D. Radzevičius. Politikos moralistai ir fariziejai nenori laisvos ir etiškos spaudos. Ir to neslepia

 (110)
Šiandien Seime dar kartą įvyko politinis tragikomedijos spektaklis, kuriame didesnioji dalis tautos rinktų atstovų neslėpdami pripažino – jie nenori laisvos ir socialiai atsakingos žurnalistikos ir žiniasklaidos.
Dainius Radzevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jie nenori, kad profesionalūs žurnalistai ir socialiai atsakinga žiniasklaidos verslo dalis užsiimtų savitvarka ir pagaliau principingai vertintų tas žiniasklaidos priemones ir jų darbuotojus, kurie dirba neetiškai, parsiduoda valdžiai ar korumpuotoms struktūroms, manipuliuoja informacija ir nesąžiningai informuoja žmones.

Tokius dalykus žiniasklaidoje norinti “valyti” Visuomenės informavimo etikos asociacija ir jos sukurta etikos komisija Seime šiandien galėjo būti įteisinta ir jos sprendimai turėtų juridinę galią. Tai padėtų pagaliau ne vien teismuose gintis žmonėms.

Tokia etikos savitvarkos organizacija galėtų suburti profesionalius ir visuomenės pasitikėjimą turinčius žurnalistus bei medijų ekspertus ir padėtų atkurti pasitikėjimą padoria žurnalistika ir žiniasklaida. Kartu tai būtų leidę labai aiškiai vertinti ir tas žiniasklaidos priemones, kurios yra sukurtos tik aptarnauti politikus ar kokias interesų grupes. patys žiniasklaidos priemonių atstovai sutiko, kad tokia veikla būtų finansuojama iš pačių transliuotojų ir retransliuotojų mokamų mokesčių.

Deja, dalis politikų sąmoningai ar iš nežinojimo bando kritikuoti tokią iniciatyvą, kurios Lietuvoje seniai nebuvo ir kuri buvo brandinta ne vienerius metus. Kita vertus, šiandien Seime paskelbta ir dar viena žinia, jog yra noras kuo labiau riboti žurnalistų teisę Seime rinkti informaciją apie pačius politikus. Tai patvirtino ir  vienas iš Seimo vadovybės atstovų K. Komskis.

Greiti ir efektyvūs savitvarkos sprendimai padėtų ne tik visuomenei, bet ir valdžios įstaigoms atskirti grūdus nuo pelų. Tai leistų visuomenei parodyti, ar valdžia savo veiklos propagandai skirsto pinigus tik socialiai atsakingam verslui, ar kolaboruoja su neetiška žiniasklaida.

Bandydami manipuliuoti katalikų Bažnyčios atstovų vardu ir noru jiems priskirti žiniasklaidos turinio kontrolę razmos ir kai kurie kiti seimūnai demonstruoja savo požiūrį ir į tikėjimo klausimus bei šalies Konstituciją, kurioje religijos reikalai formaliai atskirti nuo valstybės.
D. Radzevičius

O šiandien Seime vykęs (ne)balsavimas dėl galimybės žurnalistams nebūti stručiais, o aukštai pakėlus galvas atvirai kalbėti apie žiniasklaidos ydas buvo grubiai stabdomas būtent tų politinių partijų ir jėgų, kurios iki šiol nenorėjo ir net sąmoningai žlugdė tikrai laisvą ir nepriklausomą spaudą.

Dalis tvarkiečių, konservatorių ir kai kurių kitų frakcijų atstovų net neslėpė, kad jie sąmoningai boikotavo tokias žurnalistų ir leidėjų iniciatyvas.

Toks elgesys – cinizmas, kuris rodo sugedusią politikų moralę ir tuo pačiu demonstruojamą pabrėžtiną moralumą.

Bandydami manipuliuoti katalikų Bažnyčios atstovų vardu ir noru jiems priskirti žiniasklaidos turinio kontrolę razmos ir kai kurie kiti seimūnai demonstruoja savo požiūrį ir į tikėjimo klausimus bei šalies Konstituciją, kurioje religijos reikalai formaliai atskirti nuo valstybės.

Vis dėlto noras valdžios moralistus ir fariziejus bažnyčios vardu palikti tikraisiais žiniasklaidos ir žurnalistikos prižiūrėtojais rodo tik viena – sovietinio ir putiniško mentaliteto bacila dar giliai sėdi gražulių, razmų ir kai kurių kitų politinių veikėjų galvose. Dėl to šiek tiek liūdna, bet tai mums primena, kad šiandien mums reikia vaduotis ne iš Rusijos valdžios propagandos, bet iš savų politikų sukurtos mankurtinės klapčiukų kontrolės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

R. Valatka. Karvė to nesupras, o lietuvis ir kariamas pripranta (250)

Kažkelintą kartą persuki laikrodį viena valanda. Karvė to nesupranta, kaip sakė iškilus valstietis. O lietuvis prie visko – ir kariamas, ir prie interesus supainiojusio Kėvišo pripranta. Antai valdžia kėsinasi į piliečių privačiai kauptas pensijas. Sako: tik su gerąja fėja „Sodra“ – ir laimėj, ir nelaimėj! Piliečiai senjorai atitaria: atimti ir „Sodrai“ atiduoti!

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Ar savo šeimą į užsienį išvežęs politikas turi teisę inicijuoti susitarimą dėl emigracijos? (496)

Šviežia emigracijos statistika jau tampa panaši į pavojaus sireną, reguliariai įjungiamą per civilinės saugos specialistų atliekamus bandymus – skamba grėsmingai, bet niekas nekreipia dėmesio. Politikai reaguoja į ją pagal įprastą schemą: reikia kažką daryti. Nelabai svarbu ką, nes visi žino, kad iš to darymo naudos bus tik patiems darytojams.

Sekmadienio Evangelija. Gimęs aklas (205)

Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?“ Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai. Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kolei diena. Ateina naktis, kada niekas negali darbuotis. Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“

E. Lucasas. Kodėl Putiną baugina 1917-ieji (127)

Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperiją („balta“); Rusijos Ortodoksų Bažnyčia kanonizavo nužudytuosius Romanovus.

K. Girnius. Negana rūpintis savais emigrantais (69)

Trečiadienį Didžioji Britanija oficialiai inicijuos Europos sąjungos (ES) sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradės dvejus metus truksiančias derybas dėl pasitraukimo iš ES. Paprastai skyrybos yra nemalonus procesas, ar skirtųsi vyras ir žmona, ar institucijos.