DELFI pristato savo etikos kodeksą

 (258)
Šiandien DELFI redakcijai – ypatinga diena: sau ir skaitytojams pristatome DELFI etikos kodeksą. Tai bendras mūsų darbo ir audringų diskusijų rezultatas. Nes interneto tinklalapio darbo greitis, kokybė bei įvairovė, taip pat atsakomybė prieš tikrai milžinišką skaitytojų auditoriją neišvengiamai verčia mus diskutuoti apie mūsų darbo standartus. Būtent šios diskusijos vaisiai ir nugulė į mūsų etikos kodekso puslapius.
DELFI etikos kodekso pasirašymas
DELFI etikos kodekso pasirašymas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Šis kodeksas nėra mums radikaliai naujas kokybinis šuolis: DELFI redakcijos nepriklausomybė buvo visuomet gerbiama jos savininkų ir vadovų, portalas dirbo Lietuvos teisės aktų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso rėmuose, gerbdamas priežiūros institucijas ir, svarbiausia – savo skaitytoją.

Tačiau šis DELFI kodeksas žymi savotišką brandą: per ilgus darbo metus plėtėmės, pateikėme skaitytojams vis daugiau įvairios informacijos, nuotraukų, darėme žurnalistinius tyrimus ir susidūrėme su įvairiais iššūkiais, technologijų teikiamomis galimybėmis ir neišvengiamu piktnaudžiavimu jomis. Internetinės žiniasklaidos specifika, vis glaudesnis mūsų gyvenimų susiejimas su socialiniais tinklais, raiška internetinėje erdvėje padiktavo papildomų klausimų, kurie nebuvo aptarti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse.

Etiški darbo principai mums - įprasta rutina, todėl šį kodeksą pasirašiau labai lengva ranka.
Aleksandras Česnavičius

Be to, susigulėjo ir DELFI redakcijos darbo kultūra, jos bendravimas su partneriais, interesantais, tad atėjo metas nerašytas taisykles susisteminti, apmąstyti ir įvardinti mūsų įsipareigojimus skaitytojams ir sau patiems.

Kaip pagrindą savo kodeksui pasirinkome Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą – tai tikrai puikus dokumentas, padedantis žurnalistui apsispręsti dviprasmiškose situacijose. Taip pat dėkojame Žmogaus teisių stebėjimo institutui, subūrusiam grupę ekspertų ir padėjusiam mums patiems geriau suformuluoti ir suvokti atsakingos žurnalistikos gaires.

Savo ruožtu dėkoju ir DELFI akcininkams bei vadovams, kurie gerbia redakcijos nepriklausomybę ir teisę dirbti orientuojantis tik į pagrindinį tikslą – kuo kokybiškesnį savo skaitytojų informavimą. Mums tai standartas, deja, Lietuvoje – tai retas atvejis.

Šiandien, vis greičiau ir greičiau sukantis informacijos pateikimo smagračiams, kartais įsipareigojimas etiškai skelbti tik patikrintas naujienas tampa tikru iššūkiu, bet mes dar nė karto nesigailėjome sugaišę laiką faktams patikrinti, diskutuoti, ar teisingai elgiamės pašnekovų ir skaitytojų atžvilgiu, ar nepažeidžiame privatumo.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Ir geras žurnalistas, ir patikimas portalas labiausiai saugo savo reputaciją. Šiandien, vis greičiau ir greičiau sukantis informacijos pateikimo smagračiams, kartais įsipareigojimas etiškai skelbti tik patikrintas naujienas tampa tikru iššūkiu, bet mes dar nė karto nesigailėjome sugaišę laiką faktams patikrinti, diskutuoti, ar teisingai elgiamės pašnekovų ir skaitytojų atžvilgiu, ar nepažeidžiame privatumo. Ne kartą mums padėjo ir kritiškas mūsų skaitytojų požiūris, greita jų reakcija ir noras prisidėti.

Investicija į kokybę visuomet atsiperka. Tikimės, kad tai įvertinsite ir jūs, mieli mūsų skaitytojai.

