Iš adresatų matyti, kad laiškus gauna kelios Lietuvos žmogaus teisių organizacijos, kai kurios išsivystę iš disidentinių, aktyviai dirbusių pasipriešinimo sovietiniam režimui laikotarpiu, kitos – ekspertinės, santykinai jaunos, kitos – populistinės ir stokojančios supratimo apie žmogaus teises. Toks miksavimas lyg ir leistų viltis, kad šaudoma aklai, tikintis, kad gal kuris nesusipratęs žmogaus teisių gynėjas ims rėkauti, kad neva tikrai Ukrainoje mėgstamiausias jaunų merginų laisvalaikio praleidimo būdas esąs militaristinis žygiavimas pasipuošus Judaškino kolekcijas ryškumu pranokstančiomis svastikomis. Gal mūsų žmogaus teisių ekspertai laikomi beraščiais ir nesugebančiais sekti naujienų laisvajame pasaulyje, todėl raginimas tirti „žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus banderovcų prieš taikius rusakalbius vaikus ir moteris“ mus suklaidins? O gal tiesiog tikimąsi, kad Lietuvos žmogaus teisių gynėjai užsinorės parsiduoti Rusijos Federacijos propagandos mašinai ir papildyti žmogaus teisių principais manipuliuojančių profesionalių demagogų gretas, kurių mėgstamiausias ginklas – kaltinti aukas savo nusikaltimais?
Tų pačių, kurie ragina de facto užpultą ir nekonvencinę karinę invaziją patiriančią Ukrainą sėsti prie derybų stalo – belieka tik pritarti Davidui Cameronui, jog skausmą dėl tragedijos lydi didžiulis pyktis. „Pyktis, kad tai iš viso įvyko; pyktis, kad konfliktas, kurį Maskva galėjo sustabdyti, buvo pačios Maskvos kurstomas; pyktis, kad kai kurie Vakaruose, vietoje pasiryžimo išspręsti šią problemą, tyliai tikėjosi, kad ji išnyks pati.“ Savo „Facebook“ paskyroje Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas tiesiai rėžia, kad ši tragedija yra tiesioginė pasekmė to, kad Rusija destabilizavo suverenią valstybę, pažeidė jos teritorinį vientisumą, ir remia nusikaltėliškas separatistų pajėgas, dar ir jas apmokydama bei apginkluodama.
Nestebina, kad šiandien Rusijos Federacijos Gynybos ministerija atsiuntė padriką aštuonių puslapių įtikinėjimą, kaip techniškai Ukrainos kariuomenė galėjo numušti keleivinį lėktuvą, ir kelia klausimus, kodėl Jungtinių Valstijų kosmoso zondas kaip tik tuo metu padengė katastrofos vietą, ir pabrėžtinai stebisi, kodėl Ukrainos kariuomenei reikalinga priešlėktuvinė gynyba Donecko regione. Nestebina, nes visi dar puikiai pamena 1983-aisiais numuštą Pietų Korėjos keleivinį lainerį ir beletristinę sovietinę retoriką, aktyviai kreipusią dėmesį nuo sovietinių naikintuvų, pasibaigusią prispaudus nepaneigiamiems įrodymams. Kita vertus, tuomet dar nebuvo tokių technologinių galimybių skleisti dezinformaciją, manipuliuoti, klastoti.
Tad tokie veiksmai nestebina, bet kelia didžiulį pyktį. Akivaizdu, kad demagoginė Putino administracijos retorika tik stiprėja, manipuliacija faktais ir iki absurdo primityvus propagandos konstravimas greit bus pajėgus paveikti tik oficialiai uždarytus jos piliečius – per keletą mėnesių Rusijos Federacijos sienos buvo uždarytos didžiajai daliai Rusijos gyventojų, nuo karinėse ir teisėsaugos struktūrose tarnaujančių asmenų iki eilinių biudžetinių įstaigų darbuotojų, geležinė uždanga grįžo ir dar atsinešė naujų, modernių formų – prieš keletą savaičių uždarytos ir virtualios sienos, Rusijos gyventojai nebegali laisvai pasiekti informacijos iš šaltinių už Rusijos Federacijos ribų. Užgniaužti inteligentiją, uždaryti informacinę erdvę, atgaivinti daugelio dar nepamirštą laisvos minties persekiojimo tradiciją kol kas sekasi puikiai. Nežinia, sąžiningai ar skubiai prisitaikydami prie užsiveržiančio antkaklio kaimyninės valstybės piliečių dauguma skelbia besižavintys V. Putinu ir jo politika.
Ir galbūt mes tik maži žmogaus teisių gynėjai, galbūt mes tik maža Lietuva ir neskaitlingi lietuviai, tačiau nesirengiu praryti šio profesionaliai suręstu melu pagardinto propagandos kabliuko, noriu išspjauti šį šlykštų masalą ir priminti, kad mes nieko neužmiršome. Priminti, kad šįkart mes ne vieni – ir net abejojantys bei delsiantys bendrapiliečiai ir Europos lyderiai vis labiau atsimerkia tiesai ir nebežaidžia politkorektiško žaidimo, kaip apsaugoti savo kailį su mažiausiais eksporto nuostoliais.
Noriu pasakyti tiesiai – mane įžeidžia kreipimasis į mus, kaip į žmogaus teisių gynėjus, su prašymu „susivienyti ir užtikrinti tinkamą tarptautinį“ tyrimą, kai prašymą siunčia grobuonis, turintis prisiimti atsakomybę už šiuos nužudytus žmones. Mane įžeidžia, kad mano elektroninio pašto adresas naudojamas gėdingam propagandiniam karui, taip pat ir nukreiptam prieš Lietuvą.
Neįtikėtiną panašumą su sovietine Rusija, buvusia geriausia Hitlerio drauge, įgaunantis Putino režimas, vis dažniau ir garsiau pravardžiuojantis lietuvius naciais, dabar kreipiasi į mus, lietuvius, pervažiuotus tiek tų pačių nacių, tiek sovietų tankų – kad padėtume jiems?! Ačiū, NE.
