D. Radzevičius. Politikos moralistai ir fariziejai nenori laisvos ir etiškos spaudos. Ir to neslepia

 (110)
Šiandien Seime dar kartą įvyko politinis tragikomedijos spektaklis, kuriame didesnioji dalis tautos rinktų atstovų neslėpdami pripažino – jie nenori laisvos ir socialiai atsakingos žurnalistikos ir žiniasklaidos.
Dainius Radzevičius
Dainius Radzevičius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Jie nenori, kad profesionalūs žurnalistai ir socialiai atsakinga žiniasklaidos verslo dalis užsiimtų savitvarka ir pagaliau principingai vertintų tas žiniasklaidos priemones ir jų darbuotojus, kurie dirba neetiškai, parsiduoda valdžiai ar korumpuotoms struktūroms, manipuliuoja informacija ir nesąžiningai informuoja žmones.

Tokius dalykus žiniasklaidoje norinti “valyti” Visuomenės informavimo etikos asociacija ir jos sukurta etikos komisija Seime šiandien galėjo būti įteisinta ir jos sprendimai turėtų juridinę galią. Tai padėtų pagaliau ne vien teismuose gintis žmonėms.

Tokia etikos savitvarkos organizacija galėtų suburti profesionalius ir visuomenės pasitikėjimą turinčius žurnalistus bei medijų ekspertus ir padėtų atkurti pasitikėjimą padoria žurnalistika ir žiniasklaida. Kartu tai būtų leidę labai aiškiai vertinti ir tas žiniasklaidos priemones, kurios yra sukurtos tik aptarnauti politikus ar kokias interesų grupes. patys žiniasklaidos priemonių atstovai sutiko, kad tokia veikla būtų finansuojama iš pačių transliuotojų ir retransliuotojų mokamų mokesčių.

Deja, dalis politikų sąmoningai ar iš nežinojimo bando kritikuoti tokią iniciatyvą, kurios Lietuvoje seniai nebuvo ir kuri buvo brandinta ne vienerius metus. Kita vertus, šiandien Seime paskelbta ir dar viena žinia, jog yra noras kuo labiau riboti žurnalistų teisę Seime rinkti informaciją apie pačius politikus. Tai patvirtino ir  vienas iš Seimo vadovybės atstovų K. Komskis.

Greiti ir efektyvūs savitvarkos sprendimai padėtų ne tik visuomenei, bet ir valdžios įstaigoms atskirti grūdus nuo pelų. Tai leistų visuomenei parodyti, ar valdžia savo veiklos propagandai skirsto pinigus tik socialiai atsakingam verslui, ar kolaboruoja su neetiška žiniasklaida.

Bandydami manipuliuoti katalikų Bažnyčios atstovų vardu ir noru jiems priskirti žiniasklaidos turinio kontrolę razmos ir kai kurie kiti seimūnai demonstruoja savo požiūrį ir į tikėjimo klausimus bei šalies Konstituciją, kurioje religijos reikalai formaliai atskirti nuo valstybės.
D. Radzevičius

O šiandien Seime vykęs (ne)balsavimas dėl galimybės žurnalistams nebūti stručiais, o aukštai pakėlus galvas atvirai kalbėti apie žiniasklaidos ydas buvo grubiai stabdomas būtent tų politinių partijų ir jėgų, kurios iki šiol nenorėjo ir net sąmoningai žlugdė tikrai laisvą ir nepriklausomą spaudą.

Dalis tvarkiečių, konservatorių ir kai kurių kitų frakcijų atstovų net neslėpė, kad jie sąmoningai boikotavo tokias žurnalistų ir leidėjų iniciatyvas.

Toks elgesys – cinizmas, kuris rodo sugedusią politikų moralę ir tuo pačiu demonstruojamą pabrėžtiną moralumą.

Bandydami manipuliuoti katalikų Bažnyčios atstovų vardu ir noru jiems priskirti žiniasklaidos turinio kontrolę razmos ir kai kurie kiti seimūnai demonstruoja savo požiūrį ir į tikėjimo klausimus bei šalies Konstituciją, kurioje religijos reikalai formaliai atskirti nuo valstybės.

Vis dėlto noras valdžios moralistus ir fariziejus bažnyčios vardu palikti tikraisiais žiniasklaidos ir žurnalistikos prižiūrėtojais rodo tik viena – sovietinio ir putiniško mentaliteto bacila dar giliai sėdi gražulių, razmų ir kai kurių kitų politinių veikėjų galvose. Dėl to šiek tiek liūdna, bet tai mums primena, kad šiandien mums reikia vaduotis ne iš Rusijos valdžios propagandos, bet iš savų politikų sukurtos mankurtinės klapčiukų kontrolės.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvos pjūvis

A. Tapinas. „Laisvės piknikas“ – kuri partija užsakė ir kiek tai kainavo? (283)

Apie „Laisvės pikniką“ ir jame dalyvavusių žmonių įspūdžius turbūt jau skaitėte ir prisiskaitėte. Todėl tik dar kartą pakartosiu – tai buvo labiausiai neįtikėtinos 17 dienų, kurias yra tekę patirti.

G. Bartkus. Giliai įkvėpkite – jūs įtariamasis (59)

Kai kas sako, kad šių dienų galimos korupcijos skandalas naudingas tam tikroms politinėms jėgoms, nes artėja Seimo rinkimai, o kai kas sako, kad šis skandalas suteiks galimybę padaryti Lietuvos politinę sistemą skaidresnę.

A. Užkalnis. Ašarotos zirzlės, kurioms visi vyrai – kiaulės (464)

Klausiau naują dainininkės Adelės dainą ir nė kiek nenustebau. Dainininkė, kurią daugelis švelniai vadina kaukiančiu depresijos maišu, stūgavo ekrane apie tai, kaip ją paliko diedas, ir kaip ji vis tiek gyvens laiminga, nes ji stipri, o vyras silpnas ir menkysta.

R. Statkuvienė. Kai bujoja runkelinis chamizmas ir dvokiantys tualetai (69)

Ar įmanoma šiandien pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį bent kelias minutes ir neįkvėpti tarpuvartėse dvokiančių šiukšlių konteinerių kvapo, o besigrožint barokiniais ar gotikiniais architektūros šedevrais nepamatyti šlykščiausių sienų teplionių? Ar yra bent viena saugoma teritorija, kurioje nebūtų savavališkai pristatyta naujųjų dvarų, o valstybinės žemės plotai neapraizgyti tvoromis?

M. Ališauskienė. Arši kova ties moters kūno kontrole (243)

Pastarąsias kelias savaites Lietuvos viešojoje erdvėje buvo gausu diskusijų apie Lytiškumo ugdymo programos svarstymą Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijoje. Girdėjosi kritikų balsai, kad programa tapo „Katalikų bažnyčios įkaite“, kuri siekia įgyvendinti „religinę utopiją“ ir ignoruoja mokslo pasiekimus.