DELFI
Vilnius
2013-09-18

DELFI VIZIJA
Pagrindinis naujienų portalas Lietuvoje.

DELFI VERTYBĖS

Greitis. Patikimumas. Objektyvumas.

DELFI MISIJA

Rengti objektyvias, patikimas ir išsamias naujienas, laikantis aukščiausių profesionalumo standartų ir operatyviai perduoti jas skaitytojams, jiems priimtiniausiu būdu.
Užtikrinti nuomonių įvairovę ir sukurti galimybes atvirai visuomenės diskusijai.

DELFI ETIKOS KODEKSAS

Kodekse naudojamos sąvokos:

Viešas asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. (Šaltinis: Visuomenės informavimo įstatymas, 60 str.)
Visuomenėje žinomas asmuo – dėl savo veiklos ir/ar gyvenimo būdo nuolat sulaukiantis visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio.

Privatus asmuo – ne viešas asmuo.


Privatus gyvenimas
– asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. (Šaltinis: Visuomenės informavimo įstatymas, 40 str.)

Artimieji – šeimos nariai, draugai ir bičiuliai, ar kiti žurnalistui žinomi asmenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

Asmeninis interesas – žurnalisto (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. 

Viešas interesas – teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija: visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt.

Konfidenciali informacija – bet kokiu būdu išreikšta informacija (žodžiu, raštu ar elektronine forma) apie DELFI vykdomą veiklą, darbo specifiką, strateginius planus, naudojamas technologijas, sudarytas sutartis ir kt., kurią darbuotojas gauna darbo DELFI metu.

Komentarai – prie DELFI straipsnių, nuotraukų ir vaizdo reportažų skelbiama portalo skaitytojų sukurta informacija (nuomonės, diskusijos, pareiškimai ir kt.)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Galimybė gauti ir skleisti informaciją, būdama viena iš pagrindinių žmogaus teisių, turi būti gerbiama, tačiau ją įgyvendinant privalu garantuoti visas kitas žmogaus teises ir laisves. Atsižvelgiant į šių žmogaus teisių sąveiką, būtina nuolat siekti jų teisingos pusiausvyros.

2 straipsnis
DELFI neturi laikyti nei savo nuosavybe, nei preke. Informacijos laisvė nesuderinama su viešosios informacijos pirkimu už pinigus ar kitokį atlygį, jeigu skelbiant tokią informaciją nėra aiškiai nurodyta, kad tai reklama. 

Žurnalistai neturi sudaryti susitarimų su informacijos teikėju dėl piniginio atlygio, susidūrę su informacijos siūlymu už pinigus, privalo informuoti apie tai redaktorių.

3 straipsnis
Gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas ir DELFI turi skelbti tikslias, objektyvias žinias bei įvairias nuomones. Perteikdamas įvairias nuomones, žurnalistas ir DELFI negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką.

4 straipsnis
Žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos. Žurnalistai ir DELFI privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų.

Žurnalistas ir DELFI turi užtikrinti, kad kritika būtų nukreipta į žmogaus veiksmus, bet ne asmenį.

5 straipsnis
Gerbdamas nuomonių įvairovę, žurnalistas ir DELFI siekia pateikti bent dviejų kompetentingų asmenų nuomones. Ypač tai būtina, kai viešojoje informacijoje atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus. Jei yra galimybė, apklausiami ne tik stebėtojai, bet ir įvykio dalyviai ar herojai.

6 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Nesant galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, apie tai turi būti nurodyta skelbiamoje informacijoje.

Anonimiškai cituojama tik išimtiniais atvejais, kai to pageidauja asmuo, galintis nukentėti. 

7 straipsnis
Jeigu nėra galimybės tinkamai patikrinti skelbiamos informacijos tikrumo, žurnalistas ir DELFI gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei nurodoma, kad ji nėra patikrinta ir bus papildyta/atnaujinta.

8 straipsnis
Informacija turi būti renkama ir skelbiama etiškais ir teisėtais būdais.

