D. Paulauskas. Norinčioms nutraukti nėštumą – 72 valandų teismas?

 (477)
Seimo komitetuose klaidžiojantis abortų draudimo įstatymo projektas neseniai sulaukė „atkirčio“ – alternatyvios įstatyminės iniciatyvos. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kaip tik dabar svarstanti naują ministro įsakymas bei koreguojanti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, paruošė netikėtą staigmenėlę ne tik užsimojusiems uždrausti abortus, bet ir siekiantiems jų prieinamumo.
"Femen" aktyvistės surengė protestą prieš abortų draudimą
"Femen" aktyvistės surengė protestą prieš abortų draudimą
© Reuters/Scanpix

SAM ruošiamuose projektuose numatyta moters pasirinkimo teisė nutraukti nepageidaujamą nėštumą, įtraukta medikamentinio aborto galimybė, bet tuo pačiu nustatytas 72 valandų laikotarpis – būtent tiek moterys privalėtų laukti jau pareiškusios savo norą nutraukti nėštumą, šį laiką skiriant jų atkalbinėjimui ir įtikinėjimui pakeisti savo sprendimą. SAM atstovai Žmogaus teisių komiteto klausymuose Seime leido suprasti, kad šis laikas galėtų būti skirtas privalomoms psichologo konsultacijoms moterims, jau apsisprendusioms dėl nėštumo nutraukimo.

Tačiau ne tik tam. Nors ministro įsakymo projekte dėl nėštumo nutraukimo tvarkos nedetalizuojama, kaip, kam ir kokiais būdais bus išnaudojamos tos 72 valandos, tikėtina, kad savo nišą ras ir kriziniai nėštumo centrai – profesionalaus moralizavimo įstaigos, kurių minimalus tikslas – atkalbėti nuo aborto, maksimalus – uždrausti nėštumo nutraukimą įstatymiškai. Tad moterys tas tris paras būtų priverstos iškęsti jei ne psichologų ir moralistų atakas, tai neišvengiamą medikų spaudimą (jie būtų įpareigoti suteikti visą informaciją, „kuri galėtų turėti įtakos moters apsisprendimui atlikti nėštumo nutraukimą“, tiek prieš siuntimo išdavimą, tiek prieš pačią procedūrą).

Anksčiau kritikavusi abortų draudimą ir skaudžias jo sukeliamas pasekmes, dabar ministrė R. Šalaševičiūtė pasiryžusi remti projektą, kuris daugiau ar mažiau turėtų panašų poveikį moterų sveikatai ir orumui, nelegalių abortų rinkos atsiradimui, medicininiam turizmui ir pan.
Donatas Paulauskas

Iš esmės priverstinis 72 valandų laukimas pablogintų moterų situaciją ir dabartinę nėštumo nutraukimo tvarką daugeliu atžvilgiu. Pirmiausia, toks papildomas suvaržymas sumažintų nėštumo nutraukimo paslaugos prieinamumą, nes sudarytos dirbtinės kliūtys apsunkintų galimybę pasinaudoti šia paslauga efektyviai. Užsienio šalių, kurios abortai draudžiami ar ribojami, patirtys atskleidžia, kad tokie apribojimai, sukeldami papildomų sunkumų moterims, stumia jas į pavojingą nelegalių abortų rinką, ieškant paprastesnio ir greitesnio būdo nutraukti nėštumą. Tą patį skelbia ir Jungtinės Tautos – kuo griežtesnis ir varžantis abortų įstatymas yra, tuo labiau tikėtina, kad abortai bus atliekami nesaugiai ir baigsis mirtimi.

Tuo pačiu tai sukeltų ir medicininio turizmo protrūkį. Jei Lietuvoje reikia pereiti „kryžiaus kelius“ (priverstines konsultacijas, dirbtinį delsimą, moralizavimą, priekaištavimą ir įtikinėjimą) vien tam, kad būtų suteikta reikiama sveikatos paslauga – kodėl to nepadarius kaimyninėje valstybėje, kur nėštumo nutraukimas labiau prieinamesnis? Matyti, kad nors šios iniciatyvos palaikytojai tvirtina, jog tai nėra žingsnis abortų draudimo link, šie apribojimai sukelia tas pačias socialines pasekmes, kokias sukeltų ir abortų draudimas.

Dar daugiau – toks 72 valandų apribojimas stipriai prisidėtų prie nėštumo nutraukimą atlikusių moterų stigmatizavimo. Medikų spaudimas, psichologų įtikinėjimai ir priverstinis laukimas, kai sprendimas jau yra priimtas – visa ši įtampa gali sukelti grėsmę moters psichinei sveikatai, psichologiniam komfortui, ypač tokiu jautriu metu. Juk visas šis laikas vejamas vienakrypčių pastangų ne padėti susigyventi su savo autonomišku sprendimu, ne psichologiškai pasiruošti procedūrai, bet kardinaliai pakeisti tą sprendimą. Ir jei galiausiai atsispiri psichologiniam spaudimui – esi nuteista, nes tos 72 valandos yra tikrų tikriausias teismas, kur moteris yra kaltinamoji.

