E. Eigirdas. Kremlius nusprendė užreferenduminti Lietuvą

 (916)
Gąsdinti ir kiršinti daug proto nereikia. Todėl organizuoti referendumus, siekiant ką nors uždrausti, neleisti ar stabdyti, – vienas malonumas. Ypač kai tiek daug interesų sutampa. Beje, kiekvienu atveju tikrai yra žmonių, nuoširdžiai tikinčių, kad referendumas yra gėris.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Todėl jokiu būdu nenorime teigti, kad visi yra arba suinteresuoti, arba paveikti propagandos, tik norime akcentuoti vieną svarbų sutapimą – visi referendumai, apie kuriuos diskutuojame pastaraisiais metais, trukdo Lietuvai labiau integruotis į Europos Sąjungą (ES).

Iš pradžių buvo referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Jo rezultatas – Lietuva ir toliau importuoja ir dar ilgai importuos didelę dalį elektros energijos iš Rusijos, taip šerdama tarpininkus ir visą tinklą išlaikytinių. Prieš kelis mėnesius buvo aktyviai ruošiamasi inicijuoti referendumą dėl euro ir tikriausiai tai būtų tapę realybe, jei Seimo daugumoje esančios populistinės jėgos nebūtų pabijojusios likti už borto. Galimybė, kad euras bent trumpam suvienys socialdemokratus ir konservatorius bei nustums nuo lovio, tikriausiai ne juokais išgąsdino viktorininkus, paksistus ir tomaševskininkus. Nes lovio nebūtų, o euras vis tiek būtų. Toks nuviliantis scenarijus vyrams netiko, todėl euras bent trumpam buvo paliktas ramybėje. Beje, labai keista, kad iš karto neatsirado koks nors politinis organizmas, kuris būtų pasinaudojęs proga savo vardu inicijuoti referendumą – kad tauta išreikštų savo poziciją. Nes juk jei Viktoro Loreta pažadėjo prie euro nagų nekišti, tai nereiškia, kad kas nors visai atsitiktinai negali to padaryti savo iniciatyva.

Visi referendumai, apie kuriuos diskutuojame pastaraisiais metais, trukdo Lietuvai labiau integruotis į Europos Sąjungą (ES).
Eduardas Eigirdas

Žinoma, yra galimybė, kad euro klausimas bus sprendžiamas po referendumo, kurį kuruoja labai aršūs politiniai organizmai Julius Panka ir Pranciškus Šliužas, nusprendę, kad tauta turi išreikšti poziciją dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Tai yra klausimu, kuris ir vėl sukels problemų su ES ir kurio prasmė labai abejotina, nes šiandien žemę superka žemvaldžiai ir stambios bendrovės. Jiems šis referendumas padėtų ir toliau iš žmonių žemę supirkti pigiau. Tokią galimybę mato ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius: „Kas gali paneigti, kad tie, kas Lietuvoje jau supirkę šimtus ir tūkstančius hektarų, kiek pastebėjau, gana aktyviai dalyvauja tame procese, matyt, jie dar tikisi daugiau tos žemės supirkti, tiesiog apgaudinėdami kai kuriuos tautiečius.“

Tai, kad bandymas pasinaudoti piliečių patiklumu gali įeiti į referendumo organizatorių planus, rodo ir visuomenės nuomonė. Mūsų žurnalo redakcija dar praėjusių metų lapkritį užsakė, kad visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliktų apklausą, kaip visuomenė mano, kam naudingas referendumas dėl draudimo įsigyti žemę užsieniečiams. Beveik pusė – 49,6 proc. – apklaustųjų atsakė, kad verslo grupėms, suinteresuotoms pigiau supirkti žemę. O tikinčiųjų, kad šis referendumas naudingas Lietuvos žmonėms ir valstybei, yra 39,6 procento.

Tokį referendumą gali palaikyti labai skirtingos jėgos: tie, kurie nuoširdžiai taip mano, tie, kuriems referendumas yra vienintelė galimybė geriau pasirodyti kartu vyksiančiuose rinkimuose, tie, kurie nenori, kad žemė brangtų.
Eduardas Eigirdas

Žinoma, dar kartą atsiprašome tų, kurie iš tiesų mano, kad žemės pardavimas kokiam prancūzui ar britui yra pavojingesnis nei žemės pardavimas su Kremliumi kolaboruojančiam latifundininkui. Tačiau reikia suprasti, kad tokį referendumą gali palaikyti labai skirtingos jėgos: tie, kurie nuoširdžiai taip mano, tie, kuriems referendumas yra vienintelė galimybė geriau pasirodyti kartu vyksiančiuose rinkimuose, tie, kurie nenori, kad žemė brangtų. Ir tik paskutinis čia, nors, žinoma, ne mažiausias, yra Kremlius, kuriam miela ir džiugu, kai lietuviai ES rodo špygas.