9 straipsnis
Prašydamas informacijos, žurnalistas turi prisistatyti, nurodyti redakciją ir pareigas, bei pranešti žmogui, kad jo žodžiai gali būti viešai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse. Šis reikalavimas netaikomas žurnalistiniam tyrimui ar socialiniam eksperimentui.

10 straipsnis
Žurnalistas neprivalo derinti galutinio savo kūrinio varianto su informaciją suteikusiu asmeniu, nebent tai prieštarautų žurnalisto ir informaciją suteikusio asmens išankstiniam susitarimui dėl rengiamos informacijos suderinimo prieš ją paskelbiant viešai.

Žurnalistas gali pateikti interviu klausimus iš anksto. Žurnalistas turi teisę taisyti pašnekovo kalbos klaidas, kilus klausimų dėl prasmės – derinti citatos turinį. 

11 straipsnis
Norėdamas gauti informaciją, žurnalistas neturi informacijos šaltiniui daryti spaudimo ar siūlyti už ją atlyginti, taip pat piktnaudžiauti savo visuomeniniu statusu ir profesinėmis galimybėmis.

12 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI, skelbdami informaciją, kurią jam suteikė sukrėtimo, bejėgiškos būsenos paveiktas žmogus, turėtų kritiškai įvertinti, ar jos paskelbimas nepažeis šių asmenų teisių, stengtis numatyti galimas neigiamas pasekmes šiam asmeniui.

13 straipsnis
Žurnalistai ir DELFI privalo rūpintis vaikų gerove, savo skelbiamojoje informacijoje nesukelti vaikams sielvarto ar baimės.

Vaikams pateikiami klausimai turi būti kruopščiai apgalvoti ir tinkami jų amžiui. Neleistina versti vaikus kalbėti apie tėvų santykius, šeimos gyvenimo būdą, konfliktus ir pan. 

Vaikas gali būti fotografuojamas ar filmuojamas tik su tėvų ar teisėtų globėjų sutikimu, tačiau bet kuriuo atveju nekenkiant teisėtiems vaiko interesams (Šaltinis: Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas). Informacija apie tėvų/globėjų sutikimą nurodoma straipsnyje (vaiko nuotrauka nenaudojama su vaiku nesusijusios informacijos skelbimui).
Neigiamą poveikį nepilnamečiams galinti turėti informacija žymima „N-18“ ir apie jos poveikį įspėjama.

14 straipsnis
Žurnalistui ir DELFI dera nurodyti, kas jam suteikė informaciją. Todėl jis turi gauti leidimą iš informaciją suteikusio asmens remtis jo vardu. Jeigu informacijos šaltinis prašo išlaikyti jo vardą paslaptyje, žurnalistas ir DELFI neturi teisės jo atskleisti. Tokiu atveju, žurnalistas ir DELFI prisiima teisinę ir moralinę atsakomybę dėl skelbiamos informacijos.

15 straipsnis
Žurnalistai ir DELFI prieš skelbdami turėtų kritiškai įvertinti, ar informacija neskatina daryti nusikaltimų, pažeisti viešąją tvarką, mėgdžioti agresyvų elgesį. Taip pat kritiškai įvertinti, ar informacija nepropaguoja ar patraukliai nevaizduoja rūkymo, girtavimo, narkotikų ar kitų kvaišalų vartojimo, prostitucijos, azartinių lošimų.

16 straipsnis
Žurnalistai ir DELFI neturi propaguoti žmonių ar jų grupių antgamtinių, nerealių savybių, paranormalių reiškinių, išskyrus atvejus, kai tokia informacija pateikiama kaip pramoga arba įstatymais nedraudžiamo tyrimo objektas.

17 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI turi ištaisyti savo padarytas klaidas ir netikslumus, kurie gali įžeisti konkrečius asmenis, nelaukdamas, kol įžeistas asmuo prašys tai padaryti.

Klaidinga ar netiksli informacija ištaisoma ir archyve, tačiau tiksli informacija, kurios vertinimas pasikeitęs, nekeičiama/netrinama (pvz., asmens teistumas).