Šis apribojimas ne tik stigmatizuotų, bet ir žemintų moteris. Tai reikštų, kad individualus moters priimtas sprendimas nieko nereiškia, kad ji pati negali atsakingai nuspręsti, kad jos sprendimai yra a priori klaidingi ir kvaili, todėl reikalingas papildomas laikas juos „ištaisyti“. Toks požiūris žeidžia moters orumą ir savigarbą.

Be viso to, šis apribojimas ne tik stigmatizuotų, bet ir žemintų moteris. Tai reikštų, kad individualus moters priimtas sprendimas nieko nereiškia, kad ji pati negali atsakingai nuspręsti, kad jos sprendimai yra a priori klaidingi ir kvaili, todėl reikalingas papildomas laikas juos „ištaisyti“. Toks požiūris žeidžia moters orumą ir savigarbą.

Galiausiai tai tipinis moterų diskriminacijos pavyzdys. Siekdamos gauti sveikatos paslaugą, moterys turėtų įveikti dirbtinai sudarytus barjerus, tuo tarpu vyrams tokie barjerai sveikatos paslaugų sektoriuje netaikomi. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija savo peticijoje atkreipia dėmesį į tai, kad tokia tvarka diskriminuotų moterį kaip pacientę, kadangi kitiems pacientams privalomas sveikatos paslaugos laukimo terminas nenumatytas. Žmogaus teisių atžvilgiu tai taip pat problemiškas projektas – tokia tvarka pažeistų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, nes prilygtų kišimuisi į privačius asmens sprendimus ir šeimos gyvenimo sritį.

Tačiau tai ne vienintelė SAM paruošta staigmenėlė. Tiek pat stebina naujosios Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės politiniai svyravimai šiuo klausimu. Metų pradžioje, Žmogaus teisių komitete prasidėjus klausymams dėl abortų draudimo įstatymo projekto, R. Šalaševičiūtė laikėsi nuomonės palikti nėštumo nutraukimą legalų, saugų ir prieinamą. Tiesa, tada dar ji nebuvo ministrė. R. Šalaševičiūtė taip pat dalyvavo piliečių mitinge prie Seimo, skirtame pasipriešinti abortų draudimo iniciatyvai.

Tačiau dabar naujoji ministrė kalba ką kitą – atvirai palaiko 72 valandų projektą ir kalba apie tokių apribojimų naudą. Anksčiau kritikavusi abortų draudimą ir skaudžias jo sukeliamas pasekmes, dabar ministrė pasiryžusi remti projektą, kuris daugiau ar mažiau turėtų panašų poveikį moterų sveikatai ir orumui, nelegalių abortų rinkos atsiradimui, medicininiam turizmui ir pan.

Gal ir galima tokį projektą vadinti kompromisiniu, turint galvoje, kad savo eilės dar laukia abortų draudimo projektas. Tačiau akivaizdu, kad moterų situacijos ir lyčių lygybės tokia tvarka nepagerins, o tik pablogins, nes dirbtinės kliūtys nėštumo nutraukimui mažina prieinamumą, stumia moteris į nelegalius abortus ir jų turizmą, stigmatizuoja, žemina ir diskriminuoja.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvos pjūvis

E. Samoškaitė. Už ką jie taip nemyli Bruselio (9)

Tik paaiškėjo britų referendumo rezultatai ir galvoje automatiškai suskambo perdirbto europinio himno eilutė: „F**k the European Union, it's feels good to tell you this“. Tikrai gera pasiųsti ką nors velniop, kai manai, kad tas „kas nors“ į tave neįsiklauso ir priima tau nenaudingus sprendimus.

A. Užkalnio Šventojoje niekas nepažino, ir jis grįžo namo (346)

Ar kada nors matėt Lietuvos kelius, plentus ir vieškelius ne tada, kai visi išsiruošia ilgam savaitgaliui, o antrąją dieną, kai visi jau nuvažiavę prie jūros ir prie ežerų? Jūs nematėt, nes patys buvot ne kelionėje, o jau nuvykę į laikinojo poilsio vietą, o aš mačiau. Keliai yra tokie tušti, kad net zvimbia karštas oras. Degalinėje praktiškai dėkoja, kad užvažiavai – visa prekyba buvo vakar, o šiandien vėjas gainioja išdžiūvusios žolės kamuolius, kaip Kalifornijos dykumoje.

M. Zingeris. Anglai pasakė Europai: tetule, f-yourself (227)

Ką gi, britai balsavo. Auštant, Londone lyjant ir tvinstant upėms, D. Britanijos Nepriklausomybės partijos lyderis Nigelas Farage'as pasirodė viešumoje auštant, iškėlęs abi rankas ir šaukdamas „Tai Nepriklausomybės diena“.

L. Kojala. Sukilimas prieš elitą arba kodėl britai taip supyko ant ES (126)

Europos Sąjunga niekada nebebus tokia, kokia buvo iki šiol.

J. Šireika: Europa tapo mažiau svarbi, mažiau stabili ir mažiau saugi (47)

Šįryt Europa tapo mažiau svarbi, mažiau stabili ir mažiau saugi. Todėl prisisekite saugos diržus, nes po šiandien jau tik vienas Dievas težino, kur Europa ir Lietuva nučiuoš griūvančių domino kauliukų takeliu.