Vis dėlto referendumas dėl žemės yra tik garvežys, leidžiantis referendumo organizatoriams prisidengti patriotiniais jausmais ir tempiantis labai vertingą krovinį. Kitą klausimą, kuriuo siekiama referendumui organizuoti būtinų parašų skaičių sumažinti nuo 300 iki 100 tūkstančių. Ir vėl tiesiog angeliškai skaistus ir pilietiškas noras tiems, kurie mano, kad Rusija į Lietuvos procesus nesikiša. O tiems, kam nuolat vaidenasi kudlota Rusijos ranka, turėtų būti labai neramu, nes Kremlius jam neįtikusią Lietuvos valdžią galės tiesiog užterorizuoti referendumais.

Kaip bus su tais referendumais, greitai pamatysime. O čia norime palinkėti, kad jei ir vėl Valstybės saugumo departamentas perspės, kad Kremlius skyrė milijonus, siekdamas daryti įtaką visuomenės nuomonei, būtų idealu, jei kas nors pažadintų Zenoną Vaigauską, nes vieno referendumo su masiniu propagandiniu Kremliaus palaikymu šiam dešimtmečiui gal užtenka?

Kam naudingas referendumas dėl draudimo įsigyti žemę užsieniečiams?

 N%
Lietuvos žmonėms ir valstybei39939,9
Verslo grupėms, kurios suinteresuotos pigiau supirkti žemę49649,6
Kita*50,5
Nežino / Neatsakė10010,0
Iš viso1 000100,0

Šaltinis – visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

I. Makaraitytė. Užgavėnių kaukės: žydo ar ministro. Skirtumas yra? (93)

– Laba diena, čia tokia ir tokia įmonė? Noriu kaukę Užgavėnėms nusipirkt, ieškau jūsų tinklapyje, žiūriu – rabino kepurė prie Užgavėnių kaukių. Patarkit prašau, žmonės dabar tokias perka? Čia tikrai Užgavėnėms?

T. Kačerauskas. Žaliojo tilto skulptūros – politinis ledonešis laimi (301)

Klausimas, ar sovietinis paveldas turi būti saugomas, nevienareikšmis. Pirma, sovietinis paveldas neatsiejamas nuo „sovietinio kolonializmo“ trauminės patirties, kurią siekiama pašalinti ar bent užmaršinti. Antra, sovietinis paveldas liudija meno raidą, kuriai gresia netekti artefaktų. Trečia, jis rodo ir tam tikrą vengtiną istorijos eigą, kuri gali pasikartoti nesant jos simboliams.

Jaunasis reformatorius, kurį iškėlė Maidanas: gyvo žmogaus po numirėliu nepakiši (87)

Aukščiausio rango pareigūnas, kovojęs prieš korupciją Ukrainoje, jaunasis reformatorius, nusikalstamų schemų narpliotojas, žmogus, kurio ukrainiečiai prašo neišvykti iš šalies. Tai – Davidas Sakvarelidzė, karjerą pradėjęs Gruzijoje ir ją tęsęs įspūdinguose postuose Ukrainoje.

A. Užkalnis. Viskas Lietuvoje įmanoma, tik vienas dalykas ne (484)

Lietuva, kai nori, pasistengia ir padaro. Mums sakė, kad nebus įmanoma nepriklausomybė, niekas neišleis, niekas neleis, nieko jums nesigaus, nes gautis negali. Bet darėm, padarėm – ir gavosi.

K. Grinevičiūtė. Fizinių bausmių uždraudimas: tūkstančiai tėvų taps nusikaltėliais? (538)

Taip lauktos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos stiprina vaiko apsaugą nuo smurto. Vis dėlto nuo šiol atsiranda grėsmė kriminaliniais nusikaltėliais paversti daug tėvų, atsitiktinai panaudojusių fizines bausmes. Teisininkai pabrėžia, kad baudžiamoji jurisdikcija nėra vaistas, staiga išgydysiantis mūsų visuomenę nuo šios socialinės opos.