18 straipsnis
Pateikdamas informaciją apie nusikalstamas veikas, nelaimingus atsitikimus ir kitokius atvejus, kai asmenims padaroma turtinė ar neturtinė žala, žurnalistas ir DELFI turėtų kritiškai įvertinti, kaip tokia informacija paveiks nukentėjusį ar nekaltą asmenį.

19 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI privalo vadovautis taisykle, kad kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei viešojo asmens atžvilgiu, todėl informuojant apie privatų asmenį, pirmenybę turi teikti privataus gyvenimo apsaugai, o apie viešą asmenį – visuomenės interesui.

Be to, kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t.y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina apie tai pranešti visuomenei. 

20 straipsnis
Žurnalistas turi būti profesionaliai pasirengęs. Taisyklinga kalba, kalbos kultūra – yra vienas svarbiausių žurnalisto profesinių reikalavimų.

II. REDAKCIJOS NEPRIKLAUSOMUMAS IR VEIKLOS SKAIDRUMAS

21 straipsnis
Žurnalistai ir DELFI yra laisvi ir nepriklausomi. Žurnalistas turi atsisakyti DELFI ar jo vadovo užduoties, jeigu ši prieštarauja šalies įstatymams ar žurnalisto etikai. DELFI savininkai ir vadovai negali reikalauti, kad žurnalistas nusižengtų profesinei etikai ir įstatymams. Redakcija turi atsižvelgti į žurnalisto nuomonę dėl temos ją skirdama.

22 straipsnis
Žurnalistas privalo nusišalinti nuo užduoties vykdymo, jei ji susijusi su žurnalisto asmeniniais interesais. Redakcija turi teisę nušalinti žurnalistą nuo užduoties vykdymo vengdama interesų konflikto.

23 straipsnis
Vykdydamas savo veiklą žurnalistas, su raštišku vadovybės leidimu, turi teisę prisiimti kitus profesinius įsipareigojimus, išskyrus tuos, kurie sukeltų interesų konfliktą. 

24 straipsnis
Reikšdamas nuomonę viešojoje erdvėje DELFI vardu, redakcijos darbuotojas privalo gauti vadovybės leidimą. Darydamas įrašus, talpindamas nuotraukas ir vaizdo medžiagą socialiniuose tinkluose redakcijos darbuotojas neturi kenkti savo profesiniam prestižui, DELFI interesams ir atskleisti konfidencialios įmonės informacijos.

25 straipsnis
Gindamiesi nuo neteisėto persekiojimo DELFI žurnalistai turi būti solidarūs ir naudoti visas įmanomas teisėtas ir etiškas priemones.

26 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI turi atsiriboti nuo bet kokių mėginimų jam įsiteikti dovanomis, privilegijomis ir vengti kitokio įsiteikimo, kuris pakenktų jo nepriklausomumui.

Žurnalistas turi informuoti vadovybę apie gautas ar siūlomas vertingas dovanas, mokamas keliones. Vertingas dovanas redakcija įprastai grąžina dovanotojui ar perduoda labdaros organizacijoms bei informuoja apie tai dovanotoją.

27 straipsnis
Žurnalistas gali sutikti išbandyti produktus ar paslaugas, darydamas apžvalgas ir rašydamas recenzijas. Už bandymą žurnalistas negali priimti jokio atlygio ar dovanų iš produktų ar paslaugų tiekėjų.

Bandomo produkto ar paslaugos bandymo laikas reglamentuojamas paslaugos ar produkto tiekėjo ir redakcijos sutarimu. Po išbandymo produktas grąžinamas.


28 straipsnis

Mainais už informaciją žurnalistas neturi reklamuoti savo pašnekovo ar tų, kurie prisidėjo rengiant medžiagą, ar rėmėjų, ar kaip kitaip atsidėkoti.

29 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI neturi naudoti turimos profesinės informacijos asmeniniams interesams.

