E. Eigirdas. Kremlius nusprendė užreferenduminti Lietuvą

 (916)
Gąsdinti ir kiršinti daug proto nereikia. Todėl organizuoti referendumus, siekiant ką nors uždrausti, neleisti ar stabdyti, – vienas malonumas. Ypač kai tiek daug interesų sutampa. Beje, kiekvienu atveju tikrai yra žmonių, nuoširdžiai tikinčių, kad referendumas yra gėris.
E. Eigirdas. Kremlius nusprendė <em>užreferenduminti</em> Lietuvą
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Todėl jokiu būdu nenorime teigti, kad visi yra arba suinteresuoti, arba paveikti propagandos, tik norime akcentuoti vieną svarbų sutapimą – visi referendumai, apie kuriuos diskutuojame pastaraisiais metais, trukdo Lietuvai labiau integruotis į Europos Sąjungą (ES).

Iš pradžių buvo referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Jo rezultatas – Lietuva ir toliau importuoja ir dar ilgai importuos didelę dalį elektros energijos iš Rusijos, taip šerdama tarpininkus ir visą tinklą išlaikytinių. Prieš kelis mėnesius buvo aktyviai ruošiamasi inicijuoti referendumą dėl euro ir tikriausiai tai būtų tapę realybe, jei Seimo daugumoje esančios populistinės jėgos nebūtų pabijojusios likti už borto. Galimybė, kad euras bent trumpam suvienys socialdemokratus ir konservatorius bei nustums nuo lovio, tikriausiai ne juokais išgąsdino viktorininkus, paksistus ir tomaševskininkus. Nes lovio nebūtų, o euras vis tiek būtų. Toks nuviliantis scenarijus vyrams netiko, todėl euras bent trumpam buvo paliktas ramybėje. Beje, labai keista, kad iš karto neatsirado koks nors politinis organizmas, kuris būtų pasinaudojęs proga savo vardu inicijuoti referendumą – kad tauta išreikštų savo poziciją. Nes juk jei Viktoro Loreta pažadėjo prie euro nagų nekišti, tai nereiškia, kad kas nors visai atsitiktinai negali to padaryti savo iniciatyva.

Visi referendumai, apie kuriuos diskutuojame pastaraisiais metais, trukdo Lietuvai labiau integruotis į Europos Sąjungą (ES).
Eduardas Eigirdas

Žinoma, yra galimybė, kad euro klausimas bus sprendžiamas po referendumo, kurį kuruoja labai aršūs politiniai organizmai Julius Panka ir Pranciškus Šliužas, nusprendę, kad tauta turi išreikšti poziciją dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Tai yra klausimu, kuris ir vėl sukels problemų su ES ir kurio prasmė labai abejotina, nes šiandien žemę superka žemvaldžiai ir stambios bendrovės. Jiems šis referendumas padėtų ir toliau iš žmonių žemę supirkti pigiau. Tokią galimybę mato ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius: „Kas gali paneigti, kad tie, kas Lietuvoje jau supirkę šimtus ir tūkstančius hektarų, kiek pastebėjau, gana aktyviai dalyvauja tame procese, matyt, jie dar tikisi daugiau tos žemės supirkti, tiesiog apgaudinėdami kai kuriuos tautiečius.“

Tai, kad bandymas pasinaudoti piliečių patiklumu gali įeiti į referendumo organizatorių planus, rodo ir visuomenės nuomonė. Mūsų žurnalo redakcija dar praėjusių metų lapkritį užsakė, kad visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliktų apklausą, kaip visuomenė mano, kam naudingas referendumas dėl draudimo įsigyti žemę užsieniečiams. Beveik pusė – 49,6 proc. – apklaustųjų atsakė, kad verslo grupėms, suinteresuotoms pigiau supirkti žemę. O tikinčiųjų, kad šis referendumas naudingas Lietuvos žmonėms ir valstybei, yra 39,6 procento.

Tokį referendumą gali palaikyti labai skirtingos jėgos: tie, kurie nuoširdžiai taip mano, tie, kuriems referendumas yra vienintelė galimybė geriau pasirodyti kartu vyksiančiuose rinkimuose, tie, kurie nenori, kad žemė brangtų.
Eduardas Eigirdas

Žinoma, dar kartą atsiprašome tų, kurie iš tiesų mano, kad žemės pardavimas kokiam prancūzui ar britui yra pavojingesnis nei žemės pardavimas su Kremliumi kolaboruojančiam latifundininkui. Tačiau reikia suprasti, kad tokį referendumą gali palaikyti labai skirtingos jėgos: tie, kurie nuoširdžiai taip mano, tie, kuriems referendumas yra vienintelė galimybė geriau pasirodyti kartu vyksiančiuose rinkimuose, tie, kurie nenori, kad žemė brangtų. Ir tik paskutinis čia, nors, žinoma, ne mažiausias, yra Kremlius, kuriam miela ir džiugu, kai lietuviai ES rodo špygas.

