Žmonių, ieškančių kuo paprasčiau pasiekiamos „harmonijos“, „darnos“ ir „prasmės“ be papildomų „filosofavimų“. Žodžiu, šie moterų ir vyrų prigimties ekspertai, atkoduojantys išminties algoritmus Vedose, yra tikras „verslumo dvasios“ įsikūnijimas, dar kartą įrodantis, kad iš esmės gali parduoti bet ką – net ir visiškai nieko, kaip ir yra šiuo atveju.
Jie kalba apie tai, kad šeimoje turi būti hierarchija: vyras – autoritetas, moteris – tarnas. Jie sako: „Moteris turi atlikti savo askezes. Pirmiausia – atsisakyti imtis iniciatyvos už vyrą, anksčiau vyro, vietoje vyro. Sunkiausia [bet, akivaizdu, svarbiausia] moteriai – likti moterimi, mėgautis savo gyvenimu, valgyti saldžiai, puoštis, gražiai rengtis, dalintis jausmais ir emocijomis, palaikyti santykius, puoselėti juos“. Dar daugiau: „Moters namai yra namų židinys, šeimos židinys. Vyro namai – tai visas pasaulis. Tai vyro pareiga iš tiesų yra veikti išoriniame pasaulyje ir iš išorinio pasaulio parnešti visas gėrybes į namus, kad moteris galėtų ten gyventi ir puoselėti namus.“
Vedų docentai ir profesoriai pasirengę jums, nusivylusiems nykia kasdienybe, pamėtyti retam pasiekiamų išminties perlų. Jei ateisite į jų seminarus, užsisakysite jų knygas, prenumeruosite jų video (aišku, už atitinkamą mokestį, bet argi gaila už šitokį turtą?), atrasite pritrenkiančią tiesą: visos seksistinės tradicijos, kurios vienaip ar kitaip, atvirai ar užmaskuotai, vis dar gyvuoja visuomenėje ir šeimose, yra gerai – tiesiog nedarykite nieko! Manėte, kad vyras turi būti vyriškas (pajėgus, išlaikantis, reikšmingesnis už moterį, racionalus, valdantis ir t.t.), o moteris – moteriška (atsiduodanti, išlaikoma, tarnaujanti, paklusni, iracionali)? Teisingai! Jums tereikia šią „tiesą“ nusipirkti ir jie, visa tai užantspauduojantys „senąja Vedų išmintim“, yra pasirengę ją parduoti.
Jie pasirengę parduoti jūsų primityvius seksistinius vaidmenis, kad galėtumėt atgauti ramybę šioje visoje lyčių lygybės progreso akivaizdoje. Jis verčia jaustis taip nepatogiai – juk tuo metu, kai aplink vis garsiau kalbama apie lyčių lygiavertiškumą ir lygias galimybes, „tradicinėje šeimoje“ vis dar tarpsta iškasenas primenantys griežti lyčių vaidmenys. Jei ne taip, tai kaip kitaip paaiškinti tokį populiarumą? Juk tie Vedų plepalai geriausiu atveju primena seksistinius juokelius, kuriuos visi žino mintinai. Nieko naujo, bet... sutraukia vis daugiau žmonių.
Dar kitas populiarus aktorius taip pat pagarsėjo nepašykštėdamas paberti išminties perlų moterims – jis teigė, kad moterys turi tik vaikus gimdyti ir namie tupėti – visa kita joms iš prigimties netinka. Pastarasis atvirai prisipažįsta – ši išmintis išsemta iš to paties Vedų šulinėlio. Galiausiai tuo pačiu pakvimpa, kai viena žinoma laidų vedėja ir aktorė parašo savo tekste apie tai, kokios šiais laikais prastos mamos – vietoj to, kad rūpintųsi vaikais, eina dirbti ir siekti išsilavinimo.
Gražu čia tik tai, kad tokiame kontekste puikiai persimato vyriškumo ir moteriškumo socialinių konstruktų turinys – pvz., kai priekaištaujančiu tonu moralizuojama, kad „moteris turi būti moteriška“, aiškiai persišviečia, kas apibrėžia tą „moteriškumą“ – tarnystė, paklusnumas, atsidavimas, pasyvumas, priklausomybė, sudaiktinimas, privatumas, reprodukcija, užsidarymas šeimoje ir t. t. Žodžiu, nieko malonaus, siektino ar patrauklaus, kol tai nepapudruojama Vedomis, tradicijomis ir „amžių išmintimi“.