30 straipsnis
DELFI redakcijos darbuotojai kuria turinį (rašo straipsnius, daro nuotraukas, filmuoja vaizdo reportažus) nepriklausomai nuo kitų bendrovės padalinių. Kiti bendrovės padaliniai negali daryti įtakos redakcijos darbui, reikalauti paslaugų savo klientams, reklamos užsakovams ir partneriams.
Reklama turi būti aiškiai atskirta nuo žurnalistų kūrinių. Žurnalistai negali būti verčiami rašyti reklaminių straipsnių, taip pat turi teisę atsisakyti rengti reklaminę informaciją.

31 straipsnis
Draudžiama reklamą pateikti kaip nešališką informaciją ar kitaip ją slėpti.

32 straipsnis
Žurnalistas gali naudoti savo balsą, atvaizdą ir vardą reklamai tik gavęs raštišką vadovybės sutikimą. 

33 straipsnis
Žurnalistai, DELFI redakcija bei jų artimieji neturi teisės pasinaudoję DELFI turima ir dar viešai nepaskelbta informacija pirkti ar parduoti vertybinių popierių ar kitaip siekti finansinės naudos.

34 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI, pateikdamas informaciją rekomenduojančią arba siūlančią investavimo strategiją dėl vertybinių popierių ar jų emitento, įskaitant nuomonę dėl jų dabartinės ar būsimosios vertės, privalo atskleisti rekomendacijas teikiančių institucijų ryšius ir aplinkybes, kurios pagrįstai gali sumažinti informacijos objektyvumą, ypač tai pasakytina apie reikšmingus finansinius interesus dėl susijusių vertybinių popierių bei reikšmingus interesų konfliktus emitento atžvilgiu.

35 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI, paskelbdamas trečiosios šalies parengtos investavimo rekomendacijos santrauką, turi paminėti pradinę rekomendaciją ir nurodyti vietą, kur galima susipažinti su ja, jeigu ji viešai prieinama.

36 straipsnis
DELFI redakcija pasilieka teisę keisti, atnaujinti ir taisyti jau paskelbtus straipsnius, jei paaiškėja naujos, straipsnio parašymo metu nežinotos aplinkybės arba yra paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija.

37 straipsnis
DELFI netrina naujienų portalo archyvuose esančių straipsnių, nuotraukų ir vaizdo reportažų, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja naujos, informacijos paskelbimo metu nežinotos aplinkybės, galinčios iš esmės paneigti anksčiau paskelbtą informaciją. 

Sprendimą dėl straipsnio išėmimo redakcija priima tik įvertinusi visas straipsnio parašymo metu žinotas ir po jo paskelbimo išaiškėjusias aplinkybes. 

38 straipsnis
DELFI redakcija pasilieka teisę atsirinkti ir nespausdinti iš trečiųjų šalių gaunamos informacijos – pranešimų spaudai, nuomonių, replikų, komentarų, renginių anonsų. DELFI neprivalo informuoti šios informacijos teikėjų apie savo sprendimą. 

DELFI redakcija neįsipareigoja nušviesti visų renginių ir įvykių, į kuriuos yra kviečiami jos žurnalistai.

III. ASMENS GARBĖS, ORUMO, PRIVATUMO APSAUGA

39 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI neturi skelbti žinių apie privatų žmogaus gyvenimą be jo sutikimo, nebent tos žinios būtų susijusios su viešuoju asmeniu ir yra svarbios visuomenei arba kai fiksuojama nusikalstama veika. 

Pats žurnalistas savo nuožiūra gali spręsti, ar skelbti informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą, jeigu pradžioje gavo jo sutikimą, o paskui pašnekovas jį atšaukė. 

40 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos. Žmogų kaltu gali pripažinti tik teismas įsiteisėjusiu sprendimu arba nuosprendžiu.

41 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.

42 straipsnis
Žurnalistas turi vengti skelbti įtariamojo padarius nusikaltimą ar teisės pažeidimą asmens duomenis, iš kurių galima nustatyti įtariamojo tapatybę, išskyrus esant viešajam interesui ir kai informacija susijusi su visuomenei žinomu asmeniu.

