D. Šakalienė. Putino pastangos panaudoti Lietuvos žmogaus teisių gynėjus – brukalas ar įžūli manipuliacija?

 (162)
Į Žmogaus teisių stebėjimo institutą, tiesiai į asmeninį vadovo elektroninį paštą, ėmė plaukti Rusijos Federacijos ambasados siunčiami laiškai. Nuo gegužės pabaigos gauti trys kreipimaisi, kurių turinys tiek prasilenkia su sveiku protu, kad trikdo ir verčia svarstyti, ar turėtume juos vertinti kaip brukalą, kaip psichikos sveikatos specialisto konsultacijos besiprašantį pagalbos šauksmą ar kaip įžūlų mėginimą manipuliuoti žmogaus teisių principais ir Lietuvos pilietine visuomene.
Dovilė Šakalienė, S.Mankevičiaus nuotr.
Dovilė Šakalienė, S.Mankevičiaus nuotr.

Iš adresatų matyti, kad laiškus gauna kelios Lietuvos žmogaus teisių organizacijos, kai kurios išsivystę iš disidentinių, aktyviai dirbusių pasipriešinimo sovietiniam režimui laikotarpiu, kitos – ekspertinės, santykinai jaunos, kitos – populistinės ir stokojančios supratimo apie žmogaus teises. Toks miksavimas lyg ir leistų viltis, kad šaudoma aklai, tikintis, kad gal kuris nesusipratęs žmogaus teisių gynėjas ims rėkauti, kad neva tikrai Ukrainoje mėgstamiausias jaunų merginų laisvalaikio praleidimo būdas esąs militaristinis žygiavimas pasipuošus Judaškino kolekcijas ryškumu pranokstančiomis svastikomis. Gal mūsų žmogaus teisių ekspertai laikomi beraščiais ir nesugebančiais sekti naujienų laisvajame pasaulyje, todėl raginimas tirti „žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus banderovcų prieš taikius rusakalbius vaikus ir moteris“ mus suklaidins? O gal tiesiog tikimąsi, kad Lietuvos žmogaus teisių gynėjai užsinorės parsiduoti Rusijos Federacijos propagandos mašinai ir papildyti žmogaus teisių principais manipuliuojančių profesionalių demagogų gretas, kurių mėgstamiausias ginklas – kaltinti aukas savo nusikaltimais? 

Gal mūsų žmogaus teisių ekspertai laikomi beraščiais ir nesugebančiais sekti naujienų laisvajame pasaulyje, todėl raginimas tirti „žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus banderovcų prieš taikius rusakalbius vaikus ir moteris“ mus suklaidins?
Dovilė Šakalienė

Puiki citata iš priešpaskutinio atsiųsto Vladimiro Putino kreipimosi: „Galima užtikrintai teigti, kad jei birželio 28-ąją Ukrainos rytuose nebūtų buvę atnaujinti kariniai veiksmai, tai šios tragedijos tikriausiai nebūtų įvykę.“ Ar taikus keleivinis lėktuvas buvo numuštas galinga priešlėktuvine kovos technika aprūpintų teroristų iš Ukrainos teritorijos, ar juos remiančių, mokančių, finansuojančių pajėgų iš Rusijos Federacijos pusės – dar nežinome, tačiau profesionaliai supainioti ir kaltę niokojamai Ukrainai perkelti siekiančiame laiške pasalūniškai smeigiama, kad kalti esą tie, kurių valstybės suverenumas pažeistas, kalti esą tie, kurie gina savo Tėvynę ir kurie pastaraisiais mėnesiais nuolat žūsta, nes dėl numušamų karinių lėktuvų su ukrainiečių jaunuoliais, deja, iki šiol net neturime drąsios ir vieningos Europos lyderių pozicijos. 

Tų pačių, kurie ragina de facto užpultą ir nekonvencinę karinę invaziją patiriančią Ukrainą sėsti prie derybų stalo – belieka tik pritarti Davidui Cameronui, jog skausmą dėl tragedijos lydi didžiulis pyktis. „Pyktis, kad tai iš viso įvyko; pyktis, kad konfliktas, kurį Maskva galėjo sustabdyti, buvo pačios Maskvos kurstomas; pyktis, kad kai kurie Vakaruose, vietoje pasiryžimo išspręsti šią problemą, tyliai tikėjosi, kad ji išnyks pati.“ Savo „Facebook“ paskyroje Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas tiesiai rėžia, kad ši tragedija yra tiesioginė pasekmė to, kad Rusija destabilizavo suverenią valstybę, pažeidė jos teritorinį vientisumą, ir remia nusikaltėliškas separatistų pajėgas, dar ir jas apmokydama bei apginkluodama.

