Seimo daugumoje esančios populistinės jėgos nebūtų pabijojusios likti už borto. Galimybė, kad euras bent trumpam suvienys socialdemokratus ir konservatorius bei nustums nuo lovio, tikriausiai ne juokais išgąsdino viktorininkus, paksistus ir tomaševskininkus. Nes lovio nebūtų, o euras vis tiek būtų. Toks nuviliantis scenarijus vyrams netiko, todėl euras bent trumpam buvo paliktas ramybėje. Beje, labai keista, kad iš karto neatsirado koks nors politinis organizmas, kuris būtų pasinaudojęs proga savo vardu inicijuoti referendumą – kad tauta išreikštų savo poziciją. Nes juk jei Viktoro Loreta pažadėjo prie euro nagų nekišti, tai nereiškia, kad kas nors visai atsitiktinai negali to padaryti savo iniciatyva.

Visi referendumai, apie kuriuos diskutuojame pastaraisiais metais, trukdo Lietuvai labiau integruotis į Europos Sąjungą (ES).
Eduardas Eigirdas

Žinoma, yra galimybė, kad euro klausimas bus sprendžiamas po referendumo, kurį kuruoja labai aršūs politiniai organizmai Julius Panka ir Pranciškus Šliužas, nusprendę, kad tauta turi išreikšti poziciją dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Tai yra klausimu, kuris ir vėl sukels problemų su ES ir kurio prasmė labai abejotina, nes šiandien žemę superka žemvaldžiai ir stambios bendrovės. Jiems šis referendumas padėtų ir toliau iš žmonių žemę supirkti pigiau. Tokią galimybę mato ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius: „Kas gali paneigti, kad tie, kas Lietuvoje jau supirkę šimtus ir tūkstančius hektarų, kiek pastebėjau, gana aktyviai dalyvauja tame procese, matyt, jie dar tikisi daugiau tos žemės supirkti, tiesiog apgaudinėdami kai kuriuos tautiečius.“

Tai, kad bandymas pasinaudoti piliečių patiklumu gali įeiti į referendumo organizatorių planus, rodo ir visuomenės nuomonė. Mūsų žurnalo redakcija dar praėjusių metų lapkritį užsakė, kad visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliktų apklausą, kaip visuomenė mano, kam naudingas referendumas dėl draudimo įsigyti žemę užsieniečiams. Beveik pusė – 49,6 proc. – apklaustųjų atsakė, kad verslo grupėms, suinteresuotoms pigiau supirkti žemę. O tikinčiųjų, kad šis referendumas naudingas Lietuvos žmonėms ir valstybei, yra 39,6 procento.

Tokį referendumą gali palaikyti labai skirtingos jėgos: tie, kurie nuoširdžiai taip mano, tie, kuriems referendumas yra vienintelė galimybė geriau pasirodyti kartu vyksiančiuose rinkimuose, tie, kurie nenori, kad žemė brangtų.
Eduardas Eigirdas

Žinoma, dar kartą atsiprašome tų, kurie iš tiesų mano, kad žemės pardavimas kokiam prancūzui ar britui yra pavojingesnis nei žemės pardavimas su Kremliumi kolaboruojančiam latifundininkui. Tačiau reikia suprasti, kad tokį referendumą gali palaikyti labai skirtingos jėgos: tie, kurie nuoširdžiai taip mano, tie, kuriems referendumas yra vienintelė galimybė geriau pasirodyti kartu vyksiančiuose rinkimuose, tie, kurie nenori, kad žemė brangtų. Ir tik paskutinis čia, nors, žinoma, ne mažiausias, yra Kremlius, kuriam miela ir džiugu, kai lietuviai ES rodo špygas.

Vis dėlto referendumas dėl žemės yra tik garvežys, leidžiantis referendumo organizatoriams prisidengti patriotiniais jausmais ir tempiantis labai vertingą krovinį. Kitą klausimą, kuriuo siekiama referendumui organizuoti būtinų parašų skaičių sumažinti nuo 300 iki 100 tūkstančių. Ir vėl tiesiog angeliškai skaistus ir pilietiškas noras tiems, kurie mano, kad Rusija į Lietuvos procesus nesikiša. O tiems, kam nuolat vaidenasi kudlota Rusijos ranka, turėtų būti labai neramu, nes Kremlius jam neįtikusią Lietuvos valdžią galės tiesiog užterorizuoti referendumais.

Kaip bus su tais referendumais, greitai pamatysime. O čia norime palinkėti, kad jei ir vėl Valstybės saugumo departamentas perspės, kad Kremlius skyrė milijonus, siekdamas daryti įtaką visuomenės nuomonei, būtų idealu, jei kas nors pažadintų Zenoną Vaigauską, nes vieno referendumo su masiniu propagandiniu Kremliaus palaikymu šiam dešimtmečiui gal užtenka?

Kam naudingas referendumas dėl draudimo įsigyti žemę užsieniečiams?

 N%
Lietuvos žmonėms ir valstybei39939,9
Verslo grupėms, kurios suinteresuotos pigiau supirkti žemę49649,6
Kita*50,5
Nežino / Neatsakė10010,0
Iš viso1 000100,0

Šaltinis – visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

S. Jurkevičius. Trys pagrindinės Lietuvos švietimo sistemos problemos (3)

Šiandieniniame Lietuvos švietime būtų galima išskirti tris pagrindines problemas, kurios išreiškia visos sistemos būklę. Pirmoji problema, kuri vis labiau tampa grėsminga šalies ateičiai, yra blogėjanti mokymo(si) kokybė.

K. Jovaišas. „Swedbank“: šiame žodyje nėra raidės „w“? (179)

Kodėl „Swedbank“ ciniškai ignoruoja Lietuvos įstatymus, viešai rašydamas savo pavadinime tą nelemtą raidę, kuri šalyje yra paskelbta už įstatymo ribų? Kodėl aš priverstas kęsti agresyvią svetimybių invaziją, skaitydamas „Apie demokratiją Amerikoje“ – knygą, kurios viršelyje nurodytas jos autorius Alexis de Tocqueville? Argi čia nėra „X“ ir „Q“ – dviejų svetimos abėcėlės raidžių, kurios begėdiškai laužo lietuvių kalbos skaistybės įžadus?

E. Lucasas: padėtis Baltarusijoje kaista (177)

Stebėtojai iš šalies nelinkę skirti daug dėmesio Baltarusijai. Po nepriklausomybės paskelbimo šis valstybė beveik visą laiką stagnavo, vykdė represinę politiką ir palaikė neskaidrius, pataikūniškus santykius su Rusija, retkarčiais paįvairinamus menkai įtikinamo flirto su Vakarais. Vis dėlto dabar padėtis kaista, o NATO ir kiti kaimynai pradeda nerimauti.

R. Bogdanas. Laiškas, kuris pradės „Brexit“ (21)

Didžiosios Britanijos premjerės šeštadienį nebuvo Kapitolijaus rūmuose, kur susirinkę 27 ES valstybių vadovai paminėjo Europos ekonominę bendriją įsteigusios Romos sutarties 60-metį. Trečiadienį Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas gaus oficialų trumpą laišką iš Londono, kad Jungtinė karalystė traukiasi iš ES.

A. Tapinas. Kaimynai su kerzais Rytuose parodė, kur esam (925)

Per dvi savaitgalio dienas pamatėme, kaip gyvena kaimynai Rytuose ir kaip toli esame nuo jų nuėję. Ir tolstame sparčiu žingsniu.