43 straipsnis
Žurnalistas turi vengti skelbti duomenis apie asmenį, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos, be to asmens sutikimo, o asmeniui žuvus – be jo artimųjų sutikimo. Šie duomenys gali būti skelbiami be asmens ar jo artimųjų sutikimo tik tais atvejais, kai nuo nusikalstamos veikos nukentėjo viešasis asmuo arba skelbti šiuos duomenis yra visuomenės (viešasis) interesas.

44 straipsnis
Draudžiama skelbti nusikalstamos veikos liudininko asmens duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti to asmens tapatybę, išskyrus atvejus, kai tai paskelbiama viešame teismo posėdyje.

45 straipsnis
Nesant visuomenės (viešojo) intereso žurnalistas ir DELFI neturi skelbti skolininkų asmens duomenų, informacijos apie jų mokumą. Ši nuostata gali būti netaikoma visuomenėje žinomam asmeniui.


46 straipsnis

Žurnalistas ir DELFI neturi piktnaudžiauti katastrofų, avarijų, mirties, smurto ar agresijos vaizdais, kurie gali žeisti ten atvaizduojamų asmenų ar jų artimųjų jausmus bei skaitytojų ir (ar) žiūrovų jautrumą. Drastiško pobūdžio turinį DELFI pažymi ženklu „N-18“.

47 straipsnis
Draudžiama skelbti informaciją apie asmenį, taip pat nufilmuotus ir nufotografuotus vaizdus su asmeniu, kai viešojoje informacijoje tas asmuo atvaizduojamas afekto būsenoje arba mirties akivaizdoje. 

Teroro akto ar kito visuomenės saugumui ypatingą grėsmę keliančio įvykio atveju dalyvių fotografavimas leistinas nepažeidžiant konkretaus asmens orumo. 

48 straipsnis
DELFI socialinius tinklus traktuoja kaip viešąją erdvę ir informacijos šaltinį. Skelbiant informaciją iš socialinių tinklų atsižvelgiama į viešąjį interesą.

49 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI, gerbdamas asmens ir jo artimųjų privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių šį asmenį padedančių identifikuoti duomenų, susijusių su bandymu nusižudyti, išskyrus viešus ir visuomenėje žinomus asmenis.

Skelbdamas informaciją apie savižudybes, žurnalistas ir DELFI turi itin atsargiai nurodyti savižudybės motyvus bei aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas (suicidinis) elgesys visuomenėje. Skelbiant tokią informaciją, privaloma pranešti apie esamą arba teikiamą psichologinę-socialinę pagalbą. 

50 straipsnis
Draudžiama skelbti patyrusio seksualinę prievartą asmens pavardę ar kitus duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti to asmens tapatybę, be asmens sutikimo. Nepiktnaudžiauti prievartos detalėmis.

51 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI neturi, siedamas su nusikalstama veika ir kitais teisės pažeidimais, skelbti nepilnamečio asmens duomenų, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę, išskyrus atvejus, kai nepilnametis asmuo slapstosi nuo teisėsaugos institucijų ar teismo.

52 straipsnis
Gerbdamas asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, žurnalistas ir DELFI neturi skelbti informacijos apie asmens sveikatos būklę, gydymą, prognozes, taip pat kitos sveikatos informacijos be to asmens ar jo įstatyminių atstovų sutikimo. Tokia informacija gali būti skelbiama be asmens artimųjų sutikimo tik esant šių sąlygų visumai: kai kalbama apie viešąjį asmenį, kai skelbti šią informaciją yra viešasis interesas ir kai turimas medicinos įstaigos patvirtinimas.

53 straipsnis
Žurnalistui ir DELFI draudžiama kurstyti neapykantą, žeminti ar tyčiotis iš žmogaus pavardės, rasės, tautybės, etniškumo jo religinių įsitikinimų, amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios ar fizinių trūkumų, net tada, kai tas žmogus yra nusikaltęs.