Vis dėlto referendumas dėl žemės yra tik garvežys, leidžiantis referendumo organizatoriams prisidengti patriotiniais jausmais ir tempiantis labai vertingą krovinį. Kitą klausimą, kuriuo siekiama referendumui organizuoti būtinų parašų skaičių sumažinti nuo 300 iki 100 tūkstančių. Ir vėl tiesiog angeliškai skaistus ir pilietiškas noras tiems, kurie mano, kad Rusija į Lietuvos procesus nesikiša. O tiems, kam nuolat vaidenasi kudlota Rusijos ranka, turėtų būti labai neramu, nes Kremlius jam neįtikusią Lietuvos valdžią galės tiesiog užterorizuoti referendumais.

Kaip bus su tais referendumais, greitai pamatysime. O čia norime palinkėti, kad jei ir vėl Valstybės saugumo departamentas perspės, kad Kremlius skyrė milijonus, siekdamas daryti įtaką visuomenės nuomonei, būtų idealu, jei kas nors pažadintų Zenoną Vaigauską, nes vieno referendumo su masiniu propagandiniu Kremliaus palaikymu šiam dešimtmečiui gal užtenka?

Kam naudingas referendumas dėl draudimo įsigyti žemę užsieniečiams?

 N%
Lietuvos žmonėms ir valstybei39939,9
Verslo grupėms, kurios suinteresuotos pigiau supirkti žemę49649,6
Kita*50,5
Nežino / Neatsakė10010,0
Iš viso1 000100,0

Šaltinis – visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“

Žurnalas „Valstybė“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

N. Vasiliauskaitė. Kodėl nereikia balsuoti? (472)

„Balsuoti reikia“, – sako politiškai sąmoningi žmonės. Nes demokratija, nes esam piliečiai, nes „ką išsirinksim, tą turėsim“, nes „mažesnį blogį“, nes… Ir priduria: „vis dėlto“, „nepaisant visko“, „taip, jis konformistas ir kvailys, bet“, „nepatinka, tačiau kitaip juk ateis x“.

M. Kluonis. „Tautų Europos“ Lietuva turėtų vengti kaip karo, maro ir bado (206)

Liuksemburgo užsienio reikalų ministro Jeano Asselborno pareiškimas, kad Vengriją reikėtų išmesti iš Europos Sąjungos – puikiai atspindi Vakarų Europos šalių politikų ir visuomenių nuotaikas naujųjų Sąjungos narių atžvilgiu.

A. Tapinas. Nuoširdus „ačių” naujiesiems luditams ir „Youtube“ blokuotojams (389)

Mane vis dar stebina (nors gal ir neturėtų), kiek dar daug Lietuvos žmonių gyvena kategoriškai atsisakydami pripažinti faktą, kad kieme XXI amžius. Patį faktą jie supranta, kalendorius gi po nosimi, bet tiesiog atsisako jį pripažinti ir renkasi gyventi XX-ame. Kur viskas buvo aišku ir sisteminga, ekonomika buvo planinė, valdininkų bijojo, o televizorius rodė dvi programas.

V. Laučius. Žiūrėti tai ir visiems balsuoti – prasminga? Turbūt juokaujate (280)

Už tai, kad Seimo darbas virsta kvailyste, eilinį kartą galima dėkoti Darbo partijai. Štai liūdno vaizdo „darbietis” Valentinas Bukauskas stumia seną kvailą idėją – sumažinti Seimo narių skaičių. Sovietinės virėjos avataras Lietuvoje – Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, žinoma, šiam siūlymui pritaria.

T. Kačerauskas. Kodėl L. Donskio nesėkmės virto jo sėkmėmis (127)

Kaip ir daugelį žmonių, mane taip pat sukrėtė žinia apie L. Donskio staigią mirtį. Jo kritiškų pasisakymų ypač trūks mūsų viešame gyvenime. Šie samprotavimai paremti pokalbiais su juo ir keliais jo interviu. Dėl savo išsilavinimo ir veiklos priklausau tai žmonių grupei, kuriai L. Donskis save priskyrė, – filosofams. Vis dėlto jo santykiai su Lietuvos filosofais – ypač intriguojantys. Tą patį galima pasakyti apie jo santykius su liberalais ir su Vilniumi. Apie šiuos trejopus jo santykius tuoj pakalbėsiu.