D.Bogdanienė. Užsienio lietuvio pareiškimas apie neabejotiną jo vertę

Lietuvis siekia oraus gyvenimo, tai yra jo prigimtinė teisė, ir ją užtikrinti turi konstitucija ir valdžia. Lietuvio protesto forma prieš valdžią – neiti balsuoti ir nerinkti nieko į valdžią, nes pirma – nėra iš ko rinkti, antra – vis tiek bus išrinkti patys blogiausi ir kvailiausi, trečia – valdžia yra blogis.

Todėl lietuvis renkasi balsavimą kojomis, t.y emigraciją. Nes kitur yra tvarka, gerbiamas žmogus ir su juo skaitomasi, o Lietuvoje dar ilgai to teks laukti, nes niekas nieko nedaro.

Gėris yra taip arti, nuo gėrio lietuvį skiria tik keli šimtai litų ir kelių valandų skrydis „Ryanair“ linijomis. Jei lietuvis priverstas emigruot, tai kalta yra valdžia, nes nesudaro sąlygų gyventi Lietuvoje oriai. 

Dėl to lietuvis, išvykęs į užsienį yra ypatingas, nes emigracija – tai jo protestas prieš valdžią ir visokias negeroves. Emigravęs lietuvis savo pinigais išlaiko visą Lietuvą, todėl Lietuva privalo su juo skaitytis.

Emigravusiam lietuviui turi būti įsteigta speciali ministerija jo reikalams tvarkyti. Emigrantas – vienintelis dar likęs Lietuvos gėris ir turtas, ir todėl net aukštieji Bažnyčios hierarchai turi jam lenktis ir nusivožti savo paauksuotas kepures.

Emigrantas išlieka orus ir užsienio šalyje – turi savęs vertus reikalavimus. Jis nori, kad ten vis aplinkiniai aplink jį būtų tik balti, tik vietiniai (jokiu būdu ne imigrantai) ir tik turtingi.

Visi toje šalyje, į kurią jis nuvyksta, turi daug žinoti apie Lietuvą ir lietuvius, domėtis jo naujai atvažiavusio asmenybe ir šeima, išmanyti ir gerbti jo tautos tradicijas, mokėti Lietuvos istoriją. Turi girti cepelinus, „Švyturio“ alų, žinoti kas yra Marčiulionis ir Sabonis. Lietuvis mirtinai įsižeis, jei Lietuvos bus supainiota su Latvija.

Visi turi labai greitai ir besąlygiškai pamilti naujai atvykusį, jį vertinti, bandyti integruoti (taikydamiesi prie jo), elgtis su juo ir jo šeima mandagiai ir pagarbiai.

Turi iškart duoti jam gerą ir garbingą darbą. Taip pat turi būti mandagūs, meiliai ir kantriai klausytis jo nerišlaus vapėjimo anglų arba laužyta vietine kalba arba bandyti išmokti lietuvių kalbą.
Naujoje šalyje negali būti jokių juodžių, musulmonų, siauraakių kiniečių bei kitų čiurkų ir babajų, nes jie lietuvį nervina. Taip pat kad nebūtų jokių lenkų, rusų ir kitų rytų europiečių, nes tie yra atsilikėliai. Geriausia kad nebūtų ir kitų lietuvių, nes lietuvis lietuviui yra vilkas, sudaro konkurenciją ir pavydi.

Lietuvos valdžia užsienio lietuviui turi sudaryti tinkamas sąlygas užsienyje. Lietuvos ambasada užsienyje turi dirbti išimtinai tik lietuvių labui ir nuolat domėtis jo gyvenimu. Tik atvykusį į užsienį lietuvį apgaubti visokeriopa šiluma ir rūpesčiu, neleisti jo skriausti, parūpinti jam darbą, gyvenamąja vietą ir nuolat padėti, remti, išversti visokius dokumentus ir suteikti bet kokią jo trokštamą pagalbą. O kam kitam ta ambasada reikalinga?! Už ką jiems ten pinigus moka?

Pakliuvusį (žinoma – nekaltai) į užsienio kalėjimą emigrantą Lietuvos ambasada privalo iš ten išvaduoti. Privalo nedelsiant skelbti ultimatumus tos šalies valdžiai, jei nekaltas lietuvis tuoj pat nepaleidžiamas ir jam nesumokama kompensacija už moralinę žalą. 

Jei lietuvis kitaip nusižengia, ir valdžia nori jį kaip nors nubausti, pvz. bauda – ambasada turi įrodyti jo nekaltumą. Jei lietuvis nesumokėjo muitų ar mokesčių – reiškia nežinojo, nes niekas jam nepasakė. Jei lietuvis muša savo vaikus – tai tokios lietuviškos tradicijos: kaipgi kitaip išauklėsi žmogų? Jei lupa žmoną, vairuoja girtas – irgi lietuviškos kultūros dalis. Užsienio valdžia privalo gerbti Lietuvos kultūrą. Už kultūrinius skirtumus jokių nuobaudų taikyti negalima. Apskritai užsienio valdžia turi nelįsti į lietuvio privatų gyvenimą, o juo labiau – į šeimą. Neturi teisės.

Lietuva privalo lietuviams užsienyje organizuoti jo mokymą ir supažindinimą su užsienietiškais įstatymais, rūpintis jo integravimu į užsienį ir rūpintis jo, emigravusiojo, nenutautėjimu. 

Lietuva turi užsienio lietuvį labai gerbti ir jį patį dažnai rodyti per TV kaip sėkmingai gyvenančio tautiečio pavyzdį ir klausti jo patarimų, kaip labai gerai išmanančio užsienio gyvenimą eksperto.
Lietuva turi užsienio lietuvį gerbti, su juo skaitytis ir klausti jo nuomonės ir patarimų, kaip geriau tvarkytis Lietuvoje, įtraukti jį į valstybės valdymo procesą. Turi nuolat prašyti jo inteviu, kaip reikia pasitaisyti Lietuvai, kad jis, išvykėlis, būtų priviliotas atgal.

Taip pat Lietuvos valdžia privalo užsienio lietuvį atleisti nuo visų mokesčių Lietuvai, bet leisti jam ten nemokamai gydytis. Užsienio lietuviui turi būti leidžiama įgyti kiek tik nori užsienio pilietybių, neatimant lietuviškos pilietybės. Už tai atsakinga Lietuva.

Jei šie reikalavimai nebus įvykdyti, lietuvis užsienyje nutautės ir nutrauks ryšius su Lietuva, kas bus jai neatitaisoma žala ir praradimas.