54 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI neturi skelbti dirbtinai deformuotų nuotraukų montažų, neteisingų parašų po nuotraukomis, galinčių įžeisti jose pavaizduotus asmenis. Žurnalistai neturi skelbti garso ir vaizdo montažų, iškraipančių pasisakančiojo mintis ar įvykius. Ši nuostata netaikoma skelbiant karikatūras, šaržus ar humoristinius siužetus.

55 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI privalo gerbti žmogaus teises ir laisves. Žurnalistas ir DELFI neturi piktnaudžiauti asmens silpnybėmis ir nebrandumu, nesuvokimu apie jo turimas teises ir laisves, skatinti asmenis atlikti žeminančius veiksmus ar poelgius, vaizduoti situacijose, kurios pažeidžia žmogiškąjį orumą. 

IV. KOMENTARAI
56 straipsnis

Visi komentarai, kuriuos parašo skaitytojai iš karto atsiduria DELFI, prieš tai jų niekas neskaito ir netaiso.

DELFI neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai.

57 straipsnis
DELFI turi teisę išduoti komentaro IP ar kitą informaciją apie komentaro autorius teisėtvarkos struktūroms, esant teisės aktais numatytoms aplinkybėms.

58 straipsnis
DELFI pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra vulgarūs, grasinantys, šmeižikiški, skatina smurtą ir pažeidžia kitas komentavimo naujienų portale DELFI taisykles.

V. PROFESINIS SOLIDARUMAS IR GARBINGA KONKURENCIJA

59 straipsnis
Žurnalisto ir DELFI profesinė pareiga – ginti informacijos laisvę ir kitas demokratines vertybes.

60 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI leidėjas, skelbdamas kritinius kūrinius, neturi suvedinėti asmeninių sąskaitų. Žurnalistas turi informuoti redakciją esant asmeniniams interesams, susijusiems su aprašomu asmeniu/asmenimis. 

61 straipsnis
Žurnalistui ir DELFI draudžiama plagijuoti kito asmens sukurtą kūrinį.

62 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI turi nurodyti pirminį šaltinį, jei savo parengtoje viešojoje informacijoje jis pasinaudojo kito žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo ir kitų asmenų parengta ar paskelbta informacija. 

63 straipsnis
Žurnalistas neturi rašyti už kitą asmenį, pasinaudoti kito realaus asmens vardu ar pasirašyti kito asmens sukurtą kūrinį.

64 straipsnis
Redakcijos darbuotojas gali turėti asmeninius ir profesinius tinklapius bei blogus. Tinklapyje ar bloge profesinėmis temomis rašantis bei žurnalisto tapatybę naudojantis žurnalistas jo turiniui taiko etikos kodekso reikalavimus. 

Reikšdamas nuomonę DELFI vardu, redakcijos darbuotojas privalo gauti vadovybės leidimą. Savo tinklalapyje ar bloge redakcijos darbuotojas neturi kenkti savo profesiniam prestižui, DELFI interesams ir atskleisti konfidencialios įmonės informacijos.

VI. ŽURNALISTŲ IR DELFI VADOVŲ ABIPUSIAI ĮSIPAREIGOJIMAI


65 straipsnis

DELFI įsipareigoja ginti darbuotoją dėl profesinės veiklos kylančiuose teisminiuose ir neteisminiuose ginčuose, jei žurnalistas sąžiningai atliko savo pareigas, nepažeidė galiojančių įstatymų ir laikėsi šio etikos kodekso nuostatų.

66 straipsnis
Dėl žurnalisto autorinio kūrinio panaudojimo DELFI su žurnalistu turėtų susitarti raštu. Jei DELFI, panaudodamas žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu nesusitarė raštu, tai neatleidžia DELFI nuo prievolės teisingai už tai atlyginti. 

67 straipsnis
Žurnalistas turi teisę atsisakyti autorystės ir nepasirašyti savo kūrinio, jeigu jo turinys redaguojant buvo iš esmės iškreiptas.

68 straipsnis
Žurnalistas privalo saugoti DELFI konfidencialią informaciją.

