D. Radzevičius. Politikos moralistai ir fariziejai nenori laisvos ir etiškos spaudos. Ir to neslepia

 (110)
Šiandien Seime dar kartą įvyko politinis tragikomedijos spektaklis, kuriame didesnioji dalis tautos rinktų atstovų neslėpdami pripažino – jie nenori laisvos ir socialiai atsakingos žurnalistikos ir žiniasklaidos.
Dainius Radzevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jie nenori, kad profesionalūs žurnalistai ir socialiai atsakinga žiniasklaidos verslo dalis užsiimtų savitvarka ir pagaliau principingai vertintų tas žiniasklaidos priemones ir jų darbuotojus, kurie dirba neetiškai, parsiduoda valdžiai ar korumpuotoms struktūroms, manipuliuoja informacija ir nesąžiningai informuoja žmones.

Tokius dalykus žiniasklaidoje norinti “valyti” Visuomenės informavimo etikos asociacija ir jos sukurta etikos komisija Seime šiandien galėjo būti įteisinta ir jos sprendimai turėtų juridinę galią. Tai padėtų pagaliau ne vien teismuose gintis žmonėms.

Tokia etikos savitvarkos organizacija galėtų suburti profesionalius ir visuomenės pasitikėjimą turinčius žurnalistus bei medijų ekspertus ir padėtų atkurti pasitikėjimą padoria žurnalistika ir žiniasklaida. Kartu tai būtų leidę labai aiškiai vertinti ir tas žiniasklaidos priemones, kurios yra sukurtos tik aptarnauti politikus ar kokias interesų grupes. patys žiniasklaidos priemonių atstovai sutiko, kad tokia veikla būtų finansuojama iš pačių transliuotojų ir retransliuotojų mokamų mokesčių.

Deja, dalis politikų sąmoningai ar iš nežinojimo bando kritikuoti tokią iniciatyvą, kurios Lietuvoje seniai nebuvo ir kuri buvo brandinta ne vienerius metus. Kita vertus, šiandien Seime paskelbta ir dar viena žinia, jog yra noras kuo labiau riboti žurnalistų teisę Seime rinkti informaciją apie pačius politikus. Tai patvirtino ir  vienas iš Seimo vadovybės atstovų K. Komskis.

Greiti ir efektyvūs savitvarkos sprendimai padėtų ne tik visuomenei, bet ir valdžios įstaigoms atskirti grūdus nuo pelų. Tai leistų visuomenei parodyti, ar valdžia savo veiklos propagandai skirsto pinigus tik socialiai atsakingam verslui, ar kolaboruoja su neetiška žiniasklaida.

Bandydami manipuliuoti katalikų Bažnyčios atstovų vardu ir noru jiems priskirti žiniasklaidos turinio kontrolę razmos ir kai kurie kiti seimūnai demonstruoja savo požiūrį ir į tikėjimo klausimus bei šalies Konstituciją, kurioje religijos reikalai formaliai atskirti nuo valstybės.
D. Radzevičius

O šiandien Seime vykęs (ne)balsavimas dėl galimybės žurnalistams nebūti stručiais, o aukštai pakėlus galvas atvirai kalbėti apie žiniasklaidos ydas buvo grubiai stabdomas būtent tų politinių partijų ir jėgų, kurios iki šiol nenorėjo ir net sąmoningai žlugdė tikrai laisvą ir nepriklausomą spaudą.

Dalis tvarkiečių, konservatorių ir kai kurių kitų frakcijų atstovų net neslėpė, kad jie sąmoningai boikotavo tokias žurnalistų ir leidėjų iniciatyvas.

Toks elgesys – cinizmas, kuris rodo sugedusią politikų moralę ir tuo pačiu demonstruojamą pabrėžtiną moralumą.

Bandydami manipuliuoti katalikų Bažnyčios atstovų vardu ir noru jiems priskirti žiniasklaidos turinio kontrolę razmos ir kai kurie kiti seimūnai demonstruoja savo požiūrį ir į tikėjimo klausimus bei šalies Konstituciją, kurioje religijos reikalai formaliai atskirti nuo valstybės.

Vis dėlto noras valdžios moralistus ir fariziejus bažnyčios vardu palikti tikraisiais žiniasklaidos ir žurnalistikos prižiūrėtojais rodo tik viena – sovietinio ir putiniško mentaliteto bacila dar giliai sėdi gražulių, razmų ir kai kurių kitų politinių veikėjų galvose. Dėl to šiek tiek liūdna, bet tai mums primena, kad šiandien mums reikia vaduotis ne iš Rusijos valdžios propagandos, bet iš savų politikų sukurtos mankurtinės klapčiukų kontrolės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

R. Valatka. Paskutinė Karbauskio priebėga – ekonominė krizė (877)

Sakoma, kad patriotizmas yra paskutinė politinio niekšo priebėga. Kadangi Karbauskio valdiniams patriotizmą dar prieš ateinant pakeitė rusiškos trąšos ir pesticidai, o tuos smegenų vingius, kurie skirti politikai, užspaudė nuolatinis galvojimas apie alkoholį, paskutinė politinio valstiečio priebėga tampa pasaulinė ekonominė krizė.

Sekmadienio Evangelija. Tikėjimo liudijimas (346)

Jėzus bylojo apaštalams: „Nebijokite žmonių. Juk nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. Ką jums kalbu tamsoje, sakykite vidur dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kai rinkėjai – vaikai arba gyvuliai, reformas atstoja draudimai (139)

Per patį vidurvasarį Lietuvos Katalikų Bažnyčia turi vienu palaimintuoju daugiau, o Lietuva – vienu gelbėtoju mažiau. Virš pareigūniškai trumpai apkirptos premjero Sauliaus Skvernelio galvos, tarsi ryto rūkas virš ganyklos pakilus saulei, išsisklaidė Didžiojo reformatoriaus aureolė.

A. Milašius. Kaip Vilnius tapo tik miestu netoli Kauno (552)

Atkreipėte dėmesį, ką blizgančiomis iš laimės akimis kalbėjo Antanas Guoga, pirmomis valandomis po to, kai į jo nuo kortų dalybų išmiklintus pirštus įkrito „Lietuvos ryto“ krepšinio klubas? Ne, jis tik tarp kitko užsiminė apie vizijas skinti laurus Europos aikštėse. Skambiausia frazė skambėjo labai paprastai: „mes nugalėsime Kauną“.

Kruvina Stalino mėsmalė: juos nužudė, tada nužudė jų vaikus. Nomenklatūra audringai plojo. (386)

Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Komunizmas be grimo“ naujieną – Vladimiro Bešanovo knygą „Kruvina Raudonoji armija“ apie 1918 m. sukurtą sovietų kariuomenę ir pragaištingos Stalino „kadrų politikos“ poveikį jos istorijai.