Profesionaliai supainioti ir kaltę niokojamai Ukrainai perkelti siekiančiame laiške pasalūniškai smeigiama, kad kalti esą tie, kurių valstybės suverenumas pažeistas, kalti esą tie, kurie gina savo Tėvynę ir kurie pastaraisiais mėnesiais nuolat žūsta, nes dėl numušamų karinių lėktuvų su ukrainiečių jaunuoliais, deja, iki šiol net neturime drąsios ir vieningos Europos lyderių pozicijos.
Dovilė Šakalienė

Tad šiame kontekste nebestebina tame pat V. Putino naktiniame kreipimęsi akis badantis teiginys, kad „katastrofos vietoje jau dirba Donbaso ir Donecko atstovai“, bet esą dar reikia tarptautinių ekspertų, kurie „turi būti pakviesti ir įleisti“. Tikriausiai todėl, kad minėti „atstovai“ jau apiplėšė nužudytus taikius žmones, o pavogti aukų kūnai neveikiančiuose vagonuose-šaldytuvuose pakankamai suiro, kad nusikaltimo tyrimą apsunkintų kiek įmanoma.

Nestebina, kad šiandien Rusijos Federacijos Gynybos ministerija atsiuntė padriką aštuonių puslapių įtikinėjimą, kaip techniškai Ukrainos kariuomenė galėjo numušti keleivinį lėktuvą, ir kelia klausimus, kodėl Jungtinių Valstijų kosmoso zondas kaip tik tuo metu padengė katastrofos vietą, ir pabrėžtinai stebisi, kodėl Ukrainos kariuomenei reikalinga priešlėktuvinė gynyba Donecko regione. Nestebina, nes visi dar puikiai pamena 1983-aisiais numuštą Pietų Korėjos keleivinį lainerį ir beletristinę sovietinę retoriką, aktyviai kreipusią dėmesį nuo sovietinių naikintuvų, pasibaigusią prispaudus nepaneigiamiems įrodymams. Kita vertus, tuomet dar nebuvo tokių technologinių galimybių skleisti dezinformaciją, manipuliuoti, klastoti. 

Tad tokie veiksmai nestebina, bet kelia didžiulį pyktį. Akivaizdu, kad demagoginė Putino administracijos retorika tik stiprėja, manipuliacija faktais ir iki absurdo primityvus propagandos konstravimas greit bus pajėgus paveikti tik oficialiai uždarytus jos piliečius – per keletą mėnesių Rusijos Federacijos sienos buvo uždarytos didžiajai daliai Rusijos gyventojų, nuo karinėse ir teisėsaugos struktūrose tarnaujančių asmenų iki eilinių biudžetinių įstaigų darbuotojų, geležinė uždanga grįžo ir dar atsinešė naujų, modernių formų – prieš keletą savaičių uždarytos ir virtualios sienos, Rusijos gyventojai nebegali laisvai pasiekti informacijos iš šaltinių už Rusijos Federacijos ribų. Užgniaužti inteligentiją, uždaryti informacinę erdvę, atgaivinti daugelio dar nepamirštą laisvos minties persekiojimo tradiciją kol kas sekasi puikiai. Nežinia, sąžiningai ar skubiai prisitaikydami prie užsiveržiančio antkaklio kaimyninės valstybės piliečių dauguma skelbia besižavintys V. Putinu ir jo politika. 

Galbūt mes tik maži žmogaus teisių gynėjai, galbūt mes tik maža Lietuva ir neskaitlingi lietuviai, tačiau nesirengiu praryti šio profesionaliai suręstu melu pagardinto propagandos kabliuko, noriu išspjauti šį šlykštų masalą ir priminti, kad mes nieko neužmiršome.
Dovilė Šakalienė

Tačiau mes dar gyvi, dar laisvi – ir šįkart galime apsiginti nuo smaugiančio antkaklio grąžinimo. Gal vis dėlto mums nereikia priminti mūsų tokios nesenos istorijos, kai Rusija sudarė paktą su naciais ir pasidalijo Europą, ir sovietų bei nacių režimai išnaikino milijonus, suluošino šimtąsyk tiek, o psichologinę traumą paliko dešimtmečiams. Ir vis dėlto bent jau daliai Europos atmintį gerinančios piliulės praverstų. D. Cameronas teisus, sakydamas, kad istorijos pamokos apie „galingojo teisumą“ ir mažųjų valstybių „suvalgymą“ negali būti pamirštos. Kelia didžiulį nerimą, kad individualių ekonominių interesų vaikymasis sugriaus Europos vienybę ir Europos Taryba, turinti kaip kumštis ginti visą Europą, rizikuoja tapti palaidų žabelių saujele, kurias po vieną lengva nulaužti demokratijos ir žmogaus teisių nesaistomam, akyse visas ribas peržengiančiam režimui.

