D. Šukytė. JAV prezidento(ės) rinkimų pamokos Lietuvai

Hillary Clinton pralaimėjus JAV prezidento rinkimus dužo gyventojų viltys tiek JAV, tiek Europoje. Lietuvos gyventojai nėra išimtis. Mūsų nuogąstavimus dėl saugios ateities glaistė aukščiausi šalies pareigūnai, o taip pat JAV ambasadorė Vilniuje, kuri patikino, kad JAV ir toliau bus patikima Lietuvos sąjungininkė.

Baimes ir scenarijus joms įveikti aptarinėsime ateinančius ketverius metus, tačiau viena iš esminių problemų – JAV nebuvo pasirengusi moters lyderystei, – kuri paveikė rinkimų rezultatus, bus greit pamiršta. Todėl svarbu apie ją kalbėti ir mokytis iš JAV rinkiminės kampanijos, o kartu ir visuomenės, klaidų.

Iki šiol H. Clinton yra vienintelė moteris, gavusi vienos pagrindinių JAV Demokratų partijos nominaciją atstovauti partiją prezidento rinkimuose. Nepaisant to, kad JAV yra kertinė demokratinių laisvių šauklė pasaulyje, daugelis Lietuvoje išdidžiai pastebėtų, kad mūsų visuomenė yra toliau pažengus, mat turime moterį prezidentę, o Seimui vadovavo net kelios pirmininkės. Visgi, kaip mėgsta juokauti buvusi JAV Valstybės sekretorė Madeleine Albright, jos anūkų nestebina tai, kad ji vadovavo Valstybės departamentui, nes visuomenė yra pripratusi prie moters šioje pozicijoje. Kai tuo tarpu Lietuva, kuri gali pasigirti puikiomis diplomatėmis moterimis, nėra turėjusi Užsienio reikalų ministrės. Stebint naujos Vyriausybė formavimą, moters šioje pozicijoje artimiausiu metu neturėsime.

Panašią atsakingų pareigybių išsidėstymo tarp moterų ir vyrų seką galima matyti Seime ir valstybės institucijose. Pažvelgę į darbuotojų skaičius pamatysime, kad jose dirba daugiau moterų, tačiau vadovaujančiose pareigybėse dominuoja vyrai.

Toks atsakomybių pasiskirstymas nėra nei vyrų, nei moterų kaltė. Kitaip tariant, tai mūsų visų kaltė, tik teisinamės skirtingai. Vieni gali sakyti, kad paprasčiausiai nepastebi šios nelygybės, mat jų aplinkoje viskas subalansuota. Tiems, kuriems visuomenės problemos nerūpi, tai visai nesvarbu. Kitiems, o gal geriau sakyti kitoms, karjera neaktuali, nes šeima yra svarbesnė. Esant daugybei pasiteisinimų, galima rasti tiek pat sprendimo būdų.

Visos rinkimų kampanijos metu H. Clinton akcentavo savo lytį. Dėvėdama kostiumėlį su kelnėmis, kuris inspiravo 3 milijonus narių pritraukusį „Pantsuit Nation“ (iš angl. k. „Kostiumėlio su kelnėmis tauta“) judėjimą, ji nesiekė pritapti prie „vyrų pasaulio“. Priešingai, didelę dalį dėmesio skyrė moterų įgalinimui. Net baigiamojoje kalboje, kuria pripažino Donaldo Trumpo pergalę, ragino visas moteris, ypač jaunas, nepriimti jos pralaimėjimo kaip ženklo, kad „stiklinės lubos“, kurios skiria moteris nuo vadovaujančių pozicijų, negali būti įveiktos. Priešingai, ji ragino savo rinkėjas tęsti pradėtus darbus ir patikino esanti tikra, kad greičiau nei manome JAV turės moterį prezidentę.

Pažvelgę į darbuotojų skaičius pamatysime, kad Seime ir valstybė institucijose dirba daugiau moterų, tačiau vadovaujančiose pareigybėse dominuoja vyrai.

Dovilė Šukytė

Lietuvoje turime moterį prezidentę, moteris Seimo pirmininkes, ministres ir politikes, tačiau reta jų savo kalbose adresuotose Lietuvos visuomenei renkasi savo pavyzdžiu motyvuoti jaunąją kartą, o ką jau kalbėti apie būtent jaunas merginas. Kol kas labai specializuotai šio vaidmens imasi verslas ir mokslo atstovai, kai, pavyzdžiui, siekia sudominti merginas tiksliaisiais mokslais. Visgi, viešosios visuomenės nuomonės, o kartu ir požiūrio, formuotojai yra šalies valdantysis elitas. Taigi, kas trukdo prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri dar šį rugsėji Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pasisakė už moterų įgalinimą, lygiai tomis pačiomis kalbomis kreiptis ir šviesti Lietuvos piliečius? Ar gali būti, kad aukštumų pasiekusios valdžios moterys nemato egzistuojančių skirtumų? O gal jos tikisi, kad jei joms pavyko, tai ir kitoms pavyks.

Žinoma, kad pavyks, tačiau ar normalu, kad jaunos specialistės toliau dirbs sunkiau ir ilgiau, nei jų vyrai kolegos? Taigi, toliau duodama žalia šviesa šalies visuomenei ir net švietimo sistemai būdingam asmenybės menkinimui, o ne paskatinimui t. y. jauni žmonės tobulėja su mintimi įrodyti nesą nevykėliai, kai tuo tarpu galėtų būti skatinami ir remiami posakiais kaip antai JAV paplitęs „tavo limitas yra dangus“.