69 straipsnis
Žurnalistas ir DELFI privalo laikytis šiame kodekse nustatytų profesinės etikos normų.

70 straipsnis
Tokia žurnalisto veikla, kai pažeidžiamos šio kodekso nuostatos, yra pagrindas DELFI administracijai tokiam žurnalistui taikyti drausminio poveikio priemones.

VII. ŠIO KODEKSO IR KITŲ PROFESINĖS VEIKLOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO SRITYJE KODEKSŲ SANTYKIS

71 straipsnis
Šis kodeksas nedraudžia visuomenės informavimo veikloje vadovautis kitais profesinės etikos ir veiklos kodeksais, kuriuose gali būti nustatyti detalesni ir griežtesni įsipareigojimai. Tuo atveju, kai kituose kodeksuose nustatytos profesinės etikos normos prieštarauja šiam kodeksui, taikomos šio etikos kodekso nuostatos.

Šis kodekso nuostatas DELFI redakcija taiko kartu su kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatomis.

72 straipsnis
Šis kodeksas gali būti nuolat pildomas ir atnaujinamas.

DELFI direktorius Aleksandras Česnavičius

DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

E. Lucasas: „Amerikos taikos“ amžius baigiasi (98)

Laikas parašyti pažymį Baracko Obamos administracijos politikai Europos atžvilgiu. Pažymėtina, kad yra kelios šios politikos kryptys. Nesėkmingiausia – stumiama Valstybės departamento. Johnas Kerry – po nelaimingiausia žvaigžde gimęs šios institucijos šeimininkas per kelis pastaruosius dešimtmečius. Jo pastangos susitarti su Rusija dėl Sirijos atspindi nepaprastą (ir aiškiai nepagrįstą) pasitikėjimą savo asmeniniais gebėjimais rasti diplomatinį sprendinį, neturint pakankamai raumenų, kad derybinė pozicija atrodytų įtikinama.

D. Sinkevičius. Teisėjų taryba pasityčiojo iš visų Lietuvos žmonių (234)

Šiandien į priešpaskutinį savo kadencijos posėdį rinkosi visą teismų sistemą prižiūrinti Teisėjų taryba, kuriai teko nelengvas išbandymas – pritarti arba pasipriešinti prezidentei, apginti teismų autoritetą arba dėl girtumo paslydusį kolegą ir taip leisti diskredituoti ypatingo pasitikėjimo visuomenei nekeliantį teisėjo vardą.

L. Pociūnienė. Asmeninė pozicija (217)

Tikriausiai nesiryžčiau jos išdėstyti viešai, jei manęs nuolat įvairiomis aplinkybėmis nebūtų klausiama, už ką ir kodėl ketinu balsuoti. Mūsų lietuviškame kontekste nepriimta, kad apžvalgininkai ar komentatoriai viešai atskleistų savo pasirinkimą ir jo motyvus, nors brandžios demokratijos šalyse tokio atviro kalbėjimo rinkimų ar referendumų išvakarėse nevengiama (žinoma, savo vietoje – nuomonių bei redakcinėse skiltyse).

I. Makaraitytė. Prisigerti – prigimtinė lietuvio teisė (554)

Studentavimo laikais per vasaros atostogas mudvi su drauge laiko veltui nešvaistydavome ir važiuodavome užsidirbti mokslo metams. Į Norvegiją. Į begalinius braškių laukus. Kai braškės baigdavosi, visai šalia šiltnamiuose augo ilgavaisiai agurkai, ir ten darbo keliems studentams visada būdavo.

R. Kačinskas. Lietuva – Lenkija: kurkime ateitį kartu (136)

Įsisiūbavus diskusijai dėl NATO saugumo garantijų ir lenkų tautinės bendruomenės padėties Lietuvoje, netikėtai atsidūriau šios istorijos epicentre. Diskusiją išprovokavo Vytauto Didžiojo universiteto kartu su Lenkijos ambasada Vilniuje surengtos konferencijos, skirtos pažymėti Lietuvos - Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 25-etį, metu Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovo Jano Parys išsakyti teiginiai.