Ir galbūt mes tik maži žmogaus teisių gynėjai, galbūt mes tik maža Lietuva ir neskaitlingi lietuviai, tačiau nesirengiu praryti šio profesionaliai suręstu melu pagardinto propagandos kabliuko, noriu išspjauti šį šlykštų masalą ir priminti, kad mes nieko neužmiršome. Priminti, kad šįkart mes ne vieni – ir net abejojantys bei delsiantys bendrapiliečiai ir Europos lyderiai vis labiau atsimerkia tiesai ir nebežaidžia politkorektiško žaidimo, kaip apsaugoti savo kailį su mažiausiais eksporto nuostoliais. 

Noriu pasakyti tiesiai – mane įžeidžia kreipimasis į mus, kaip į žmogaus teisių gynėjus, su prašymu „susivienyti ir užtikrinti tinkamą tarptautinį“ tyrimą, kai prašymą siunčia grobuonis, turintis prisiimti atsakomybę už šiuos nužudytus žmones. Mane įžeidžia, kad mano elektroninio pašto adresas naudojamas gėdingam propagandiniam karui, taip pat ir nukreiptam prieš Lietuvą.

Neįtikėtiną panašumą su sovietine Rusija, buvusia geriausia Hitlerio drauge, įgaunantis Putino režimas, vis dažniau ir garsiau pravardžiuojantis lietuvius naciais, dabar kreipiasi į mus, lietuvius, pervažiuotus tiek tų pačių nacių, tiek sovietų tankų – kad padėtume jiems?! Ačiū, NE.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

N. Vasiliauskaitė. Kodėl nereikia balsuoti? (477)

„Balsuoti reikia“, – sako politiškai sąmoningi žmonės. Nes demokratija, nes esam piliečiai, nes „ką išsirinksim, tą turėsim“, nes „mažesnį blogį“, nes… Ir priduria: „vis dėlto“, „nepaisant visko“, „taip, jis konformistas ir kvailys, bet“, „nepatinka, tačiau kitaip juk ateis x“.

M. Kluonis. „Tautų Europos“ Lietuva turėtų vengti kaip karo, maro ir bado (206)

Liuksemburgo užsienio reikalų ministro Jeano Asselborno pareiškimas, kad Vengriją reikėtų išmesti iš Europos Sąjungos – puikiai atspindi Vakarų Europos šalių politikų ir visuomenių nuotaikas naujųjų Sąjungos narių atžvilgiu.

A. Tapinas. Nuoširdus „ačių” naujiesiems luditams ir „Youtube“ blokuotojams (391)

Mane vis dar stebina (nors gal ir neturėtų), kiek dar daug Lietuvos žmonių gyvena kategoriškai atsisakydami pripažinti faktą, kad kieme XXI amžius. Patį faktą jie supranta, kalendorius gi po nosimi, bet tiesiog atsisako jį pripažinti ir renkasi gyventi XX-ame. Kur viskas buvo aišku ir sisteminga, ekonomika buvo planinė, valdininkų bijojo, o televizorius rodė dvi programas.

V. Laučius. Žiūrėti tai ir visiems balsuoti – prasminga? Turbūt juokaujate (280)

Už tai, kad Seimo darbas virsta kvailyste, eilinį kartą galima dėkoti Darbo partijai. Štai liūdno vaizdo „darbietis” Valentinas Bukauskas stumia seną kvailą idėją – sumažinti Seimo narių skaičių. Sovietinės virėjos avataras Lietuvoje – Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, žinoma, šiam siūlymui pritaria.

T. Kačerauskas. Kodėl L. Donskio nesėkmės virto jo sėkmėmis (127)

Kaip ir daugelį žmonių, mane taip pat sukrėtė žinia apie L. Donskio staigią mirtį. Jo kritiškų pasisakymų ypač trūks mūsų viešame gyvenime. Šie samprotavimai paremti pokalbiais su juo ir keliais jo interviu. Dėl savo išsilavinimo ir veiklos priklausau tai žmonių grupei, kuriai L. Donskis save priskyrė, – filosofams. Vis dėlto jo santykiai su Lietuvos filosofais – ypač intriguojantys. Tą patį galima pasakyti apie jo santykius su liberalais ir su Vilniumi. Apie šiuos trejopus jo santykius tuoj pakalbėsiu.