Atsakomybė kalbėti apie lyčių lygybę jokiu būdu nėra tik moterų politikių atsakomybė. Po kalbų turi sekti veiksmai, kurių geriausias teisėjas yra pati visuomenė. Pamenu, kai ankstesnių rinkimų metu vienos iš lyderiaujančių partijų vadovui savo feisbuko paskyroje pareiškus, kad šis yra už lygias teises, rinkėjai greitai pastebėjo, kad jo partijos pirmame dešimtuke nėra moterų kolegių. Už H. Clinton balsavo 54 proc. moterų ir 41 proc. vyrų, kai D. Trumpą rinko 53 proc. vyrų ir 42 proc. moterų. Taigi, net jei Lietuvos politinės partijos nėra pasirengusios būti vadovaujamos moterų, joms reikalingi moterų rinkėjų balsai. Taip pat, pastarosios nusipelno balsuoti už kandidatus, kurie gerbia ir yra pasirengę ginti jų interesus.

Ar normalu, kad jaunos specialistės toliau dirbs sunkiau ir ilgiau, nei jų vyrai kolegos? Taigi, toliau duodama žalia šviesa šalies visuomenei ir net švietimo sistemai būdingam asmenybės menkinimui, o ne paskatinimui t. y. jauni žmonės tobulėja su mintimi įrodyti nesą nevykėliai, kai tuo tarpu galėtų būti skatinami ir remiami posakiais kaip antai JAV paplitęs „tavo limitas yra dangus“.

Dovilė Šukytė

Seimo rinkimų rezultatai, kaip ir JAV prezidento rinkimai, parodė visuomenės norą permainoms. Deja, jų išdavoje turime atstovus be politinės patirties. Tiesa, valstybę gali valdyti fizikai, daktarai ar ypatingų mokslų nebaigę sėkmingi verslininkai. Tačiau politika yra profesionalus užsiėmimas.

Lietuvoje turime gana geras aukštojo mokslo mokyklas parengiančias būsimus politikus, diplomatus ar politikos analitikus ir apžvalgininkus. Tačiau po studijų šie žmonės išleidžiami į nežinią, kurioje išlieka tik labiausiai motyvuoti. Didžioji politikos mokslų studentų dalis atranda save viešųjų ryšių bendrovėse, žurnalistikoje, versle ir pan.

Dar 1964 m. JAV prezidentas Lyndonas Džonsonas įsteigė Baltųjų rūmų stipendininkų programą, kuri mokslus baigusiems vaikinams ir merginoms suteikia galimybę metus semtis profesinės patirties dirbant su pagrindiniais šalies politikos formuotojais. Taigi, ar gali būti geresnis būdas įamžinti Lietuvos vadovų atminimą, o taip pat skatinti jaunus žmones tarnystei savo šaliai, kaip suteikti galimybę dirbti Lietuvos Prezidentūroje ar Seime? Paminklai išlieka, tačiau negali kilti abejonės, kad asmenys, kūrę ir tebekuriantys Lietuvą, labiau vertina žmogaus, ypač jauno, proto lavinimą.

Paklauskime savęs, kiek jaunų moterų emigruoja supratusios, kad, nepaisant jų profesionalumo ir sunkaus darbo, jos niekada neperlips „stiklinių lubų“? Vadinasi, pats laikas naujai valdžiai, o kartu ir senajam politikos elitui, atkreipti dėmesį į abi visuomenės puses – moteris ir vyrus.

Dovilė Šukytė

Visuomenei keistis reikia laiko, tačiau rinkimų rezultatai ir įvairios pilietinės iniciatyvos rodo, kad mūsų visuomenė yra vienu, o gal net daugiau, žingsnių toliau pažengusi nei valdantysis elitas. Prisiminkime skulptūrų nuo Žaliojo tilto nukėlimo atvejį. Ar tikrai reikėjo tai vykdyti nakties priedangoje, jei netrukus po atliktų darbų jauna pora surengė smagią foto sesiją ant tuščių pjedestalų? Niekas neprotestavo ir nesipiktino, tik miesto valdžia buvo smagiai patemta per ūsą.

Ateinanti Vyriausybė užsibrėžė kovoti su emigracija ir smegenų nutekėjimu. Dažnai girdime, kad statistinis emigrantas yra jaunas išsilavinęs pilietis, tačiau, vėlgi pamirštama pabrėžti, kad tai ir jauna išsilavinusi pilietė. Galima juokauti, kad jaunos merginos emigruoja Lietuvoje neradusios antrosios pusės, mat, pagal statistiką, svajonių princas seniai už jūrų marių. Bet paklauskime savęs, kiek jaunų moterų emigruoja supratusios, kad, nepaisant jų profesionalumo ir sunkaus darbo, jos niekada neperlips „stiklinių lubų“?

Vadinasi, pats laikas naujai valdžiai, o kartu ir senajam politikos elitui, atkreipti dėmesį į abi visuomenės puses – moteris ir vyrus. Pirma, formuojant ministrų kabinetus, o vėliau kalbose apie piliečių interesus vartojant ne tik vyriško linksnio galūnes. Ir tai ne dėl moterų, nes šios puikiai manevruoja tiek savo, tiek kitų kaklus. Tai dėl Lietuvos tolimesnės raidos ir vystymosi, nes kaip primena kiniečių patarlė: moterys laiko pusę dangaus skliauto. O mums nereikia Lietuvos su pusiau kiauru stogu!